Plaukimas - viena seniausių ir populiariausių sporto šakų pasaulyje, apimanti įvairias vandens sporto disciplinas. Sportinis plaukimas, kaip lenktynės vandens paviršiumi, siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį baseine arba atvirame vandens telkinyje, turi gilias istorines šaknis. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionatuose, pradedant nuo ištakų ir plėtros iki šių dienų.
Plaukimo ištakos ir raida
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia net 7000 m. pr. Kr., randamos akmens amžiaus piešiniuose. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas jau minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo dalimi. 1538 m. Nikolausas Wynmannas (Vokietija) parašė knygą apie plaukimą „Plaukikas, arba dialogas apie plaukimo meną“. Apie 1515 m. Venecijoje vyko plaukimo varžybos. XVIII a. antroje pusėje - XIX a. pradžioje Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje buvo įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos. Plaukimas, kaip sporto šaka, ypač išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje. 1896 m. plaukimas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912 m.). 1908 m. įkurta Tarptautinė mėgėjų plaukimo federacija (FINA). Nuo 1926 m. rengiami Europos, o nuo 1973 m. - pasaulio plaukimo čempionatai.
Pirmieji žingsniai Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas pradėtas kultivuoti 1922 m. Lietuvos jachtų klubo narių Kaune. 1924 m. klubo iniciatyva Kaune, Nemune, per vandens sporto šventę įvyko pirmosios plaukimo varžybos. 1925-1930 m. Nemune vyko Kauno pirmenybės, tačiau tekančiame vandenyje nebuvo galima registruoti rekordų. 1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas Lietuvos čempionatas, o Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla, o Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto komitetą. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų). 1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija, kuri 1992 m. įstojo į Tarptautinę plaukimo mėgėjų federaciją (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA; įkurta 1908) ir Europos plaukimo lygą (pranc. Ligue Européenne de Natation, LEN; įkurta 1926 m.).
Žymūs Lietuvos plaukikai
Lietuva gali pasigirti talentingais plaukikais, kurie pasiekė aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Vienas pirmųjų daugkartinių Lietuvos plaukimo rekordininkų buvo S. Krasauskas. 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas), o 1975 m. - ir 200 m kompleksinio plaukimo SSRS čempione, dalyvavo olimpinėse žaidynėse. 1976 m. A. Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu ir 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku. 1978-1979 m. L. Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione. 1979-1980 m. R. Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-1981 m., 1983 m. tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu. R. Mažuolis laisvuoju stiliumi 5 kartus (1987-1988 m.) tapo SSRS ir Europos jaunių, 4 kartus (1989 m.) Europos jaunimo, 1989 m. SSRS čempionu, 1989 m. ir 1993 m. Europos, 1994 m. pasaulio čempionato trečios vietos, 4 × 100 m estafetės 1988 m. olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtoju. Darius Grigalionis, plaukdamas nugara 25 m baseine, laimėjo 1998 m. Europos čempionato sidabro, 2000 m. ir 2002 m. - bronzos, 50 m baseine - 2004 m. Europos čempionato sidabro medalius. Saulius Binevičius, plaukdamas 200 m laisvuoju stiliumi 25 m baseine, - 2003 m. Europos čempionato bronzos medalį. Vytautas Janušaitis kompleksiniu būdu 50 m baseine 2008 m. laimėjo Europos čempionato bronzos, 25 m baseine 2005 m., 2006 m. (2 kartus) ir 2008 m., 2009 m., 2010 m. sidabro, 2004 m., 2005 m. bronzos medalius. 2012 m. R. Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, yra daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė. 2017 m. ir 2019 m. D. Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
Lietuvos plaukikai pasaulio čempionatuose
