Lietuvos žurnalistai reikšmingai prisidėjo prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo, rašydami apie šį svarbų sporto įvykį ir pristatydami jį Lietuvos visuomenei. Ši veikla apima ne tik reportažus iš pačių žaidynių, bet ir knygų serijas, kurios nušviečia olimpinių žaidynių istoriją ir reikšmę.
Pranas Rìmša - serijos pradininkas
Pranas Rìmša (1929-2007) buvo imtynių treneris, sporto organizatorius ir sporto istorikas, padėjęs pamatus knygų apie olimpines žaidynes serijai Lietuvoje. Baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą 1953 m., jis ilgą laiką dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete, taip pat aktyviai dalyvavo Lietuvos imtynių federacijos veikloje ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK).
P. Rìmša buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas kūno kultūros ir sporto klausimais, daugelio straipsnių autorius ir Sportinių terminų žodyno kūrybinės grupės vadovas. Jis taip pat sudarė ir parašė 17 leidinių, įskaitant „Fizkultūrininko kalendorius“ ir „Sportininko žinynas“. Svarbiausia, kad jis buvo knygų apie olimpines žaidynes serijos pradininkas (1961-1969 m.), kurį vėliau tęsė Mindaugas Barysas, o nuo 1992 m. - žaidynėse akredituoti žurnalistai.
Knygų apie olimpines žaidynes serija
Prano Rìmšos iniciatyva pradėta knygų serija apie olimpines žaidynes tapo svarbiu informacijos šaltiniu Lietuvos sporto gerbėjams. Šios knygos ne tik nušvietė olimpinių žaidynių istoriją, bet ir pristatė Lietuvos sportininkų pasiekimus, taip skatinant patriotiškumą ir domėjimąsi sportu.
Vėliau seriją tęsė Mindaugas Barysas, o nuo 1992 m. prie jos prisidėjo žaidynėse akredituoti žurnalistai, kurie iš pirmų lūpų teikė informaciją apie olimpinius įvykius ir herojus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto apžvalga
Kiti žurnalistai ir autoriai
Be Prano Rìmšos ir Mindaugo Baryso, prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo prisidėjo ir kiti žurnalistai bei autoriai, rašydami straipsnius, reportažus ir knygas apie šį svarbų sporto įvykį. Jų dėka Lietuvos visuomenė galėjo sekti olimpines žaidynes, susipažinti su sportininkų pasiekimais ir pajusti olimpinę dvasią.
Bronislovas Čekanauskas
Žurnalistas Bronislovas Čekanauskas taip pat svariai prisidėjo prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo. Jis yra elektroninio lankstinuko, išleisto kartu su kolekciniu 20 eurų nominalo sidabriniu banku, skirtu XXXII olimpiadai Tokijuje, autorius. Lankstinuke B. Čekanauskas pasakoja apie šių Tokijo olimpinių žaidynių išskirtinumą ir primena Lietuvos sportininkų laimėjimus olimpinėse žaidynėse.
Lietuvos banko monetos, skirtos olimpinėms žaidynėms
Lietuvos bankas nuo 1996 m. leidžia kolekcines monetas, skirtas olimpinėms žaidynėms. Šios monetos ne tik įamžina olimpines žaidynes, bet ir populiarina sportą bei Lietuvos sportininkų pasiekimus. Iki šiol išleistos monetos, skirtos Atlantos, Sidnėjaus, Atėnų, Pekino, Londono, Rio de Žaneiro ir Tokijo olimpinėms žaidynėms. Monetose įamžintos sporto šakos parenkamos bendradarbiaujant su LTOK, atsižvelgiant į Lietuvos sportininkų pasiekimus tarptautiniu mastu.
20 eurų moneta, skirta Tokijo olimpinėms žaidynėms
2021 m. birželio 22 d. Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų monetą, skirtą XXXII olimpiadai Tokijuje. Šioje monetoje įamžinta irklavimo sporto šaka ir Lietuvos irkluotojai. Monetos averse pavaizduota stilizuota irkluotojų keturvietė ir LTOK logotipas, o reverse - stilizuota Tokijo olimpinė irklavimo trasa iš paukščio skrydžio ir užrašas „Tokijas“ lietuvių ir japonų kalbomis. Monetos grafinį projektą sukūrė dailininkas Vladas Žukas.
Sportininkų nuomonės apie rekordus ir pasiruošimą olimpinėms žaidynėms
Andrius Gudžius, diskų metikas, dalyvavo LTOK surengtame minėjime, skirtame likus 100 dienų iki Paryžiaus olimpinių žaidynių. Jis pasidalino savo mintimis apie Mykolo Aleknos pasaulio rekordą ir pasiruošimą olimpinėms žaidynėms.
Taip pat skaitykite: Lietuvos sporto istorija
Andriaus Gudžiaus komentarai apie M. Aleknos rekordą
A. Gudžius teigė, kad, nepaisant užsienio žiniasklaidoje atsiradusios kritikos, mes turėtume tik džiaugtis, kad tokias gilias šaknis turinčios sporto šakos rekordas priklauso lietuviui. Jis pabrėžė, kad tai yra Mykolo akimirka ir Aleknų dinastijos istorija. A. Gudžius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad M. Alekna yra jauniausias pasaulyje vyrukas, kuris tiek kartų metęs virš 70 metrų.
A. Gudžiaus pasiruošimas olimpinėms žaidynėms
A. Gudžius teigė, kad jo tikslas yra iškovoti Lietuvai medalius, garbingai dirbti ir siekti gerų rezultatų. Jis nori važiuoti į olimpines žaidynes, atstovauti savo šaliai ir garbingai iškovoti titulus, kad ir kokie jie ten galiausiai būtų. A. Gudžius taip pat pasidalino savo varžybų grafiku iki Paryžiaus olimpinių žaidynių.
Arvydas Sabonis - krepšinio legenda ir olimpinis čempionas
Arvydas Sabonis yra legendinis Lietuvos krepšininkas, olimpinis čempionas ir verslininkas. Jis gimė Kaune 1964 m. gruodžio 19 d. ir didžiąją savo karjeros dalį praleido žaisdamas Kauno „Žalgirio“ komandoje. A. Sabonis taip pat žaidė užsienio klubinėse komandose, tačiau visada atstovavo Lietuvai tarptautinėse varžybose.
A. Sabonio pasiekimai
A. Sabonis yra 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių nugalėtojas, penkis kartus išrinktas geriausiu Europos krepšininku. Jis taip pat yra apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo ir 1-ojo laipsnio ordinais, Tarptautinio Olimpinio komiteto Olimpinis ordinas ir įtrauktas į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) Šlovės muziejų ir Jameso Naismitho krepšinio šlovės muziejų.
A. Sabonio indėlis į Lietuvos sportą
A. Sabonis ne tik garsus sportininkas, bet ir verslininkas bei filantropas. Jis įsteigė A. Sabonio krepšinio mokyklą Kaune, išplėtojo verslą ir įkūrė sporto bazę „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“. A. Sabonis taip pat buvo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas 2011-2021 m.
Taip pat skaitykite: Lietuvos žirginio sporto elitas
tags: #lietuviu #zurnalistas #serijos #apie #olimpines #zaidines