Futbolas, arba europietiškasis futbolas, yra sportinis žaidimas, kuriame dalyviai kojomis arba galva smūgiuoja kamuolį, stengdamiesi jį įmušti į vartus. Ši sporto šaka, turinti gilias šaknis pasaulio istorijoje, Lietuvoje patyrė įvairių pakilimų ir nuosmukių, tačiau išliko viena populiariausių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos futbolo istoriją nuo pirmųjų komandų susikūrimo iki dabartinių rinktinių pasiekimų, aptarsime svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius, su kuriais susidūrė Lietuvos futbolas.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Pirmosios futbolo komandos Lietuvoje susikūrė 1909 m., kai į Lietuvą grįžo Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kuriose 10:5 laimėjo vilniečiai. Tais pačiais metais Kauno komanda išvykoje ir namuose žaidė su Eitkūnų (Vokietija) futbolininkais.
1919 m. liepos 13 d. sporto šventėje įvyko Lietuvos sporto sąjungos (LSS) ir Aviacijos mokyklos komandų rungtynės, kurias 4:2 laimėjo LSS. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) pirmenybę teikė futbolui. 1921 m. LFLS komanda laimėjo visas 3 rungtynes su užsienio diplomatų Kaune komanda.
Tarpukario Futbolas: Pirmieji Čempionatai Ir Tarptautinis Pripažinimas
1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo 10 komandų (baigė 6). 1923 m. Lietuvos sporto lyga (1923 m. lapkričio 25 d. joje įkurta savarankiška Lietuvos futbolo lyga, LFL) priimta į FIFA (narystė 1946 m. suspenduota), pradėtas leisti LFL žurnalas „Sportas“. 1924 m. suorganizuoti teisėjų kursai (5 dalyviai iš 35 gavo I teisėjų kategoriją), surengtos Kooperacijos taurės rungtynės (LFLS 2:1 nugalėjo „Kovą“). „Kovas“, nugalėjęs (2:1) Klaipėdos apygardos čempioną „Sportverein“, tapo Lietuvos čempionu, Lietuvos rinktinė dalyvavo VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Šveicarijai pralaimėjo 0:9).
1926 m. įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. 1932 m. sportinius žaidimus ėmė globoti Kamuolio žaidimų sąjunga (KAŽAS); 1933 m. joje įsteigta futbolo sekcija (vėliau komitetas, vadovas V. Balčiūnas). 1936 m. pereita prie varžybų ruduo-pavasaris; veikė 80 futbolo klubų, juose buvo 8000 futbolininkų. 1937 m. sudarytas detalus 3 m. futbolo plėtros planas. Valstybiniu komandos treneriu patvirtintas N. Čerekas, Kauno aukščiausios klasės komandas treniravo K. Jiszda (Austrija), rinktinę - W. Hahnas, sudarytos 2 rinktinės (A ir B), numatyta sudaryti jaunių rinktinę.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Futbolas Okupacijų Metais
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą liko nebaigtas Lietuvos čempionatas. Kelis kartus keitėsi futbolo vadovybė, 1940 m. pabaigoje panaikintas KAŽAS. Didžiausiuose miestuose vyko Žaibo turnyrai. Klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtą (žaidė 8 komandos) Lietuvos čempionatą nutraukė karas.
Nacių okupacijos metais sportinis gyvenimas vėl atgijo. Futbolo komitetui ėmė vadovauti J. Citavičius. Buvo žaidžiamos draugiškos rungtynės. Žaista su vokiečių karių komandomis „Luftvaffe“, „Reichsbahn“, „Vermacht“. 1942, 1943 m. vyko apygardų čempionatai, jų laimėtojai olimpine sistema kovojo dėl čempiono vardo. Nemažai futbolininkų per okupacijas žuvo, baigiantis II pasauliniam karui pasitraukė į Vakarus.
