Įvadas
Lietuvos moterų futbolas - sparčiai auganti sporto šaka, kurios istorija kupina iššūkių ir pasiekimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime moterų futbolo raidą Lietuvoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant dabartinėmis perspektyvomis tarptautinėje arenoje. Aptarsime Lietuvos moterų futbolo rinktinės istoriją, svarbiausius įvykius ir žaidėjas, taip pat paliesime Lietuvos futbolo raidą ir jos sąsajas su tarptautinėmis organizacijomis.
Lietuvos Moterų Futbolo Rinktinės Istorija
Pirmieji Žingsniai ir Atrankos Varžybos
Lietuvos moterų futbolo nacionalinė rinktinė ruošiasi debiutui Pasaulio čempionato atrankos varžybose. Šis įvykis žymi svarbų etapą Lietuvos moterų futbolo istorijoje, suteikiantį galimybę varžytis su stipriausiomis pasaulio komandomis.
Pasirengimas Debuitui
Ruošiantis debiutui, moterų rinktinės planus pakoregavo orai - dėl gausaus sniego teko pakeisti antradienio rytinės treniruotės vietą. Gynėja Henrika Gustytė, praleidusi ketverius metus Ispanijoje, teigė, kad grįžti į tokį orą nelengva. Tačiau ji pabrėžė, kad jai labai svarbu būti rinktinėje po ilgos pertraukos. Ieva Kibirkštis, treniruojanti Suomijoje, teigė, kad jai viskas panašu, tačiau gaila, kad vis dar sninga.
Komanda sveikino iš Kanados lietuvių šeimos kilusią futbolininkę su 22-uoju gimtadieniu. Futbolininkes treniruotėje nudžiugino ir ypatingas dėmesys.
Varžovės Atrankos Turnyre
Lietuvos moterų rinktinės varžovėmis atrankos turnyre tapo Gruzijos, Farerų salų ir Juodkalnijos futbolininkės. Gruzija laikoma aukščiausiai reitinguojama komanda grupėje, turinti žaidėjų iš Vokietijos Bundeslygos ir Turkijos čempionų. Farerų salų komanda, anot trenerio, yra nepatogi varžovė, turinti gerai fiziškai sudėtų žaidėjų, kurie žaidžia Anglijoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
Svarbūs Žaidėjai ir Komandos Stiprybės
Lietuvos rinktinei šiame atrankos turnyre trūks dviejų žaidėjų - Lenkijoje žaidžiančios gynėjos Raimondos Kudytės ir puolėjos Oksanos Imanalijevos. Puolime daug tikimasi iš Viktorijos Budrytės, o gynyboje - iš H. Gustytės. Komandos stipriosios pusės - staigios kontratakos, nes turime greitų žaidėjų.
Žiūrovų Palaikymo Svarba
Pasak Šveicarijos komandoje rungtyniaujančios Ritos Mažukėlytės, žiūrovų palaikymas būtų svarbus papildomas akstinas komandai: „Tai reikštų labai daug.“ Pirmose rungtynėse lietuvės ketvirtadienį žais su Gruzijos ekipa.
Lietuvos Futbolo Raida
Sporto Pradžia Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas Neptūnas.
Sporto Organizavimas Nepriklausomoje Lietuvoje
1918 nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Sporto Organizacijos ir Institucijos
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas. 1932 įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurių iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Sporto Bazės ir Čempionatai
Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos. 1936 įsteigtas 4 laipsnių Valstybinis kūno kultūros ženklas. 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas ir Tarptautiniai Ryšiai
1937 įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. 1938 LTOK pagal olimpinių žaidynių tradicijas surengė Lietuvos tautinę olimpiadą. Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją).
Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose
1924 į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Pirmosios tarptautinių klubų rungtynės įvyko 1922, LFLS žaidė su Rygos YMCA futbolo klubu, lietuviai pralaimėjo 0:4. Pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos futbolo rinktinė 1923 žaidė su Estija (0:5), 1924 pirmąją pergalę tarpvalstybinėse rungtynėse pasiekė Lietuvos futbolo rinktinė, 2:1 nugalėjusi Estiją. 1925 pirmąsias tarpvalstybines rungtynes Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė žaidė su Latvija ir pralaimėjo 20:41, 1938 moterų rinktinė - su Estija ir nugalėjo 15:7. Pirmasis tarpvalstybinis boksininkų mačas Lietuva-Latvija surengtas 1926 Kaune.
Lietuvos Sportininkai Olimpinėse Žaidynėse ir Pasaulio Čempionatuose
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą žaidė 1929 Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių.
Sportas Okupacijos Metais
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją. 1940-41 ir nuo 1944 kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Sporto Raida Sovietmečiu
Nuo 1945 aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais. 1945 įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, nuo 1949 Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai SSRS Sudėtyje
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS ir Europos čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m). 1963 T. Petreikio iniciatyva surengtas pirmasis pramoginių šokių konkursas. Didelių pergalių tarptautinėse varžybose pasiekė Lietuvos komandos.
