Straipsnyje apžvelgiami Lietuvos plaukikų pasirodymai pasaulio plaukimo čempionatuose, atkreipiant dėmesį į svarbiausius įvykius ir sportininkų pasiekimus. Aptariami tiek trumpojo, tiek ilgojo vandens sezonai, pasiruošimo ypatumai ir perspektyvos.
Įžanga
Gruodžio mėnesį Lietuvos plaukimo pasaulyje įvyko du svarbūs įvykiai: penkių tautiečių startas pasaulio čempionate ir Dano Rapšio iškovoti du medaliai. Ši apžvalga skirta įvertinti Lietuvos plaukikų pasirodymus pasaulio čempionatuose, atkreipiant dėmesį į svarbiausius aspektus ir perspektyvas.
Pasiruošimas ir skirtumai tarp trumpo ir ilgo vandens
Vytautas Janušaitis, trejų olimpinių žaidynių dalyvis, LRT radijo laidoje „Čempionų pietūs“ pabrėžė, kad pasiruošimas olimpiniam 50 metrų baseinui labai skiriasi nuo pasiruošimo 25 metrų baseinui. Sezonai skirstomi į dvi dalis: iki Kalėdų - trumpo vandens sezonas, o nuo Naujųjų metų - ilgo. Pasiruošimas priklauso nuo individualių sportininkų poreikių, vieni treniruojasi tik trumpame, kiti - tik ilgam vandenyje. Didelis skirtumas yra adaptacija iš trumpo į ilgą vandenį, kur posūkiai palengvina ir pagreitina plaukimą. Žiūrovams ir plaukikams trumpesnis baseinas yra smagesnis ir greitesnis, tačiau kiekvienas turi savo pliusų.
Lietuvos plaukikų pasirodymas pasaulio čempionate
Praėjusią savaitę pasibaigė pasaulio plaukimo čempionatas, kuriame startavo penki lietuviai. Apžvelkime, kaip jiems sekėsi.
Simono Bilio situacija
Simonas Bilis, anksčiau nuolat matytas Europos ir pasaulio čempionatų pusfinaliuose, šįkart nepateisino lūkesčių. Pats sportininkas yra nepatenkintas savo rezultatais. Akivaizdu, kad nepavyko pataikyti į formą, o tai yra menas. S. Bilis užsiminė, kad susirgimas koronavirusu paliko pėdsakus organizme. Baigus universitetą JAV, jis šovė į viršų aukštai, tapo pasaulio čempionu, bet po to laiko neatranda savęs. Metai bėga jau ne jo naudai, tačiau pasaulio čempionate matėme, kaip ir 41-erių tampama nugalėtojais. Jam yra sunkiau išlaikyti tuos greičius, nes jis yra sprinteris. Susideda keli niuansai, ne vien tik dėl plaukimo, kad jis evoliucionuoja galbūt greičiau nei kitos šakos, matome kiek būna pagerintų rekordų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto apžvalga
Kotrynos Teterevkovos progresas
Kotryna Teterevkova gerino asmeninius rekordus, pasiekė pirmą karjeros finalą. Ji ir olimpinėse žaidynėse geriausiai pasirodė, gerindama asmeninius rekordus. Tai rodo jos norą, užsidegimą, potencialą. Yra miela ir malonu žiūrėti, kaip jis plaukia. Visi tie techniniai elementai.
Dano Rapšio medaliai
Danas Rapšys užsiminė apie kosminius greičius ir didėjančią konkurenciją, tačiau vis tiek iškovojo du medalius. Plaukimo pasaulis yra dinamiškas. Didžiosios plaukimo šalys gali atvežti tik du plaukikus, tad būna kartais išgirsti pirmą kartą jų pavardes. Negali sustoti ir užmigti ant laurų ir visada turi būti pasiruošęs. Sakyčiau, kad D. Rapšio rezultatai vietos prasme yra labai geri ir matosi, kad jis yra atsigavęs psichologiškai. Galime optimistiškai žiūrėti ir į laukiantį ilgojo vandens sezoną. Keitėsi pas jį ir treneriai, galbūt turėjo kažkiek ir baimių.