Lietuvos sportininkai didžiojoje scenoje pasirodė trečiajame pasaulio čempionate, kuris 1978-aisiais vyko tuometinės Vakarų Vokietijos sostinėje Berlyne. Arvydo Gražiūno auklėtinė būtent šiame pasaulio čempionate pirmą kartą garsiai apie save pranešė plaukimo pasauliui. Kaip bebūtų, Lina į pasaulio plaukimo istoriją visiems laikams įėjo kaip moteris, kuri 200 metrų krūtine distanciją įveikė greičiausiai nei per 2 min. 1982-aisiais pajėgiausi planetos plaukikai rinkosi Ekvadoro vakaruose esančiame Gvajakilyje. Po to Lietuvos plaukimo gerbėjams teko laukti ilgiau nei dešimtmetį. Aiškus rinktinės lyderis buvo Raimondas Mažuolis. Į po ketverių metų Perte vykusias varžybas Lietuva išsiuntė vos du sportininkus Darių Grigalionį ir Arūną Savicką. 2001-aisiais metais Fukuokoje (Japonija) Lietuva jau turėjo dvigubai gausesnę delegaciją. Daugiausiai tokio rango varžybų patirties turėjusiam D.Grigalioniui sekėsi geriausiai. Dar geriau panevėžiečiui sekėsi po dviejų metų Barselonoje. Kartu su juo Katalonijos sostinėje varžėsi R.Gimbutis, Paulius Viktoravičius, S.Binevičius, Rimvydas Šalčius, Pavelas Suškovas, du nacionalinius rekordus (200 ir 400 kompl. Barselonoje P.Andrijauskas varžėsi trijose rungtyse ir didžiulių aukštumų nepasiekė; 200 m peteliške buvo 38-as, 200 m kompleksiniu st. - 39, 400 m kompleksiniu st. Tas pats vyrų kolektyvas, tik be D.Grigalionio ir R.Šalčiaus, vyko į 2005-ųjų pirmenybes Monrealyje. Tuomet tarp mūsiškių blykstelėjo 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje šeštąją vietą užėmęs Vytautas Janušaitis. Kanadoje vykęs čempionatas žymi ir vieną ypač įspūdingą Lietuvos plaukimo pasiekimą. Prieš dešimt metų Melburne pirmame savo pasaulio čempionate startavo ir dabartinis rinktinės lyderis Giedrius Titenis. Melburne vieninteliame savo pasaulio čempionate plaukė ir dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. Anykštėnas vienintelis iš mūsiškių sugebėjo įveikti atranką ir 200 metrų krūtine varžybose iškovojo bronzą. 2013-ieji ir Barselona žymi Lietuvos plaukimo apogėjų. 50 metrų finalas taip pat pasibaigė sensacingai. Nors visas pasaulis buvo nukreipęs akis į R.Meilutytę ir J.Jefimovą, netikėtai nustebino švedė Jennie Johansson, o sidabras atiteko nuolat besišypsančiai jamaikietei Aliai Atkinson.
Taip pat skaitykite: Kelionė į Gozo sala
Pasaulio čempionų titulai
Per Lietuvos plaukimo istoriją pasaulio čempionais trumpame baseine yra tapę trys sportininkai: Rūta Meilutytė (2012, 2014 ir 2022 m.), Danas Rapšys (2018 m.) ir Simonas Bilis (2016 m.).
2024 m. Pasaulio čempionatas
2024 m. pasaulio čempionate dalyvavo olimpiečiai Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine), Danas Rapšys (200 ir 400 m laisvu st. bei estafetėje), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Tomas Navikonis (100 m laisvu st. ir estafetėje) ir Tomas Lukminas (estafetėje). Be jų varžybose pasirodė ir kiti perspektyvūs Lietuvos plaukikai: Europos čempionas Kristupas Trepočka (estafetėsje), Europos jaunimo čempionai Mantas Kaušpėdas (50 ir 100 m nugara) ir Smiltė Plytnykaitė (50, 100 ir 200 m laisvu st., 50 m peteliške), taip pat Justine Murdock (50, 100 ir 200 m nugara) ir Evaldas Babakinas (200 m nugara).
200 m krūtine plaukusi 23 metų vilnietė Kotryna Teterevkova distanciją įveikė per 2 min. 22,57 sek. K. Teterevkovai priklauso ir Lietuvos rekordas - ji 2024 m. 200 m krūtine Budapešte nuplaukė per 2 min. Kartu su K. Teterevkova atrankoje plaukė ir Smiltė Plytnykaitė. Aštuoniolikmetė Europos jaunimo čempionė iš Vilniaus fiksavo 2 min. 27,68 sek. rezultatą, pagerindama asmeninį rekordą, ir bendroje įskaitoje užėmė 20 vietą. Prieš tai perpus trumpesnėje distancijoje K. Teterevkova pirmoji iš lietuvių prasibrovė į pirmenybių finalą. Jame 100 m krūtine distancijoje ji sugaišo 1 min. 04,58 sek. Trečiadienį solidžiai pasirodė ir vyrai. 2024 m. pasaulio vicečempionas D. Rapšys distanciją įveikė per 1 min. 42,10 sek. ir buvo aštuntas, o T. Lukminas plaukė kiek greičiau - 1 min. 42,00 sek. Šešiolikmetis Tajus Juška 200 m nuplaukė per 1 min. 43,02 sek. Aukštaitijos sostinės atstovas Andrius Šidlauskas 200 m krūtine atrankoje užėmė vos 41 vietą (2 min. 12,36 sek.) tarp 46 sportininkų. Vyrų 100 m plaukimo nugara atrankoje Mantas Kaušpėdas užėmė 24 vietą (51,85 sek.) tarp 45 dalyvių.
