Boksas, kaip sporto šaka, turi gilias šaknis, siekiančias senovės laikus. Lietuvoje boksas pradėtas kultivuoti XX amžiuje, o profesionalus boksas - palyginti naujas reiškinys, tačiau jau spėjęs įrašyti ryškius puslapius į šalies sporto istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos profesionalaus bokso raida, žymiausi sportininkai ir svarbiausi įvykiai.
Bokso ištakos ir raida pasaulyje
Boksas (angl. box - smūgis) - tai dvikovos sporto šaka, kurioje du sportininkai kovoja kumščiais, mūvėdami specialias pirštines, stačiakampiame ringe. Kovotojų tikslas - kuo daugiau kartų tiksliai smūgiuoti varžovui į galvą ir krūtinę, tuo pačiu išvengiant smūgių patiems. Draudžiama smūgiuoti žemiau juosmens, į sprandą ar gulintį varžovą. Egzistuoja mėgėjų ir profesionalų boksas, kurie skiriasi raundų skaičiumi ir taisyklėmis.
Kumštynės, kaip fizinis pratimas, buvo žinomos jau prieš 5000 metų Egipte ir Babilonijoje. 688 m. pr. Kr. kumštynės buvo įtrauktos į Olimpijos žaidynių programą. XVIII-XIX amžiais boksas atgimė Didžiojoje Britanijoje. 1860 m. Johnas Sholto Douglas (markizas Queensberry'is) suskirstė boksininkus pagal kūno masę į svorio kategorijas. Iki XIX a. pabaigos buvo boksuojamasi plikais kumščiais. Boksas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1904 m., o nuo 1925 m. rengiami Europos, nuo 1974 m. - pasaulio čempionatai. Tarptautinė mėgėjų bokso asociacija (AIBA) įkurta 1946 m., o Europos mėgėjų bokso asociacija - 1970 m.
Bokso atsiradimas Lietuvoje
Liaudiškos kumštynės Lietuvoje buvo žinomos nuo seniausių laikų. Pirmosios bokso rungtynės įvyko 1919 m. Kaune. 1923 m. Lietuvos dviratininkų sąjunga surengė sunkiosios atletikos varžybas, kurių programoje buvo ir boksas. 1925 m. įvyko I Lietuvos bokso čempionatas. 1926 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės su Latvija. Vėliau Lietuvos boksininkai dažniausiai susitikdavo su Latvijos ir Estijos komandomis. Iškilo S. Bagdonavičius, S. Mironas, L. Misiūnas, V. Selventas ir A. Zaboras bei kiti boksininkai.
Didelę įtaką bokso populiarinimui Lietuvoje turėjo Steponas Darius, kuris demonstravo bokso pirštines, mokė judesių ir aiškino taisykles savo aplinkoje, ypač tarp aviacijos karininkų ir karo mokyklos kursantų.
Taip pat skaitykite: Apie Simą Jasiūną
Bokso raida Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje likę boksininkai L. Misiūnas, V. Paleckis, A. Zaboras, E. Pastoras tapo treneriais ir išugdė nemažai boksininkų ir trenerių. 1947 m. ringe pasirodęs A. Šocikas po keliolikos kovų susitiko su stipriausiais SSRS boksininkais, 1950 m. tapo SSRS čempionu. Jis - 6 kartus Lietuvos ir SSRS, 3 kartus Pabaltijo, 2 kartus pasaulio studentų žaidynių ir Europos čempionas. 1954 m. SSRS čempionu tapo R. Juškėnas. XVI olimpinėse žaidynėse (1956 m. Melburne) R. Murauskas laimėjo bronzos, XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 m. Tokijuje) R. Tamulis - sidabro medalį, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 m. Meksike) D. Pozniakas tapo olimpiniu čempionu, J. Čepulis - vicečempionu, 1971 m. J. Juocevičius tapo Europos čempionu, 1978 m. N. Jerofejevas pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį.
Boksu daugiausia rūpinosi Žalgirio, Darbo rezervų, Spartako, Nemuno ir Dinamo sporto draugijos. Buvo rengiami vyrų, jaunimo, jaunių, nuo 9 dešimtmečio pradžios - ir moksleivių čempionatai, 1973-1988 m. surengti 6 atviri Lietuvos čempionatai. Nuo 1978 m. pradėta rengti tarptautinius turnyrus laikraščio Sovetskaja Litva, nuo 1989 m. - Lietuvos aido prizams laimėti.