Pokario Futbolas: SSRS Įtaka
1945 m. vėl surengtas Lietuvos čempionatas (čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“), sudaryta laikinoji futbolo sekcija (vadovai V. Karaliūnas, A. Saunoris, Lukauskas), nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija (vadovas P. Kareckas). 1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. Kaune surengtas studentų čempionatas (žaidė 6 komandos, laimėjo Kauno universiteto futbolininkai). Įvyko ir kiti futbolo taurių turnyrai (1947 Vilniaus, laimėjo „Kibirkštis“, 1948 Žemaitijos, laimėjo Plungės „Spartakas“, 1953 Nemuno draugijos, laimėjo Žagarės komanda). 1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1948 m. Vilniuje pradėta statyti Centrinis (vėliau „Žalgirio“, baigtas 1950) ir Jaunimo (baigtas 1949, veikė iki 1976) stadionai.
1957 m. atidarius Vilniaus telecentrą pradėtos transliuoti futbolo varžybos iš Vilniaus centrinio stadiono. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras (laimėjo Kauno srities rinktinė). 1953 m. paskelbtas 33 geriausių futbolininkų sąrašas. 1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961; pirmas - 1:2 ir 3:2), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969; pirmas - Vilnius-Kaunas 5:2 ir 4:3). 1964 m. rekonstruotas Klaipėdos „Žalgirio“ stadionas, išplito mažojo futbolo varžybos. 1966 m. Lietuvoje buvo 37 000 futbolininkų, 1700 teisėjų, 213 futbolo aikščių, 16 sporto mokyklų futbolo grupių; apie 1000 vaikinų buvo 59 futbolo komandų grupėse. 33 geriausių futbolininkų sąraše pirmieji įrašyti: vartininkas A. Gustaitis, gynėjas H. Markevičius, saugas A. Dereškevičius, puolėjas P. Siniakovas. 1967 m. paskelbtas geriausių teisėjų dešimtukas, pradėta rengti Komjaunimo tiesos taurės kolūkių, tarybinių ūkių komandų turnyrus (pirmąjį laimėjo Užvenčio tarybinis ūkis, Kelmės rj.). 1974 m. šalyje buvo 22 000 futbolininkų. 1975 m. pirmą kartą išrinkti geriausi treneriai (A. Komskis, A. Kulikauskas, V. Kuncė, P. Paukštys, J. Stikleris, B. Zelkevičius). 1983 m. Lietuvos spartakiados futbolo rungtynes laimėjo Šiaulių rinktinė, 2 vietą užėmė Kauno, 3 vietą - Panevėžio rinktinė.
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 m. rudenį. 1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate (žaidė V. Mališka, D. Ilgūnas, J. Šlyžius, Z. Ganusauskas, P. Štriupkus, B. Galvičius, J. Zienius, M. Baltrimavičius, S. Penkauskas, S. Petraitis, V. Kučinskas ir kiti, treneris prancūzas E. Pastoras), tarp Vakarų zonos (ne meistrų grupės) komandų užėmė 4 vietą, Lietuvos jaunių rinktinė laimėjo SSRS taurę. 1947 m. Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus „Dinamo“ (sudaryta daugiausia iš Kauno „Dinamo“ ir „Spartako“; tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 8 vietą). 1949 m. Vilniaus „Spartako“ futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate (tarp II grupės Centrinės zonos komandų užėmė 3 vietą; D. Ilgūnui, B. Galvičiui, Z. Ganusauskui, S. Paberžiui buvo suteikti SSRS sporto meistrų vardai), 1950 - B klasės čempionate (užėmė 3 vietą). 1950 ir 1953 m. Lietuvos jauniai SSRS pirmenybių zoniniame turnyre buvo treti, Lietuvos klubų rinktinė 1954 ir 1957 m. Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiadoje užėmė 2 vietą. 1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate (užėmė paskutinę - 11 vietą). 1956 m. SSRS tautų spartakiadoje Lietuva nugalėjo (1:0) Estiją, pralaimėjo (0:2) Maskvai, dar kartą įveikė (2:0) Estiją, bet pralaimėjo (1:4) Moldavijai ir užėmė 11 vietą. 1957 m. Šiaulių „Elnias“ debiutavo SSRS futbolo kolektyvų taurės varžybose (iškrito aštuntfinalyje).
