Įvadas
Ledo ritulys - tai sportas, turintis savitą istoriją tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje, patyręs iššūkių ir pasiekimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime abiejų šalių ledo ritulio raidą, tarpusavio santykius ir dabartinę situaciją.
Istorijos vingiai
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla. Iš pradžių buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo. Pirmos rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1923-1924 žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). 1926 m. surengtas I Lietuvos čempionatas (dalyvavo 4 komandos, nugalėjo LFLS, žaidė: A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius).
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. 1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. 1932 m. Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3), miestų rungtynes Ryga-Kaunas irgi laimėjo latviai (5:2). 1933 m. Kybartuose surengtos pirmosios tarptautinės rungtynės Lietuvoje, įvyko keletas rungtynių Kybartuose ir Eydtkuhnene (Vokietija) tarp šių miestų komandų (4:5, 2:1, 3:1, 7:1, 10:3). 1934 m. Lietuvoje rungtynės tarp Karaliaučiaus VFK ir Kauno čempionų LGSF baigėsi lygiosiomis 1:1, o LFLS svečiams pralaimėjo net 6:0. 1935 m. Kauno studentai dalyvavo SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse (užėmė 3 vietą), 1937 m. vėl žaista su Karaliaučiaus ledo ritulininkais (Kaune 1:0, Karaliaučiuje 1:1). 1937 m. tarpvalstybinės rungtynės su Latvija Rygoje pralaimėtos 0:1 (Kaunas-Ryga 1:1).
1938 m. Lietuva priimta į Tarptautinę ledo ritulio federaciją (IIHF) ir Lietuvos rinktinė dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15. Prieš 1938 pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas. 1940 m. Kaune pirmąkart žaidė Vilniaus ledo ritulininkai (Vilniaus LGSF įveikė Kauno LGSF 4:1, Kauno rinktinei pralaimėjo 0:5). 1940 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Estija (1:2), Vilniuje - Vilnius-Talinas (0:1), Taline - Estija-Lietuva (2:0), Talinas-Kaunas (1:0). Geriausi 1922-40 žaidėjai: V. Ilgūnas, V. Karalius, J. Klimas.
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2. 1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartakų, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę. 1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 (turnyras nebaigtas). 1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras. 1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose. 1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru.
Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 pasaulio D grupės, 2007, 2010 II diviziono B grupės čempionai). 1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas). 1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją). 1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL; prezidentai: 2009-2010 B. Nabuurs, nuo 2010 D. Zubrus, nuo 2009 vykdantysis direktorius A. Korneičiukas). Lygoje 2011-2012 žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. 2010 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL; nuo 2010 prezidentas D. Kasparaitis, nuo 2010 vykdantysis direktorius R. Valickas). 2011-2012 lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės. 2011 Vilniaus ledo ritulio mokykla Geležinis vilkas (įkurta 2004, vadovas A. Jadkauskas) Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m. 2012 Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ledo ritulio klubai: Elektrėnų Energija (įkurtas 1977, vadovas P. Nausėda, vyriausiasis treneris S. Krumkač; nuolatinė atvirų Latvijos ir Lietuvos čempionatų dalyvė) ir Vilniaus HC Baltica (įkurtas 2011, vadovas L. Kovaliovas, vyriausiasis treneris D. Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: NHL rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bernatavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, š. Kuliešius, V. Paražinskas, D. Tarptautinės kategorijos teisėjai: R. Maleckienė, R. Minkevičius, R. Narakas, V. Rudzinskas, D. Kuneikis, G. Kuneikis, A. Simankovas, V. Janušauskas, K. Janušauskas, B. Jakšys, T. Dirbtinio ledo aikštės 2002 įrengtos Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 - Klaipėdoje, 2007 - Kaune, 2009 - Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje). LLRF prezidentai (pirmininkai): A. Bilevičius (1958-1988), V. Skardžius (1988-1992), V. Gudiškis (1992-1998), G. Zubrus (1998), R. Bučys (1998-2010), P. Nausėda (nuo 2010), generaliniai sekretoriai: V. Skardžius (1971-1980), V. Beniušis (1980-1988), J. Ševeliovas (1988-1990), V. Gudiškis (1990-1992), R. Džiautas (1992-1998), V. Vaidogas (1998-2002), G. Kuneikis (2002-2010), V. Škadauskas (2010-2012), V.