Rūtos Meilutytės sugrįžimas
Kol pasaulio čempionatas vyko Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Lietuvoje, Klaipėdoje, vyko Lietuvos čempionatas. Jame į baseiną sugrįžo Rūta Meilutytė. Kelis metus neplaukus padaryti tokius rezultatus yra talentas ir mes visi tai žinome. Rūtos sugrįžimas galėtų prisidėti ir prie dar didesnio K. Teterevkovos tobulėjimo. Visada konkurencija duoda geresnius rezultatus, o jei dar Lietuvoje gali konkuruoti. V. Janušaitis išreiškė svajonę kitoje olimpiadoje 100 metrų krūtine finale pamatyti dvi lietuves.
Lietuvos plaukimo federacijos perspektyvos
Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas ne kartą užsiminė apie šalies plaukimo lyderių galimybes kilti ant apdovanojimų pakylos, tačiau tam reikia atletų asmeninių rekordų ar artimų jiems rezultatų. Anot pašnekovo, signalai iš rinktinės trenerių teikia optimizmo, visi planetos pirmenybėse startuosiantys plaukikai sveiki ir pasiruošę, tad Budapešte neturėtų būti nuobodu. Nė vienas iš Lietuvos rinktinės nėra sezono lyderis pagal šiemet pasiektus rezultatus, o konkurencija, net ir be suspenduotų Rusijos ir Baltarusijos atstovų, Budapešte bus milžiniška.
Rinktinės sudėtis ir lūkesčiai
Lietuvai čempionate iš viso atstovaus aštuoni sportininkai: Danas Rapšys (200 ir 400 m l. stiliumi), Kotryna Teterevkova (50, 100 ir 200 m krūtine), Rūta Meilutytė (50 ir 100 m krūtine, 50 m l. stiliumi), Andrius Šidlauskas (50, 100 ir 200 m krūtine), Deividas Margevičius (100 m peteliške), Tomas Navikonis (50 ir 100 m l. stiliumi), Erikas Grigaitis (100 ir 200 m nugara) ir šuolių į vandenį atstovas Sebastianas Konecki (1 ir 3 m tramplinas).
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija
T. Kučinskas teigia, kad visi sportininkai, keliaujantys į Budapeštą, panašu, geros sportinės formos. Treneriai turėjo visas reikalingas sąlygas, rengiantis planetos pirmenybėms surengtos trys treniruočių stovyklos aukštikalnėse. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje neturime tokios treniruočių bazės, kurioje galėtų ruoštis visa rinktinė, o tai yra didžiulė problema.
Tikslai ir galimybės
Federacija kelia tikslą Danui, Kotrynai, Andriui plaukti asmeninių rekordų lygyje arba juos pagerinti. Manoma, kad keturi sportininkai minimaliai turėtų plaukti pusfinaliuose, yra galimybių patekti ir į finalus, o juose galbūt kažkas iš šios ketveriukės gali netyčia užsikabinti medalį. Rūtai, skirtingai nei kitiems lyderiams, nėra keliamas tikslas vaikytis asmeninių rekordų.
Jaunosios kartos proveržis
T. Kučinskas atkreipė dėmesį į jaunosios kartos proveržį plaukime: kiekvienais metais atsiranda naujų lyderių, naujų talentų. Plaukimas - labai konkurencinga sporto šaka, virš 200 šalių turi savo plaukikų ir vysto šią sporto šaką. Didžiosios valstybės ypatingai daug investuoja į plaukimą dėl kelių priežasčių, įskaitant prevenciją, sveikatą ir galimybę iškovoti didelį medalių skaičių olimpinėse žaidynėse.
Individualūs sportininkų lūkesčiai
Dano Rapšio perspektyvos
Dano pagrindinėje 200 m laisvu stiliumi rungtyje konkurencija beprotiška, rezultatai įspūdingi, tačiau jei D. Rapšys plauks šalia savo asmeninių rezultatų, tai jis kovos dėl medalių.
Kotrynos Teterevkovos potencialas
Jei K. Teterevkova plauks taip, kaip tą darė pavasarį Lietuvos čempionato metu, ji kovos dėl medalio, ypač 200 m plaukimo krūtine rungtyje. Jos rezultatas metų pradžioje (2:22.88 min.) labai, labai rimtas pasiekimas, o jį pagerinus galima kovoti dėl medalių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žirginio sporto elitas
Andriaus Šidlausko galimybės
Jei Andrius Šidlauskas pagerins savo asmeninį rezultatą tiek 200 m, o ypač 100 m plaukimo krūtine rungtyje, jei distanciją įveiks per 59 sek. arba 200 m nuplauks per 2:08 min., tai bus labai rimtas pareiškimas finalui, o gal net medaliui 100 m nuotolyje.