Sporto Mokyklos ir Čempionatai
Sportininkus rengė sporto mokyklos, sporto kolektyvai, kurių geriausiems buvo suteiktas sporto klubų statusas. Reguliariai vyko sporto šakų vaikų, jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai, taurių varžybos. Buvo populiarios kompleksinės varžybos: moksleivių, studentų, suaugusiųjų žiemos ir vasaros spartakiados. Paplito naujos sporto šakos: meninė gimnastika (1950), rankinis (nuo 1954), regbis (1961), mažasis krepšinis (1967), žolės riedulys (1970).
Sportas Atgavus Nepriklausomybę
1988 12 11 atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
Dalyvavimas Pasaulio Lietuvių Sporto Žaidynėse ir Olimpinėse Žaidynėse
1988 Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. 1991 vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 08 18 Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises.
Lietuvos Sporto Federacijos ir Olimpinės Rinktinės
Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992, po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Sportinės Veiklos Struktūra ir Organizavimas
Pakito sportinės veiklos struktūra, organizavimas. Vietoj sporto draugijų steigiami sporto klubai, žaidimų varžybas ima rengti sporto lygos. Sportininkų ir komandų rengimas sutelktas sporto mokymo įstaigose (SMI) ir klubuose. Atgaivintas Lietuvos kūno kultūros ženklas (1996), praplėstas ir patobulintas jo turinys, ėmė veikti Lietuvos ištvermingųjų sąjūdis (1989), Lietuvos Karolio Dineikos sveikatos sąjunga (1990, nuo 1996 - Lietuvos sveikuolių sąjunga), Bėgimo mėgėjų (1992), Sportas visiems (1991) asociacijos.
Lietuvos Krepšinis ir Kiti Pasiekimai
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo ir Lietuvos krepšininkai. 2005 Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione.
Lietuvos Futbolo Istorija
Lietuvos Futbolo Lyga ir FIFA
FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos „Oficialios futbolo taisyklės“.
Tarpukario Futbolas
1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą.
Futbolas Sovietmečiu
1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.
Futbolas Atgavus Nepriklausomybę
Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1.
Lietuvos Futbolas Olimpinėse Žaidynėse
Dalyvavimas 1924 m. Paryžiaus Olimpinėse Žaidynėse
1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos futbolo rinktinė. Deja, kapitono Stepo Garbačiausko treniruoti lietuviai pasirodė neįkvepiančiai. Remiantis istorinio įvykio amžininkų įvairias liudijimais peršasi išvada, kad lietuviai į olimpiadą keliavo visiškai nepasirengę: ne tik nesusižaidę, bet drauge nebuvo surengę nė vienos treniruotės, be aptarnaujančio personalo, net be kamuolio, o kai kurie - ir maisto su savimi nepasiėmę. Po kelionės suvargę nuėjo miegoti tik paryčiais, o jau dieną laukė olimpinis krikštas.
Stasio Janušausko Atsiminimai
Bene geriausiai tuometę situaciją atspindi rinktinėje žaidusio Stasio Janušausko atsiminimai: „Kai išėjom, akis pastatėm - stadionas didelis, tribūnos apie 40 tūkstančių vietų. Pasimetėm, buvom pratę žaisti paupiuose, kurmių išraustose pievose, kojos pradėjo virpėti. Iš pradžių ir šveicarai buvo atsargūs, bet kuo toliau, tuo labiau įsitikino, jog mes dar naujokai, ypač nežinom, ką daryti, kai kamuolys lekia oru. Pirmą kartą pamatėm tokį žaidimą galvom. Mes daugiau žaisdavom ant žemės. Kai kamuolys lėkdavo aukštas, traukdavomės atbuli, laukdami, kol pasieks žemę. Na ir užkūrė jie mums pirtį. Pradėjo dar daugiau žaisti aukštais perdavimais. Aukštus kamuolius daugiausia atmušinėdavom viršugalviu, o svarbiausias smūgis koja bato nosies galu - špicu. Žaidėm penkiais puolėjais. Jie neturėjo ką veikti, stovi ir žiūri, kaip mums golus muša.“
Gedimino Kalinausko Įžvalgos
Futbolo istorikas Gediminas Kalinauskas knygoje „Lietuvos futbolo raida 1905-2018“ taip pat apžvelgia 1924-ųjų rinktinės situaciją: „Sunku net suvokti, kaip mūsų rinktinei pavyko apeiti daug gana griežtų reikalavimų. Mat, kaip įprasta, iš anksto buvo išsiunčiama dalyvių paraiška. Mūsiškiai joje nurodė 16 futbolininkų (buvo leidžiama 22), bet į Prancūzijos sostinę išvyko tik 10 išvardintų tame sąraše, nes pavėlavo į traukinį 4 klaipėdiečiai ir nevažiavo S. Darius (LFLS) bei L. Gelermanas („Makabi“). Visgi buvo pasiimti V. Byla, J. Žukauskas ir J. Žebrauskas. Pastarajam gynėjui ir teko išbėgti į aikštę vietoj iš anksto registruoto kairiojo puolėjo klaipėdiškio Bartaičio. Niekas „nesuuodė“, kad H. Gecas ir J. Hardingsonas neturėjo Lietuvos pilietybės.“
SSRS Rinktinė ir Lietuvių Indėlis
1988 m. Seulo olimpiadoje nugalėjusioje SSRS rinktinėje buvo ir lietuviškų motyvų. Treneris Anatolijus Byšovecas į rinktinę pakvietė sostinės žalgiriečius Arminą Narbekovą ir Arvydą Janonį. Finale Seule SSRS po pratęsimo 2:1 nugalėjo Braziliją.