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
1960 m. pradėtą rengti Pabaltijo vaikų futbolo turnyrą „Draugystė“ (jame vėliau dalyvavo ir kitų sąjunginių respublikų futbolininkai) laimėjo Kauno Adomo Mickevičiaus vidurinės mokyklos komanda. 2 vietą 1963 m. SSRS aukštųjų mokyklų pirmenybėse užėmė Kauno Kūno kultūros institutas, 1966 m. SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose - Vilniaus „Žalgiris“, 1967 m. SSRS Vilties turnyre - Lietuvos jauniai (treneriai V. Šilinskas, A. Komskis). 1969 m. gerai žaidęs „Žalgiris“ SSRS A klasės čempionato II grupės varžybose užėmė 4 vietą, 1971 I lygos - 20 vietą ir iškrito į II lygą (1972 čia rungtyniavo ir Klaipėdos „Atlantas“). 1976 m. Vilniaus pedagoginio instituto komanda SSRS studentų pirmenybėse buvo antra, „Žalgiris“ (treneriai B. Zelkevičius, G. Kaledinskas) profsąjungų sporto draugijų turnyre - trečias. 1977 m. „Žalgiris“ (treneriai B. Zelkevičius, S. Ramelis) grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai (treneriai V Kempinas, F. Finkelis) tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos, 1984 Lietuvos moksleivių spartakiados - 2 vietos, 1989 Perkėlos varžybų - 3 vietos laimėtojais. 1979 m. Vilniaus „Žalgiris“ (su E. Kurguznikovu iš Klaipėdos „Atlanto“) SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą (16 futbolininkų tapo SSRS sporto meistrais). 1981 m. „Odinio kamuolio“ varžybose Kauno „Vilija“ užėmė 2 vietą, Klaipėdos „Granitas“ laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno „Kelininkas“ buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose.
1982 m. „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus. 1983 m. SSRS tautų spartakiados futbolo varžybas laimėjo Lietuvos jaunimo (18-20 m.) rinktinė, „Odinio kamuolio“ jaunučių varžybas - Panevėžio „Saturno“ futbolininkai (treneris A. 1987 Vilniaus „Žalgirio“ pagrindinė ir dublerių komandos, Lietuvos jaunių rinktinė (treneriai V. Kuncė ir V. SSRS rinktinėse žaidė: I rinktinėje - 1985 S. Jakubauskas, 1988 V. Ivanauskas, V. Sukristovas, II rinktinėje - 1958 A. Kulikauskas, olimpinėje - 1983-1984 V. Kasparavičius, 1986-1988 A. Janonis, 1987-1988 S. Baranauskas, V. Ivanauskas, A. Narbekovas, V. Sukristovas, studentų - 1963 A. Komskis, S. Šeibokas, jaunių - 1962-1963 J. Jieznas ir V. Žitkus, vėliau - V. Baltušnikas, R. Bubliauskas, D. Burbulevičius, D. Butkus, Z. Buzas, V. Černiauskas, R. Deltuva, V. Dančenka, V. Ivanauskas, A. Kalinauskas, R. Kapustas, D. Kazlauskas, K. Kumža, R. Martinaitis, R. Mažeikis, E. Meidus, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, A. Skrupskis, G. Staučė, A. Subačius, V. Šlekys, A. Štaliūnas, V. Talalajevas, S. Trainavičius, I. Urusovas, R. Zdančius, G. Žarkovas, A. Žemėnas ir kiti, jaunimo - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1985 pasaulio čempionate užėmė 4 vietą), S. Baranauskas, V. Buzmakovas, A. Kalinauskas, R. Kučinskas, E. Liaudanskas, A. Narbekovas, I. Pankratjevas, jaunių (iki 18 m.) - R. Bubliauskas ir V. Ivanauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), G. Staučė (1988 Europos čempionas), jaunių (iki 16 m.) - R. Bubliauskas, A. Kalinauskas ir D. Kazlauskas (1984 Europos čempionate užėmė 2 vietą), V. Baltušnikas (1985 Europos čempionas), R. Kapustas ir G.