Rūtos Meilutytės sugrįžimas
50 m krūtine nuotolyje Rūta yra unikali su savo puikiu startu ir gebėjimu išvystyti maksimalų greitį. Gal 100 m nuotolyje jai bus sunkiau, nes distancija reikalauja gero įdirbio, kurio ji nepadariusi. Čia didelio tikėjimo mes neturime, kad nutiks kažkas ypatingo, tačiau 50 m rungtyje ji gali iššauti.
Jaunųjų plaukikų debiutas
T. Navikonis šiemet puikiai progresuoja ir jam atsivėrė galimybė startuoti pasaulio čempionate vietoj traumuoto Simono Bilio. 50 m ir 100 m l. st. rungtyse galime čempionate turėti plaukiką su B normatyvu. Tomo tobulėjimas per metus yra įspūdingas, duodame jam šansą pakovoti pačioje rimčiausioje aplinkoje.
Pasiruošimo ypatumai ir trenerių pasikeitimai
Pasikeitus Dano treneriui, šiek tiek pakeistas ir pasiruošimo planas. Nebuvo bandymo pademonstruoti žiemos sezone labai didelius greičius, Danas ruošėsi taip, kaip tą daro dauguma pasaulio atletų, kurie kartą per metus pasiekia piką. Jei Danas 200 m l. stiliumi plauks apie 1:44 min., tai bus labai rimta pozicija.
Kotrynos Teterevkovos branda
K. Teterevkova nuolat gerėja ir tikimasi, jog jos rezultatai dar augs. Jei taip nutiks, Kotryna bus viena lyderių pasaulyje. Ji turi tam galimybes. Manoma, jog jos pikas turėtų būti 2024-ųjų Paryžiaus olimpiada.
Rūtos Meilutytės sugrįžimo aplinkybės
Rūta nenorėjo visuomenės, federacijos spaudimo. Tai buvo esminis Rūtai rūpėjęs klausimas. Ji nori jausti malonumą iš to, ką ji puikiai gali daryti. Po truputį neskubėdami laukėme, ar Rūta pajaus tą malonumą, ar tas rezultatas su nedideliu darbu bus pakankamai rimtas. Visiems pagrindinis taikinys yra olimpinės žaidynės. Anksčiau ji teigė, jog apie žaidynes negalvoja, dabar ji teigia, kad galbūt sustartuos. Jos psichologinis nusiteikimas, emocinė būsena ne mažiau svarbi, o gal net svarbesnė už jos fizinę formą.
Komandinės perspektyvos
Planuojama, kad Lietuva gali turėti ne tik 4 po 100 m kompleksinio plaukimo estafetę, bet ir turėti 4 po 100 m ar net 4 po 200 m l. stiliumi estafetę. Jei jaunimas toliau tobulės, įskaitant tuos, kurie ruošiasi Europos jaunimo čempionatui, 4 po 200 m l. st. estafetėje galime tikėtis net medalio.
Mokslinis palaikymas
Su rinktine dirba sporto fiziologas, FINA ekspertas dr. Genadijus Sokolovas, su kuriuo pasirašytas kontraktas. Jis dirba ne tik su pagrindine rinktine, bet ir technikos tobulinimu. Didelė tikimybė, jog su Genadijumi dirbsime iki Paryžiaus olimpinių žaidynių.
Trenerių vaidmuo
Buvusi rinktinės lyderių trenerė Ina Paipelienė pakeitė darbo vietą, šiuo metu specialistė savo žiniomis dalinasi su Palangos plaukimo bendruomene. Jai esu minėjęs, jog toks žmogus kaip Ina yra reikalingas federacijai, viename ar kitame jos projekte, o tų projektų gali būti daug.