Trečiadienį Lietuvos rekordą net dukart perrašė Lietuvos komanda (Mantas Kaušpėdas, R. Meilutytė, S. Kvartetas finale 4 po 50 m kompleksiniu būdu distanciją įveikė per 1 min. 38,71 sek. ir užėmė septintą vietą.
Rūtos Meilutytės indėlis
Nepamirštamas indėlis į Lietuvos plaukimo istoriją priklauso Rūtai Meilutytei. Ji - Londono olimpinių žaidynių čempionė, daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė.
Taip pat skaitykite: Gamtos perlai Aukštaitijos parke
Rūtos Meilutytės pasiekimai
- 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo aukso medalį (100 m plaukimas krūtine).
- Daugkartinė Lietuvos čempionė ir rekordininkė.
- 2013 m. Europos jaunimo plaukimo 100 m krūtine čempionė, 50 m laisvuoju stiliumi vicečempionė.
- 2013 m. 4 kartus pasaulio jaunimo čempionė.
- 2014 m. jaunimo olimpinių žaidynių čempionė.
- Daugkartinė Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtoja ir prizininkė.
2022 m. birželio mėn. pasaulio čempionate Budapešte (50 m baseinas) 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 m. rugpjūčio mėn. Europos čempionate Romoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - bronzos, 50 m - aukso medalį, 2022 m. gruodžio mėn. pasaulio čempionate Melburne (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pasiekė pasaulio rekordą), 2023 Fukuokoje (50 m baseinas) 100 m krūtine - aukso medalį (šioje olimpinėje rungtyje pasaulio čempione tapo po 10 metų), 50 m krūtine - aukso medalį (pusfinalyje pakartojo italei Benedettai Pilato nuo 2021 priklausiusį pasaulio rekordą 29,30 s, finale pasiekė naują pasaulio rekordą - 29,16 s), 2024 Dohoje (50 m baseinas) ir 2024 Budapešte (25 m baseinas) 50 m krūtine - aukso medalius.
Apdovanojimai ir įvertinimas
Lietuvos sporto apdovanojimai rengiami nuo 1994 metų, siekiant pripažinti ir įvertinti sportininkų pasiekimus, skatinti sportą ir paminėti svarbiausius laimėjimus.
Apdovanojimai
2021-iesiems skaičiuojant paskutines dienas, Vilniuje pagerbti geriausi Lietuvos sportininkai. Po metų pertraukos į parodų rūmus „Litexpo“ sugrįžo prestižiniai Lietuvos sporto apdovanojimai - antradienio vakarą šimtai susirinkusių svečių sveikino olimpinio ir paralimpinio sporto atletus, jų trenerius. Šešiose nominacijose buvo apdovanoti ir olimpinio, ir paralimpinio sporto atletai. Vyrų kategorijoje Metų sportininku tapo Danas Rapšys.
Kiti metų apdovanojimai
- Metų proveržis (merginų kategorija): Patricija Geriksonaitė.
- Metų proveržis (vaikinų kategorija): Martynas Lisauskas.
- Metų vaikų treneris (-ė): Aurimas ir Dalia Kadūnai.
- Metų jaunimo treneris (-ė): Mintara Labanauskienė.
- Metų suaugusių treneris (-ė): Michailas Romanovskis.
- Metų iniciatyva: Meninis performansas „Swimming Through“/„(iš)plaukti“.
- Metų meistriškumo centras: Panevėžio MC.
- Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus: Kęstutis Autukas.
Apdovanojimai
Rūta, šiemet pelniusi jau šeštąjį Metų sportininkės titulą, ir vėl įrodė savo neprilygstamą meistriškumą. Pasaulio plaukimo čempionate ji laimėjo aukso medalį 50 metrų krūtine rungtyje, tapdama pirmąja sportininke, kuri šioje distancijoje triumfavo keturis kartus iš eilės. Tai buvo šeštas kartas, kai Rūta pelnė Metų sportininkės titulą - šį apdovanojimą ji buvo gavusi ir 2012, 2013, 2014, 2018, 2022 bei 2025 metais.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos plaukiantiems Siesarčio ežere
tags: #lietuvio #plaukimas #pasaulio #cempionate