Buvusios SSRS komandose žaidė daugiau kaip 60 Lietuvos futbolininkų ir kai kurie pasiekė gerų laimėjimų. V. Kučinskas 1949 su Rygos „Daugava“ žaidė SSRS A klasės čempionate. V. Tučkus, pakviestas į Maskvos „Spartaką“, 1954 ir 1955 tapo SSRS vicečempionu, 1956 - čempionu, 1957 - bronzos medalininku; 1960 ir 1961 žaidė Rygos „Daugavoje“. Pašaukti atlikti karinės tarnybos žaidė Rygos ASK ir tapo Latvijos čempionais Č. Misiūnas (1960), Č.Vasiliauskas (1960, 1961), R. Vasiliauskas (1960), F. Finkelis (1960), J. Bugys (1961, 1962), J. Vaitkevičius (1963-1965), P. Maskaliovas (1964, 1965), V. Vožovas (1964), H. Mackevičius (1965), R. Milevičius (1965). Nuo 1962 J. 1963 savo noru į SSRS kariuomenės futbolo klubus išvyko A. Stankevičius, R. Kučinskas, H. Januškevičius, A. Staškaitis. Po karinės tarnybos A. Stankevičius (1965-1968) buvo Donecko „Šachtariaus“ komandos žaidėjas, R. Kučinskas, žaidęs Rostovo ASK, 1966 tapo SSRS vicečempionu, 1971 rungtyniavo SSRS taurės finale. V. Žitkus 1965-1967 žaidė Maskvos „Spartako“ komandoje, laimėjo SSRS taurę (1965) ir pirmasis iš Lietuvos futbolininkų 1966 (Vienoje su „Rapid“) dalyvavo Europos taurių laimėtojų taurės turnyre; 1967-1968 jis buvo Maskvos „Lokomotyvo“ komandos žaidėjas. L. Rumbutis 1977-1986 su Minsko „Dinamo“ komanda žaidė SSRS pirmoje ir aukščiausioje lygose (1982 tapo čempionu, 1983 - bronzos medalininku). I.
Tarp 33 geriausių SSRS aukščiausios lygos žaidėjų buvo S. Jakubauskas (1983, 1987), V. Jurkus (1983), V. Kasparavičius (1983), A. Janonis (1985-1987), S. Baranovas (1987), A. Narbekovas (1987, 1988), V. Sukristovas (1987), V. Ivanauskas (1989).
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Etapas Lietuvos Futbole
1989 m. įkurta Lietuvos futbolo sąjunga (pirmininkas A. Jarašūnas, pirmininko pavaduotojas V. Kuzma, sekretorius V. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nutarta reformuoti šalies čempionatų sistemą ir vėl pereiti prie varžybų ruduo-pavasaris vykdymo tvarkos. 1993 m. suorganizuotas Geležinio Vilko karių čempionatas (dalyvavo 8 batalionų komandos). 1995 m. Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse vyrų futbolo turnyrą laimėjo Vilniaus „Sandoris“, jaunimo - Vilniaus I komanda. Pradėtos rengti Lietuvos supertaurės varžybos. 1996 m. įkurta Nuteistųjų futbolo federacija (pirmininkas D. Dilys), 1999 - Salės futbolo, Studentų futbolo lygos, Visuomeninė Lietuvos futbolo lyga. Pradėtas plačiau kultivuoti paplūdimio futbolas. 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos (todėl buvo surengtas dar vienas čempionatas), įvyko Lietuvos vyrų salės futbolo čempionatas ir taurės varžybos, 2002 - paplūdimio futbolo čempionatas. 1999-2000 Lietuvos studentų lygos organizuotą čempionatą laimėjo Kauno technologijos universiteto komanda (Lietuvos kūno kultūros akademija užėmė 2 vietą, Vilniaus pedagoginis universitetas - 3 vietą).
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Vaikų Ir Jaunimo Futbolas
1948 m. į Lietuvos III moksleivių spartakiados programą įtrauktos futbolo varžybos (laimėjo Kauno moksleiviai). 1953 m. sporto mokyklose įkurtos futbolo grupės, Vilniuje atidaryta „Spartako“ vaikų futbolo mokykla. 1954 m. vėl pradėjo rungtyniauti jauniai. Pradėta rengti gatvių komandų turnyrus, 1956 - tradicines vaikų sporto mokyklų futbolo komandų rudens varžybas (pirmąsias laimėjo Panevėžio futbolininkai). 1959 m. prie meistrų komandos S. Paberžio iniciatyva suorganizuotos pamainos ugdymo grupės. 1964 m. įkurta Panevėžio internatinė sporto mokykla (rengusi ir futbolininkus), 1973 - Kauno futbolo mokykla, 1975 - Klaipėdos futbolo sporto mokykla. 1973 m. įvyko Lietuvos jaunimo žaidynės, moksleivių žiemos taurės varžybos (dalyvavo 22 komandos), 1981 išrinkti geriausi vaikų ir jaunimo treneriai (V. Blinstrubas, K. Bričkus, B. Kičas, V. Kuncė, P. Paukštys, S. Stankus). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1997 įkurta Gatvės vaikų futbolo federacija (prezidentas A. Uža), 2003 - Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija (prezidentas M.
