Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuris nuolat kinta ir tobulėja, vaikų ugdymas tampa vis svarbesnis. Sporto edukologas atlieka reikšmingą vaidmenį ugdant vaikus, padedant jiems tapti laimingais, drąsiais, smalsiais ir atvirais pasauliui. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias savybes svarbu ugdyti vaikams, remiantis sporto edukologo perspektyva, bei kaip užtikrinti jų sveikatos ugdymą.
Savybės, kurioms reikia skirti didžiausią dėmesį ugdant vaiką
Emocinis intelektas
Emocinis intelektas yra susijęs su savęs pažinimu ir priėmimu, jautrumu kitų žmonių signalams bendraujant bei gebėjimu reguliuoti save. Ši savybė ateities kartoms yra ypatingai svarbi ir vis dar nepakankamai įvertinta. Vaikai, kurių emocinio intelekto ugdymui buvo skirtas dėmesys, labiau mėgaujasi mokykla, lengviau supranta instrukcijas bei turi mažiau elgesio problemų. Vaikai mokosi suprasti ir valdyti emocijas žiūrėdami į savo artimiausią aplinką, todėl ugdymas darželyje ar namuose turi remtis vaizduotės naratyviniais žaidimais (kuriant istorijas) su žaislais ar vaikais.
Vaikams svarbu parodyti, kaip jie susiduria su sunkiomis emocijomis, ir kaip jie (ne)susivaldo. Tam puikiai veikia „Kimochis“ programa, kurios metu vaikai mokomi aiškių bei gerai įsimenamų frazių, padedančių suprasti savo jausmus. Pavyzdžiui, normalu pykti, bet nedera elgtis nemaloniai. Liūdesys ateina, bet ir praeina. Smagu žaisti, kol smagu visiems. Jei tėvai ir patys taip bendraus bei padės vaikui identifikuoti savo emocijas, tai jau bus svarbus žingsnis ugdant emocinį intelektą.
Kūrybiškumas
Kūrybiškumas yra ateities lyderių valiuta. Net 60 proc. pasaulio įtakingiausių verslo vadovų kūrybiškumą įvardija pačiu svarbiausiu lyderio įgūdžiu. Kūrybiškumas leidžia suprasti supančią aplinką naujais būdais, atrasti paslėptas tendencijas, susieti iš pažiūros nesusijusius reiškinius, generuoti naujas idėjas. Tai nėra tik pasaulį iš kojų išverčiančios fantazijos ir menininkų duona kasdieninė. Svarbu suteikti vaikams erdvės, leisti jiems patiems susigalvoti veiklas ir pasistengti pirmiausia sutramdyti save, o ne vaiko iniciatyvą. Dabar vaikai auga didelėje žaislų, bet ne žaidimo kaip veiklos kultūroje. Žaislų perteklius neskatina vaikų fantazuoti. Žaislas turi aiškią paskirtį - taisykles, tad vaikai pradeda rinkti lego kolekcijas pagal paveiksliuką, bet negalvoja, kokį miestą gali susikurti patys. Arba jiems tinka toks žaislo vardas, koks užrašytas ant pakuotės. Tai jau signalas, kad vaiko kūrybiškumas nyksta.
Kritinis mąstymas
Tai būtina, bet daug pastangų reikalaujanti savybė. Vaikams yra būtini išgyvenimai. Jau 2-4 m. amžiaus mažylis gali mokytis problemų sprendimo. Dabar net 70 proc. darbdavių JAV pripažįsta, jog pasigenda šio įgūdžio priimant jaunus darbuotojus. Didžiausia klaida, kurią padaro suaugusieji - išsprendžia problemas už vaikus. Vaikai bus kritiškai mąstantys tik tuomet, kai nustosime jiems sakę, ką jie turi galvoti. Kritiškai mąstantis asmuo yra apgalvojantis įvairias dilemas, eksperimentuojantis įvairiais metodais, atpažįstantis skirtingas kategorijas ir kriterijus. Tai, kad vaikas vis laukia tėvų patvirtinimo ir nedrįsta padaryti sprendimo kelia nerimą. Tai jau signalas, jog jis labai ribotai mato veiklos perspektyvas. Pavyzdžiui, aš pati dirbdama su vaikais taikau naratyvinius žaidimus, kurių metu pagrindas vyksta vaikams drauge išgyvenant konkrečią istoriją, kurioje jie patys ieško sprendimų, fantazuoja, o suaugęs tampa tik stebėjojas ir įsiterpia tik esant poreikiui suvaldyti vaikų emocijas. Taip jiems nėra prikišinėjami „šablonai“, kas yra geras ar negeras kelias, jie jį atranda patys.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Bendradarbiavimas
Garsus edukologas Kenas Robinsonas teigia, jog bendradarbiavimas yra esminis darbo principas XXI a. Bendradarbiavimas yra aktyvaus gyvo mokymosi rezultatas. Šis gebėjimas gali būti lavinamas tik būnant su kitais žmonėmis. Grupėse pasiekiamas ne tik aukštesnis mąstymo lygis, bet ir ilgesnis informacijos išlaikymas. Norint puoselėti šią savybę reikia skatinti vaikus burtis į mišrias grupes, užtikrinti, jog jie visi turėtų juos vienijančią veiklą ir nebūtų atstumtųjų. Vaikai mėgsta burtis į grupes kastų principu: čia mes, o čia mažesnieji ir pan. Taip kurstoma ne tik patyčių kultūra, bet ir neišmokstama priimti kitoniškumo. Ateities ugdymo sistema turėtų remtis tokia bendradarbiavimo forma, jog kastos nebūtų formuojamos. Net jei jūsų vaikas nelanko(ys) darželio, apgalvokite galimybes, kur jis galėtų žaisti su kitais vaikais - tam puikiai tinka žaidimų aikštelės.