Ukrainos ledo ritulio kelias
Ukrainos ledo ritulininkai į pirmąsias savo planetos pirmenybes išvyko 1993 metais, o jau netrukus ši rinktinė pademonstravo galinti žaisti ir aukščiausio lygio ledo ritulį. 2007 metais neišsilaikiusi elitiniame divizione, Ukrainos rinktinė tris metus iš eilės buvo per žingsnį nuo sugrįžimo į aukščiausio rango turnyrą, tačiau su naująja pasaulio čempionatų tvarka prasidėjo šios šalies nuopuolis. Praėjusiais metais Ukraina IA divizione neiškovojo nė vienos pergalės ir surinko vos tašką, tačiau jų pasirodymas buvo gerokai geresnis nei sako vien šie skaičiai. Visuose mačuose ukrainiečiai dėl taškų kovojo iki pat paskutinės mačo akimirkos, o per visą čempionatą jie nuo varžovų nebuvo atsilikę daugiau nei 2 įvarčiais.
Pastaraisiais metais Ukrainos rinktinė savo gretose patyrė rimtų nuostolių. Keletas aukštame lygyje žaidusių veteranų po praėjusių metų baigė savo karjeras, o dar didesnių problemų Ukraina turi dėl geriausių žaidėjų nenoro atstovauti savo šalies rinktinei. Po 2014 metų net trys šiuo metu garsiausi ukrainiečiai atsisakė atstovauti Ukrainos rinktinei bei priėmė kitų šalių pilietybes. Pavelas Padakinas ir Aleksanderis Toryanikas nusprendė atstovauti Rusijai, o Aleksanderis Meterukhinas - Baltarusijos rinktinei.
Prieš šias pirmenybes ukrainiečiai turėjo rimtų problemų vien surenkant komandos sudėtį. Nors prieš pasirengimą jie tvirtino, jog sulaukė talentingiausio šalies jaunojo žaidėjo Igorio Merezhko pažado atvykti ir padėti rinktinės gynybai, šis eilinį kartą vietoj žaidimo rinktinėje pasirinko JAV ir Kanadoje vykstančias WHL atkrintamąsias varžybas. Iš viso 4 iš 22 ukrainiečių praėjusį sezoną neatstovavo jokiam klubui, o tiek daug profesionaliai ledo ritulio metus nežaidusių žaidėjų neturi jokia kita rinktinė.
Taip pat skaitykite: Europos čempionato apžvalga
Įtaka kaimynams
Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m., tuomet buvo suburta ir pirmoji šalies šios sporto šakos komanda, sužaistos pirmosios rungtynės. O nuo 1926 m. Lietuva jau turėjo ir savo ledo ritulio pirmenybes, kuriose varžėsi keturios ekipos.
1932 m. Lietuva Rygoje išbandė savo jėgas ir pirmosiose oficialiose tarptautinėse rungtynėse. Tiesa, jos mūsiškiams nebuvo pergalingos - 0:3 nusileista kaimynei Latvijai. Pažvelgus į šiuos laikus turbūt kiekvienas išgirdęs teiginius „Latvija“ ir „ledo ritulys“ nė nemirktelėjęs pasakytų, jog kaimynai yra stiprūs šioje sporto šakoje ir turi gilias tradicijas. Pasak R.Čerškaus, taip yra dėl to, jog anuomet Latvijoje ledo ritulys daug sparčiau vystėsi ir labiau išpopuliarėjo dėl socialinių skirtumų.
Pasak R.Čerškaus, ledo ritulys Lietuvoje gali pasigirti tuo, jog vienintelė iš visų sporto šakų 1937 m. jau turėjo ir legionierių. Kauno LFLS komandai atstovavo Edgaras Merfis (Edgar Murfy). Jo karjera ir baigėsi Kaune, mat sportininkas patyrė sunkią galvos traumą.
Tačiau, jo teigimu, Lietuva gali didžiuotis ir tuo, kad davė stiprų akstiną visų trijų Baltijos šalių ledo ritulio vystymuisi. Mat pradžioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje buvo žaidžiamas vadinamasis „rusiškasis ledo ritulys“ - bandis. Tai į ledo ritulį panaši sporto šaka, kuri turi futbolo elementų. Čia taip pat yra pačiūžos, kiek kitokios lazdos, tik vietoje ritulio - kamuoliukas, ir žaidžiama 11 prieš 11.