Moterų Futbolas
1970 m. žaistos moterų mažojo futbolo rungtynės (Vilniaus „Elektronas“ 4:1 nugalėjo Kauno „Atletą“).
Dabartinis Lietuvos Futbolas
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Lietuvos Rinktinės Kelionė Į Suomiją: Sirgalių Traukinys
Pastaruoju metu Lietuvos futbolo sirgaliai ėmėsi iniciatyvos organizuoti unikalias keliones į rinktinės rungtynes. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių - kelionė traukiniu į Suomiją, kur Lietuvos rinktinė susitiko su Suomijos komanda. Šią kelionę inicijavo futbolo rinktinės sirgalių „Vyčio tribūnos“ sektorius.
Šis reisas - tai dar vienas įrodymas, kad traukiniai nėra tik susisiekimo priemonė, tai ir jungtis tarp šalių, bendraminčių ir svarbių įvykių. Kelionė traukiniu buvo ilgai brandinta sirgalių svajonė. Futbolo gerbėjai ne tik išbandė naktinio reiso teikiamus privalumus, bet ir įsirengė TV studiją, kurioje kūrė dokumentiką apie žmones, palaikančius Lietuvos futbolo rinktinę.
Traukinys išvyko iš Vilniaus, sustojo Kaišiadoryse ir Šiauliuose, kur prisijungė futbolo aistruoliai iš įvairių Lietuvos regionų. Iš Šiaulių traukinys vyko tiesiai į Taliną su trumpais sustojimais pasieniuose. Iš Talino futbolo sirgaliai keltu kėlėsi į Helsinkį, kur vyko UEFA atrankos varžybos „Lietuva-Suomija“. 5 vagonų, 180 vietų traukinys buvo pritaikytas naktinei kelionei - kiekvienoje 4 vietų kupė buvo patogios miegamosios vietos.
Rungtynės Su Suomija: Istorinė Pergalė
Vienos iš rungtynių su Suomija baigėsi istoriniu įvykiu - pirmąja Lietuvos futbolininkų pergale prieš suomius per visą istoriją. Lietuva nugalėjo Suomiją rezultatu 1:0. A.Novikovas (41). Iki tol komandos buvo susitkusios tik kartą, dar 1936 metais, kai Helsinkyje lietuviai pralaimėjo 1:3.
Pergalę Lietuvos komandai atnešė fantastiškai realizuotas Arvydo Novikovo baudos smūgis 41-ąją minutę. Tai buvo pirmasis 23 metų Aujės „Erzgebirge" (Vokietija) saugo įvartis Lietuvos rinktinėje.
Iššūkiai Ir Perspektyvos
Nepaisant istorinių pergalių ir sirgalių entuziazmo, Lietuvos futbolas susiduria su nemažais iššūkiais. Tai yra finansavimo trūkumas, infrastruktūros problemos, talentų nutekėjimas į užsienio klubus ir konkurencija su kitomis sporto šakomis. Vis dėlto, Lietuvos futbolo bendruomenė deda pastangas, kad įveiktų šiuos iššūkius ir užtikrintų tolimesnį futbolo vystymąsi šalyje.
Ateities Vizija
Lietuvos futbolo ateitis priklauso nuo jaunų talentų ugdymo, profesionalaus valdymo, investicijų į infrastruktūrą ir glaudaus bendradarbiavimo tarp klubų, federacijos ir valstybės institucijų. Tik tokiu būdu Lietuvos futbolas gali pasiekti aukštesnį lygį ir džiuginti savo sirgalius naujomis pergalėmis.