Komunikabilumas
Komunikabilumas - tai gebėjimas efektyviai bendrauti. Tyrimai atskleidė, kad vaikai, kurie netinkamai interpretuoja bendravimo žinutes, jaučiasi atstumti ir sumišę, o ilgalaikėje perspektyvoje neužtikrinama jų emocinė gerovė. Jei vaikui jau 4-5 m., bet jis visai nenori megzti kontakto su vaikais ar net nežino kaip tai daryti (nesisveikina, nekviečia prisijungti žaisti ir pan.), tai jau signalas kad šiai savybei reikia pastiprinimo. Patys galite irgi padėti vaikui, jei vykstate į jam nepažįstamą aplinką. Pavyzdžiui, vykdami į svečius pasiimkite kelis žaislus iš namų, kurie padės vaikui nurimti, susikaupti mėgstamai veiklai, bei pritrauks kitus žaidėjus - tam ypač tinka konstruktoriai.
Atkaklumas
Atkaklumas nėra įgimtas talentas, jį reikia iš(si)ugdyti, tačiau jaunoji karta nėra atkakli, nes visą laiką juos saugome nuo pavojų ir klaidų. Zefyro testas - kai vaikas išlaukia nustatytą laiką jo nesuvalgęs ir gauna antrą - klasika tapęs pavyzdys, kokia svarbi vaikui savireguliacija ir atkaklumas. Jei jis turi išvystytą šią savybę, jis moka užimti save ar nukreipti mintis, kad atliktų užduotį. Bėda kyla tada, kada tėvai ar pedagogai pernelyg vaiką saugo ir neleidžia jam bandyti. Įlipti į medį reikalauja pastangų. Dabar vaikai beveik to ir nebedaro, nes nesaugu ir neleidžiama. Net namie dažnam neleidžiama bandyti laipioti laiptais, lipti ant kitų paviršių ir pan., nors tai jų būdas mokytis įveikti savo susigalvotas užduotis. Galbūt vaikas savo galvoje kuria istoriją, tad vietoj draudimo verčiau bent kartą įsitraukite į bendrą naratyvinį žaidimą, kur tęsite istoriją kartu.
Kada sunerimti?
Kiekvienas vaikas yra unikalus - vienas labiau ekstravertas, kitas intravertas, tad natūralu, jog net ir puoselėjamos savybės konkrečiam vaikui turės skirtingą poveikį. Tačiau tėvų ir ankstyvojo ugdymo sistemos užduotis turi išlikti pakloti tinkamą pagrindą įvardytoms savybėms augti kartu su vaiku. Jei vaikui jau 5-6 m., tačiau jis vis dar reikalauja ypatingai daug dėmesio ir visai nesusigalvoja veiklos pats sau, jau reikėtų sunerimti. Kitas svarbus momentas - perdėtas drovumas, kai tokio amžiaus vaikas net ir po geros valandos niekaip neapsipranta naujoje aplinkoje, nenori bendrauti, neinicijuoja žaidimo su kitais vaikais. Vieno recepto, kuris tiktų visiems vaikams tikrai nėra ir tai jokiais būdais nereiškia, kad su jūsų vaiku kažkas blogai. Tai tik klausimas, kiek jam bus lengva ar sudėtinga ateityje.
Sveikatos ugdymas
Išauginti sveiką, stiprų, gerai fiziškai ir psichiškai išsivysčiusį vaiką yra ne tik menas, bet ir mokslas, kurį tobulino daugelis kartų. Svarbu, kad vaikai ir jaunimas išmoktų sveikai gyventi, perimtų sveiką tautos dvasią. Šiuo metu svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas, galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Visas vaiko gyvenimas grindžiamas sveikatos puoselėjimo, tausojimo, stiprinimo ir rūpestingumo įtvirtinimo idėjomis, realizuojamomis visose vaiko gyvenimo, ugdymo ir veiklos srityse.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Labai svarbu didinti sveikatos ugdymo prioritetą vaikų vertybių sistemoje, iš mažens ugdyti su jos išsaugojimu ir stiprinimu susijusias vertybines orientacijas, telkti tam darbui auklėtojų, tėvų, medikų, mokytojų ir visuomenės pastangas. Gerai ir aiškiai neįsisąmoninus šių vertybių, sunku tikėtis ugdymo sėkmės.