Lietuvos Moterų Futbolo Rinktinės Rungtynės su Šveicarija
Lietuvos moterų futbolo rinktinė garbingai kovėsi su viena stipriausių žemyno komandų. Šveicarijos rinktinė pasaulio reitinge užima aukštą vietą. Pirmajame kėlinyje lietuvaitės gynėsi gana užtikrintai ir beveik neleido varžovėms sukurti šimtaprocenčių progų.
Rungtynių Eiga
Šveicarių kapitonė R. Bachmann suklaidino tris gynėjas ir griuvo baudos aikštelės krašte po susidūrimo su A. Mikutaite. Teisėjos skirtą 11 metrų baudinį tiksliu smūgiu pažeme realizavo A. M. Po kampinio baudos aikštelėje pavojingai smūgiavo Noelle Maritz, kamuolys skriejo tiesiai į vartininkę G. Lukjančukę. Antrojo kėlinio pradžioje po kampinio ir D. Gailevičiūtės smūgio kamuolys pralėkė šalia šveicarių vartų. Po perdavimo iš krašto gerą šansą turėjo R. Bachmann, kamuolį sugavo G. Po baudos smūgio R. Bachmann perdavė kamuolį į baudos aikštelę ir aukštaūgė Rahel Kiwic galva smūgiavo tiksliai. Po greitos šveicarių atakos G.
Lietuvos Teisėjos Tarptautinėje Arenoje
2025 m. Europos moterų futbolo čempionate dirbs Lietuvos teisėja Irina Pozdejeva. Ji dirbo teisėjos asistente Europos moterų futbolo čempionate Šveicarijoje.
Pasirengimas Čempionatui
Prieš čempionatą teisėjos turėjo didelio intensyvumo treniruotes su sprendimų priėmimais, peržiūrėjo aktualius vaizdo klipus. Lietuvoje nuosekliai ruošėsi fiziškai iki čempionato.
Teisėjų Darbo Užkulisiai
Iki čempionato buvo intensyvus darbas, daug dirbome fiziškai per treniruotes. Labai akcentuotas greitas sprendimų priėmimas. Turėjome teorinių paskaitų, per kurias nagrinėjome pagrindines temas, kaip kamuolio ir rankos susidūrimo traktavimas, paskutinės vilties pražanga. Čempionato metu kiekvieną dieną būdavo vykdomos treniruotės, o jų pobūdis priklausydavo nuo trukmės iki rungtynių.
Darbas su Stéphanie Frappart
Irina Pozdejeva dirbo su pagrindine teisėja Stéphanie Frappart rungtynėse tarp Suomijos ir Šveicarijos. Stéphanie Frappart yra viena geriausių teisėjų Europoje.
Įspūdžiai iš Čempionato
Čempionate buvo daug naujų dalykų, technologijos, kurių anksčiau nenaudojome teisėjaujant. Įdomu buvo su jomis susipažinti. Liks atmintyje pilni stadionai ir tas žiūrovų aistringas palaikymas, ko itin trūksta Lietuvoje.
Žaidėjos Karjera Šveicarijoje
Rimantė Jonušaitė pelnė lemiamą įvartį, kuriuo dovanojo titulą „Servette“ komandai. Šveicarijos taurės finale Ženevos komanda 3:2 palaužė Berno „Young Boys“ klubo futbolininkes ir triumfavo 4,6 tūkst. žiūrovų akivaizdoje. Po keitimo aikštėje pasirodžiusi R. Jonušaitė pasiuntė kamuolį į vartus ir pateko į komandos draugių džiaugsmo sūkurį.
Dabartinė Padėtis ir Iššūkiai
Šiandien Lietuvos moterų futbolas susiduria su daugybe iššūkių, įskaitant finansavimo trūkumą, infrastruktūros problemas ir mažą visuomenės susidomėjimą. Tačiau nepaisant šių sunkumų, moterų futbolas Lietuvoje toliau auga ir vystosi, o Lietuvos moterų futbolo rinktinė ir toliau siekia aukštų rezultatų tarptautinėje arenoje.
Ateities Perspektyvos
Lietuvos moterų futbolas turi didelį potencialą. Svarbu toliau investuoti į jaunimo ugdymą, gerinti treniravimo sąlygas ir skatinti visuomenės susidomėjimą šia sporto šaka. Tik tokiu būdu galėsime pasiekti, kad Lietuvos moterų futbolas taptų konkurencingas tarptautiniu lygiu ir džiugintų savo gerbėjus pergalėmis.
tags: #lietuva #sveicarija #moteru #futbolas