Anksčiau ledo ritulys buvo žaidžiamas po atviru dangumi. Taigi orai šiai sporto šakai darė didžiulę įtaką. Pas mus juk žiemos nevienodos, tad, jei ledas pažliugsta, tampa neįmanoma žaisti, tai ir pirmenybės neužbaigiamos. R.Čerškaus manymu, galbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos rinktinė anksčiau nedebiutavo pasaulio pirmenybėse. Mūsiškiai, dėl permainingų orų ir nuo to priklausiusių treniruočių, galbūt nesijautė pakankamai stiprūs.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pasiekimai žiemos olimpiadoje
Netikėtos kainos 1938 m. pasaulio pirmenybėse
Vykti į 1938 m. pasaulio pirmenybes Čekoslovakijoje buvo surinkti stipriausi Lietuvos ledo ritulininkai. Juos atrinko Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungos vadinamasis „Ledo komitetas“ prie Kūno kultūros rūmų. Be to, kadangi tai buvo labai svarbus įvykis Lietuvos ledo ritulio istorijoje, atskiri klubai už savo lėšas dar papildomai siuntė savo žaidėjus. Tiesiog kad šie pasižiūrėtų, pasitobulintų.
Dar prieš išvykstant į pirmenybes Čekoslovakijoje buvo nutarta, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai savo naudotas kūno apsaugas paliks namie. Viskas turėjo būti įsigyta jau nuvykus. Tad buvo išskirta tam tikra suma pinigų ir tikėtasi, jog to užteks. Orientuotasi buvo, žinoma, pagal kainas Lietuvoje.
Startas nustebino
Buvo planuota, jog pirmenybėse kovos 16 komandų, suskirstytų į keturias grupes. Tačiau prieš startą savo dalyvavimą atšaukė Prancūzija bei Olandija. Tad beliko trys grupės. Mūsiškiai kartu su rumunais, lenkais, vengrais ir šveicarais pateko į A grupę. Vasario 11 d. lietuvių laukė pirmosios rungtynės. Mūsiškių varžovais buvo rumunai. Šiame mače, kaip sako R.Čerškus, Lietuvos rinktinė „iškrėtė šposą“ ir tapo pirmąja pirmenybių sensacija. Pastarąjį pavadinimą jai priskyrė Čekoslovakijos spauda.
Sakoma, gera pradžia, pusė darbo. Tačiau šiuo atveju lietuviams Prahoje šis posakis nepasitvirtino. Po to sekė trys skaudūs mūsiškių pralaimėjimai - 1:8 (0:4, 0:3, 1:1) prieš lenkus, 1:10 (0:2, 0:4, 1:4) prieš vengrus ir 0:15 (0:9, 0:2, 0:4) prieš šveicarus.
Čekų simpatijos
1938 m. pasaulio pirmenybėse, kurios kartu buvo ir Europos pirmenybės, triumfavo Kanados komanda. Finale ji 3:1 (3:1, 0:0, 0:0) nugalėjo Didžiosios Britanijos ekipą. Bronza atiteko šeimininkams. Čekoslovakija kovoje dėl trečiosios vietos 3:0 (1:0, 2:0, 0:0) pranoko Vokietijos komandą. Lietuva tarp 14 ekipų galutinėje pirmenybių įskaitoje su Latvija ir Austrija pasidalijo 10-ąją vietą.
Anuomet čekai labai simpatizavo lietuviams. Visa publika sirgo už mūsiškius. Pasak R.Čerškaus, tų laikų Čekoslovakijos simpatija Lietuvai buvo visapusiška. Juk tada mes turėjome tuos pačius geopolitinius priešus.
Šios sporto šakos tyrinėtojas įsitikinęs, jog Lietuvos ledo rituliui po šių istorinių pirmenybių galėjo atsitikti taip, kaip krepšiniui 1937 m. Populiarumas galėjo smarkiai padidėti. Deja, taip nenutiko.
Po tokio debiuto Prahoje, Lietuva planavo išmėginti savo jėgas ir 1939 m. pasaulio pirmenybėse, tačiau tą norą teko atidėti vėlesniam laikui.
Tarpusavio akistatos
Oficialios dvikovos
Oficialios tarpusavio dvikovos: 6 mačai - 5 ukrainiečių pergalės, 1 lietuvių laimėjimas. Pirmoji oficiali akistata tarp Lietuvos ir Ukrainos rinktinių įvyko 2000 metais atrankoje į olimpines žaidynes. Po aštuonių metų šios rinktinės savo jėgas išbandė ir I diviziono kovose, kuriose varžovai lietuviams šansų iškovoti pergalę beveik nesuteikdavo: 2008 metais jie laimėjo 6:1, 2010 metais - 12:5, o 2011 metais iškovojo pergalę 5:1. Po penkių pergalių iš eilės lietuviai varžovus įveikė tada, kai jie to tikėjosi mažiausiai. 2016 metais IB divizione mūsų šalies atstovai prieš dvikovą su Ukraina buvo patyrę itin skaudžią nesėkmę 0:8 prieš Didžiąją Britaniją, o iš nukraujavusios mūsų rinktinės šiose pirmenybėse niekas nesitikėjo pergalių prieš favoritus.