Sveikatos ugdymo trūkumas mokyklose
Tyrimai rodo, kad mokykloje nėra įgyvendinami visi sveikatos ugdymo aspektai, nors kiekvienas mokytojas turėtų integruoti sveikatos ugdymo turinį į mokomuosius dalykus, tačiau tai vykdo tik dalis mokytojų, dažniausiai - etikos, kūno kultūros, biologijos, žmogaus saugos. Neformalioje aplinkoje bendraujant su mokiniais sužinoma, kokias klaidas daro jų tėvai ugdant jų sveikata. Pvz. Nepilnaverčiai pusryčiai: sumuštiniai su rūkyta dešra. Tokius pusryčius pavalgęs mokinys atėjas į mokyklą skundžiasi pilvo skausmais, tokių atvejų buvo ne vienas. Tai yra tėvų problema, nes jauno amžiaus mokinys dar nėra įsisavinęs racionalios mitybos pagrindų, todėl valgo tai ka jam gamina tėvai.
Sveikatos edukologo kompetencijos
Sveikatos edukologo kompetencijos apima gebėjimą bendrauti su mokiniais, ugdyti jų sveikatos kompetencijas, stebėti pamokas ir integruoti sveikatos ugdymą į mokymosi procesą. Sporto edukologas gali atlikti svarbų vaidmenį konsultuojant tėvus ir mokytojus sveikatos klausimais, padedant jiems suprasti vaikų mitybos, fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės svarbą.
Ugdymasis šeimoje
Lietuvoje vėl galima legaliai rinktis Ugdymosi šeimoje mokymo organizavimo būdą, sudarant sutartį su mokykla. Visoje Lietuvoje aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai - pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo.
Ugdymosi šeimoje stiliai
- Skolastinis mokymasis: Mokymasis yra pagrįstas kontekstiniu ugdymu, kuomet pirma protas yra aprūpinamas faktais ir vaizdais, tuomet suteikiami loginiai įrankiai, leidžiantys tuos faktus perdėlioti kitaip ir galiausiai pateikti išvadas.
- Šarlotės Meison ugdymo šeimoje modelis: Ugdyti reikia ne tik protą, bet visą asmenybę. Ugdymo dėmenys yra aplinka, disciplina ir gyvenimas.
- Nemokyklinis ugdymas: Besimokančiajam namuose leidžiama remtis prigimtiniu asmens smalsumu ir gebėjimu mokytis, paliekant laisvę jam rinktis, ką, kaip ir kada mokytis.
- Mokymasis keliaujant: Šeima keliauja po šalį ar pasaulį, o mokymosi procesas vyksta ten, kur šeima keliauja.
- Eklektinis mokymosi šeimoje stilius: Tėvai renkasi iš įvairiausių žinomų mokymo stilių tai, kas jiems atrodo tinkamiausia būtent jų vaikui.
Kaip padėti vaikams geriau mokytis?
- Suteikite mokiniui greitų rezultatų pojūtį: Iš pradžių labai svarbu, kad vaikai pajustų sėkmę.
- Nereikalaukite visko iš karto: Egzistuoja ,,1 procento” taisyklė, t. y. kasdien ką nors daryti tik 1% geriau nei vakar.
- Naudokite įpročių stebėjimo priemonę: Kad vaikas būtų motyvuotas ką nors daryti, jis turi išsiugdyti kasdienį įprotį.
- Nusistatykite miegojimo laiką: Atsigulkite laiku, geriausia apie 10:00 valandą vakaro, išsimiegokite ir, ypač jeigu reikia pasikartoti medžiagą, prabudę skirkite laiko pasikartoti, po to eikite į mokyklą.
Trenerio vaidmuo ugdant paauglius
Vertinant sporto naudą jaunuolių ugdymui, siekiama išsiaiškinti, kaip treneriai ir tėvai galėtų sukurti aplinką, kurioje jauni sportininkai būtų tinkamai motyvuojami. Šeimos narių dalyvavimas vaiko sportinėje veikloje turi didelę įtaką jaunojo sportininko tobulėjimui ir jo sportinės veiklos tęstinumui. Kita vertus, treneriai turi plačias galimybes daryti įtaką tėvų ir vaikų santykiams bei pozityviai keisti šiuos santykius. Treneris gali tėvus ir vaikus suvienyti per sportą, paskatinti jų bendradarbiavimą, atlikti moderatoriaus, tarpininko, konsultanto vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #sporto #edukologas #ir #vaikas