Lietuvos bokso nepriklausomybės laikotarpiu
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, boksininkai galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. 1990 m. Tamperėje (Suomija) Baltijos šalių čempionate Lietuvos komanda užėmė 1 vietą. 1993 m. V. Karpačiauskas tapo Europos čempionu, 1998 m. I. Stapovičius - vicečempionu, 2000 m. D. Jasevičius, 2004 m. R. Jasevičius ir J. Jakšto - Europos čempionato bronzos medalininkais, pasaulio čempionate 1993 m. V. Karpačiauskas pelnė sidabro, 1995 m. V. Bičiulaitis ir V. Karpačiauskas - bronzos, 2007 m. D. Šemiotas - bronzos medalius. XXV olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselonoje) G. Juškevičius ir V. Karpačiauskas užėmė 5-8 vietą.
Žymiausi Lietuvos boksininkai
Per visą Lietuvos bokso istoriją iškilo daug talentingų sportininkų, pasiekusių aukštų rezultatų tiek mėgėjų, tiek profesionalų ringe. Štai keletas žymiausių vardų:
- Juozas Čepulionis (George Chip): Pasaulio profesionalų vidutinio svorio čempionas (1913-1914).
- Jack Sharkey (Juozas Žukauskas-Šarkis): Pasaulio sunkiasvorių čempionas (1932).
- Algirdas Šocikas: Daugkartinis Lietuvos ir SSRS čempionas, Europos čempionas (1953, 1955).
- Ričardas Tamulis: Europos čempionas (1961, 1963, 1965), olimpinis vicečempionas (1964).
- Danas Pozniakas: Europos čempionas (1965, 1967, 1969), olimpinis čempionas (1968).
- Evaldas Petrauskas: Europos jaunimo čempionas, olimpinis bronzos medalio laimėtojas (2012 Londono olimpinės žaidynės).
- Eimantas Stanionis: Europos čempionas (2015), WBA reguliariojo pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempionas (2022).
Profesionalaus bokso federacijos įkūrimas
Lietuvos Profesionalų Bokso Federacija (LPBF) įsteigta 2016 m. gegužės 31 d. Tai savanoriška, nepriklausoma asociacija, vienijanti profesionalų bokso klubus ir bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Istoriniai Lietuvos-Kroatijos krepšinio mačai
Profesionalaus bokso renesansas
Pastaraisiais metais profesionalus boksas Lietuvoje išgyvena renesansą. Eimanto Stanionio pasiekimai, jo kovos dėl pasaulio čempiono titulo, pritraukia vis daugiau dėmesio. Taip pat svarbu paminėti Egidijų Kavaliauską, kuris, nepaisant pravardės „nuožmioji mašina“, už ringo ribų atsiskleidžia kaip išsilavinęs ir besišypsantis žmogus. Jis atstovavo Lietuvai 2008 ir 2012 m. Olimpinėse žaidynėse, o vėliau sėkmingai perėjo į profesionalų boksą.
Vis daugiau jaunų boksininkų renkasi profesionalų kelią, o tai rodo, kad boksas Lietuvoje turi ateitį.
Turnyrai Lietuvoje
Lietuvoje rengiami įvairūs bokso turnyrai, skirti tiek mėgėjams, tiek profesionalams. Žymiausi iš jų:
- V. Garbulio turnyras (Marijampolėje; nuo 1993 m.)
- A. Šociko turnyras (Kaune; nuo 1996 m.)
- V. Peleckio turnyras (Šiauliuose; nuo 1997 m.)
- V. Karpačiausko turnyras (Panevėžyje; nuo 1998 m.)
- D. Pozniako turnyras (Vilniuje; nuo 2005 m.)
- R. Tamulio turnyras (Kaune; nuo 2009 m.)
Šie turnyrai ne tik populiarina boksą Lietuvoje, bet ir suteikia galimybę jauniesiems talentams tobulėti ir siekti aukštesnių rezultatų.
Ateities perspektyvos
Lietuvos profesionalaus bokso ateitis atrodo daug žadanti. Turime talentingų sportininkų, gerą trenerių korpusą ir vis didėjantį visuomenės susidomėjimą šia sporto šaka. Svarbu toliau investuoti į jaunimo ugdymą, gerinti treniruočių sąlygas ir organizuoti aukšto lygio varžybas Lietuvoje. Tik tokiu būdu galėsime išauginti naują kartą čempionų, kurie garsins Lietuvos vardą pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Nuo Barselonos iki Rio: Lietuvos krepšinis
tags: #lietuvo #profesionalus #boksas