Europos plaukimo čempionatas Berlyne
Europos plaukimo čempionate Berlyne Lietuvos rinktinę sudarė plaukikai ir šuolininkai į vandenį. Dėl traumos čempionate negalėjo dalyvauti Ignas Barkauskas. Šuolininkų garbę gynė Indrė Marija Girdauskaitė ir Modesta Kaminskytė. Plaukikų rinktinėje buvo 8 vyrai ir 2 merginos.
Sportininkų startai Berlyne
Lietuvos plaukikai startavo sekančiuose nuotoliuose:
- Rūta Meilutytė - 50 m krūtine, 50 m laisvuoju stiliumi.
- Eva Gliožerytė - 50, 100 m laisvuoju stiliumi; 50, 100 m nugara.
- Giedrius Titenis - 50, 100, 200 m krūtine.
- Danas Rapšys - 100, 200 m nugara.
- Simonas Bilis - 50, 100, 200 m laisvuoju stiliumi.
- Mindaugas Sadauskas - 50, 100 m laisvuoju stiliumi; 50 m peteliške.
- Tadas Duškinas - 50, 100 m peteliške; 50, 100 m laisvuoju stiliumi.
- Igoris Kozlovskij - 100, 200 m krūtine, 100 m peteliške, 200 m kompleksiniu plaukimu.
- Deividas Margevičius - 50, 100 m peteliške; 100 m laisvuoju stiliumi.
- Gytis Stankevičius - 50, 100, 200 m nugara.
Lietuvos vyrų rinktinės varžėsi estafetiniuose plaukimuose 4 x 100 m laisvuoju stiliumi bei 4 x 100 kombinuotu būdu.
Tikslai ir pasiekimai Berlyne
Europos čempionatas buvo tarpinė stotelė pakeliui į Rio De Žaneiro olimpiadą. Sportininkai stengėsi įvykdyti normatyvus, kurie leistų startuoti kitų metų pasaulio čempionate Kazanėje, o ten - kautis dėl olimpinių žaidynių kelialapių.
Giedriaus Titenio medaliai
Giedrius Titenis Europos plaukimo čempionate Berlyne iškovojo du medalius. Jis finišavo trečias vyrų 200 m krūtine rungties finale (2:08,93 min.) ir pasidabino bronza. G. Titenis taip pat laimėjo bronzą vyrų 100 m plaukime krūtine (59,61 sek.). Šeštadienį vyrų 50 m plaukimo krūtine finale Giedrius Titenis užėmė antrą vietą ir iškovojo sidabro medalį. Giedrius distanciją įveikė per 27,34 sek.
Dano Rapšio pasirodymas
Danas Rapšys Europos čempionate dalyvavo vyrų 200 metrų plaukimo nugara rungties finale. Lietuvis distanciją įveikė per 1:57,68 min.
Kiti svarbūs pasirodymai
Darius Grigalionis pusfinalio varžybose 50 m nugara distanciją įveikė per 25,83 sek. ir užėmė penktąją vietą.
Plaukimo geografija ir talentai
Talentingų vaikų yra daug kur, bet talentai vystosi ten, kur yra palankiausios vystymuisi sąlygos, reikiama infrastruktūra bei žmogiškieji ištekliai. Plaukimas tvirtas pozicijas išlaiko Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Anglijoje bei kitose išsivysčiusiose šalyse.
Kitos svarbios varžybos
Švedijos sostinėje startavo „Malmsten Swim Open Stockholm 2025“ varžybos, kuriose dalyvauja didžioji dalis Lietuvos plaukimo elito. Tai - dar viena galimybė įvykdyti pasaulio čempionato normatyvus. Pirmasis iš lietuvių startavo Andrius Šidlauskas, kuris 200 m krūtine įveikė per 2 min. 14,22 sek. ir užsitikrino vietą A finale.
Kotrynos Teterevkovos pasirodymas Singapūre
Singapūre vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate K. Teterevkova finišavo 6-oje vietoje moterų 200 m plaukimo krūtine finale. Lietuvė finišavo per 2 min. 24.25 sek. Ketvirtadienį pusfinalyje K. Teterevkova finišavo per 2 min. 22.98 sek., užėmė 3-ią vietą bendroje įskaitoje ir vos 0.12 sek. atsiliko nuo sau priklausančio Lietuvos rekordo.
tags: #lietuviu #startai #pasaulio #plaukimo #cempionate