Istorinė pergalė
Pasaulio ledo ritulio čempionato IB divizione Lietuvos rinktinė penktadienį 2:1 (0:0, 0:1, 2:0) po fanstastiškos kovos pirmą kartą istorijoje palaužė Ukrainą ir išsaugojo šansus laimėti divizione. Lietuviams įvarčius pelnė Ugnius Čižas (42:22, dauguma, Povilas Verenis, Artūras Katulis ir Donatas Kumeliauskas (50:02, Danielis Bogdziulis, Arnoldas Bosas). Ukraina pirmavo po Jurio Petrangovskio įvarčio (36:07).
Lietuviai šoko pergalės šokį - gavę nokdauną per rungtynes su britais, lietuvaičiai atsitiesė ir pademonstravę charakterį iškovojo istorinę pergalę.
Dabartinė situacija
Lietuvos rinktinė
2024 m. Lietuvos ledo ritulininkai žaidė I diviziono B grupėje, kadangi pernai I diviziono A grupėje užėmė paskutinę vietą. Tam, kad sugrįžti į I diviziono A grupę, reikia tapti I B grupės nugalėtoja. Natūralu, kad Lietuvos rinktinė žaisdama namuose yra laikoma viena iš I diviziono B grupės favoričių.
Vienas iš esminių pokyčių Lietuvos ledo ritulio rinktinėje, kuris įvyko per šešerius metus, tai Lietuvos ledo ritulio legendų atsisveikinimas. Šiuo metu 51-erių, vienas geriausių istorijoje Lietuvos ledo ritulininkų D. Kasparaitis profesionalo karjerą baigė dar 2010-aisiais, tačiau tai nesutrukdė jam būnant 45-erių, 2018-aisiais debiutuoti Lietuvos rinktinėje. Šiemet ant ledo neišvysime ir kitos legendos, 45-erių D. Zubraus, kuriam 2018-ieji Kaune taip pat tapo paskutiniu pasispardymu atstovaujant savo šaliai. Jis tuomet atstovavo Lietuvai, nors 2016-aisiais buvo paskelbęs apie profesionalo karjeros pabaigą. Nuo Lietuvos ledo ritulio D. Zubrus niekur nėra atitolęs, kadangi šiuo metu darbuojasi asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu.
Paskelbtame šiemetiniame ledo ritulio rinktinės kandidatų sąraše nėra ir beveik dešimties kitų žaidėjų. Be legendų D. Kasparaičio ir D. Zubraus, šiemet žaidėjų sąraše Lietuvos rinktinėje nėra ir 2018-aisiais jai atstovavusių puolėjų Artūro Laukaičio, Danielio Bogdziulio, Pijaus Rulevičiaus, Arnoldo Boso, Edgaro Rybakovo. Taip pat gynėjų Rolando Aliukonio, Artūro Katulio bei Mindaugo Kiero. Tiesa, yra abu 2018-aisiais triumfą pasiekti padėję vartininkai: Mantas Armalis ir Artūras Pavliukovas.
Ukrainos rinktinė
Ukrainos rinktinė neabejotinai yra labiausiai šiame turnyre nuvylusi rinktinė. Iš visų čempionate dalyvaujančių rinktinių, ukrainiečiai skiria bene daugiausiai dėmesio kovai netoli vartų, kai ritulį valdo šios rinktinės gynėjai. Ukrainos rinktinėje yra daugybė stiprių ir galingai sudėtų žaidėjų, kuriuos įveikti fizinėje kovoje tikrai nėra lengva. Bene labiausiai Ukrainos rinktinėje jaučiamas greičio ir net pastangų trūkumas. Šiemetinėje Ukrainos rinktinėje, kai po pernai vykusių pirmenybių iš jos pasitraukė keletas veteranų, yra jaučiamas ir žaidimo aukštame lygyje patirties trūkumas. Ukrainos pirmenybės, kuriose varžosi pusė rinktinės narių, silpnėja su kiekvienais metais, o šios šalies legionieriai taip pat dažniausiai išvyksta ne į aukščiausio lygio čempionatus.
Jaunimo rinktinės
Pasaulio ledo ritulio čempionato IB divizione Lietuvos rinktinė penktadienį 2:1 (0:0, 0:1, 2:0) po fanstastiškos kovos pirmą kartą istorijoje palaužė Ukrainą ir išsaugojo šansus laimėti divizione. Lietuvos U-20 ledo ritulio rinktinė penktadienį 14:00 val. Ukrainiečiai per savo istoriją pasaulio jaunimo čempionatuose gali pasigirti išties pavyzdiniais rezultatais, tiesa visi jie jau prieš daugiau nei dešimtmetį. Keturis metus jie varžėsi elitiniame divizione, kuriame kartą jiems pavyko išsaugoti savo vietą tarp pajėgiausių planetos jaunimo komandų. Paskutinį kartą su geriausiomis pasaulio jaunimo komandomis jie varžėsi 2004 metais.
Sportininkų kelias į žvaigždes per Ukrainą
Tinklinis ir ledo ritulys - sporto šakos, kuriose Lietuva negali pasigirti svaiginančiais laimėjimais. Sąlygų išugdyti pasaulinio lygio tinklininkus ir ledo ritulininkus mūsų šalyje, reikia pripažinti, niekada nebuvo. Todėl neverta stebėtis, kad vienas garsiausių Lietuvos tinklininkų ir vienas geriausių Lietuvos ledo ritulininkų vertingiausias pamokas gavo svetur.
Nusistebėti galima nebent dėl vieno sutapimo - ir tinklininko Vasilijaus Matuševo, ir ledo ritulininko Dainiaus Zubraus kelias į žvaigždes ėjo per Ukrainos miestą Charkivą.
1968 m. Meksiko olimpinių žaidynių čempionas V.Matuševas (gimė 1945 m. spalio 18 d., mirė 1989 m. spalio 24 d.) laikomas geriausiu visų laikų Lietuvos vyru tinklininku. D.Zubrus (gimė 1978 m. birželio 16 d.) yra vienas iš dviejų Lietuvos ledo ritulininkų, žaidusių Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL).
Dainiui buvo vos vienuolika metų, kai tėvai sukrovė lagaminus ir išlydėjo jį į tolimąją Ukrainą. Pasirinkimas galbūt atrodė keistas, nes Charkivas niekuomet nebuvo stiprus ledo ritulio centras, tačiau kaip tik tuo metu šiame mieste vaikų ledo ritulio grupę subūrė jaunas Ukrainos specialistas Ivanas Pravilovas.
Jaunasis Lietuvos ledo ritulininkas Charkive treniravosi šešerius metus. Iki tol, kol 1995 m. išvyko į Pembruko „Lumber Kings“ komandą (Ontarijas) ir pradėjo žaisti vienoje iš Kanados jaunių lygų.
D.Zubrus nepamiršo, kur gavo vertingas ledo ritulio pamokas. Jau tapęs profesionalu padėdavo „Družba-78“ komandai ir finansiškai, ir prisidėdamas prie jaunųjų charkiviečių išvykų į Šiaurės Ameriką. Ukraina taip pat nepamiršo D.Zubraus. Ukrainos sporto žiniasklaida, rašydama apie NHL įvykius, minėdavo ne tik ukrainiečius, bet ir lietuvį, bei nuolat primindavo, kad jis yra Charkivo ledo ritulio mokyklos auklėtinis.
NHL žaidėjai
Kai Ukrainos rinktinė pirmą kartą iškovojo olimpinį kelialapį ir ruošėsi dalyvauti 2002 m. Solt Leik Sičio žaidynėse, Ukrainos ledo ritulio vadovai kalbino D.Zubrų žaisti jų rinktinėje. Kitas NHL rungtyniavęs lietuvis Darius Kasparaitis tuo pat metu įkyriai tempė tautietį į Rusijos rinktinę, tačiau D.Zubrus atmetė abu kvietimus. Taip elektrėniškis atsisakė bet kokios olimpinės galimybės, nes buvo aišku, kad su Lietuvos rinktine tapti olimpiečiu nepavyks. Kaip kartą pajuokavo brolis Audrius Zubrus, „Lietuvos rinktinė neturėtų galimybės patekti į olimpines žaidynes net su keturiais dainiais“.
D.Zubraus norui padėti Lietuvos rinktinei kelią dažniausiai užkirsdavo nesuderinti tvarkaraščiai. Pasaulio pirmenybių žemesniųjų pakopų turnyrai rengiami tuo metu, kai dar tęsiasi NHL sezonas, todėl geriausi ledo ritulininkai atvykti negali.
Vis dėlto D.Zubrus per keturis turnyrus prisidėjo prie Lietuvos rinktinės, o 2018 m. padėjo jai pakilti į aukštesnę pirmosios pakopos A grupę. Beje, šiemet Lietuvos rinktinė po metų pertraukos grįžo į A grupę, laimėjusi Taline vykusį B grupės turnyrą.
Iššūkiai ir perspektyvos
#
tags: #lietuva #ukraina #ledo #ritulys #rezultatas