Įvadas
Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos ir Latvijos moterų krepšinio lygos istoriją, pradedant nuo jos ištakų ir plėtros iki šių dienų. Straipsnyje bus aptariami svarbiausi įvykiai, komandos, žaidėjai ir asmenybės, turėjusios didelę įtaką lygos raidai. Taip pat bus nagrinėjami iššūkiai ir pasiekimai, kurie formavo lygą ir padėjo jai tapti svarbia krepšinio dalimi regione. Baltijos moterų krepšinio lyga („BioSil-WBBL“) 2024-25 metų sezoną savaitgalį Latvijos sostinėje Rygoje užbaigs A diviziono finalo ketvertu, kuriame dalyvaus Vilniaus „Kibirkštis“, Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ ir LCC tarptautinis universitetas Rygos TTT. Reguliariajame sezone visas 14 rungtynių laimėjusi „Kibirkštis“ šeštadienį 15 val. pusfinalyje susitiks su čempionių titulą ginančiomis, bet reguliariajame sezone tik 8 kartus laimėjusiomis, TTT krepšininkėmis, o 18 val. į kovą stos „Neptūnas-Amberton“ (12-2) ir LCC (9-5). Sekmadienį nuo 12.30 val. bus žaidžiamos rungtynės dėl 3 vietos, o 15.30 val. prasidės didysis finalas.
Moterų Krepšinio Pradžia Pasaulyje ir Lietuvoje
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Be ja, šmaikštus faktas toks, kad į tas rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo 6:5 . Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot. Ji ir tituluojama, kaip pasaulinio moterų krepšinio motina. O, pats įdomiausias faktas ir tikriausiai mažai kam bus girdėtas, kad Senda buvo Lietuvaitė. Tai gi, moterų krepšinio motina ir pradininkė yra Lietuvė. Taip pat ji yra ir pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė. Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje , Butrimonių kaime, kuris randasi netoli Stakliškių.
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Pirmosios Oficialios Rungtynės ir Čempionatas Lietuvoje
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. 1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Moterų Krepšinio Rinktinės Formavimas ir Tarptautinis Debitas
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). 1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Sidabras Europos Čempionate Romoje
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Roma. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4).
II Europos Čempionatas Kaune, Kuris Neįvyko
Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
Moterų Krepšinis Okupacijos Metais (1940-1990)
Pabaltijo Šalių Čempionatai ir Spartakiados
Netekus nepriklausomybės moterys, kaip ir vyrų rinktinė niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose.
- 1941 m. balandžio 25-27 d. Kaunas. I Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis.
- 1946 m. gruodžio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis.
- 1947 m. lapkričio 28-29 d. Talinas. III Pabaltijo šalių čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtojomis.
- 1948 m. rugsėjo 26-27 d. I Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis.
- 1950 m. spalio 5-7 d. Kaunas. II Pabaltijo šalių spartakiada.
- 1951 m. spalio 5-6 d. Talinas. III Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa čempionėmis.
SSRS Žiemos Čempionatai ir Tautų Spartakiados
- 1953 m. kovo 20-27 d. Ryga. I SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 4 vietą.
- 1954 m. kovo 25- balandžio 4 d. Leningradas. II SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 5 vietą.
- 1955 m. kovo 24 - balandžio 3 d. Stalingradas. III SSRS žiemos čempionatas. Lietuvos moterų rinktinė užima 8 vietą.
- 1956 m. rugpjūčio 6-15 d. Maskva. I SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą.
- 1957 m. rugsėjo 22-26 d. Kaunas. V Pabaltijo šalių spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė tampa nugalėtoja.
- 1959 m. rugpjūčio 6-14 d. Maskva. II SSRS tautų spartakiada. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą.
Lyderės ir Treneriai
1937-1941 m. laikotarpio rinktinės lyderėmis galima vadinti Stefaniją Astrauskaitę ir Genovaitę Miuleraitę, kurios buvo rezultatyviausios žaidėjos Europos čempionate ir labiausiai prisidėjo iškovojant sidabro medalius. Miuleraitė taip pat buvo pripažinta čempionato MVP. Rinktinei tuo laikmečiu vadovavo du skirtingi treneriai, tai Feliksas Kriaučiūnas ir Zenonas Puzinauskas.
Pokario laikotarpis nuo 1945 iki 1960 m. ryškiausia krepšinio figūra buvo ir net 15 metų rinktinei atstovavo Ona Bartkevičiūtė-Butautienė. Prie šios lyderės rinktinėje debiutavo vėliau išgarsėjusios ir TSRS rinktinei atstovavusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė. Per šį laikotarpį rinktinei vadovavo 6 skirtingi treneriai, tai Vincas Sercevičius, Stepas Butautas, Vladas Kišonas, Kostas Birulis, Vytautas Bimba, ir Viktoras Dzenis.
Taip pat skaitykite: Nuo pirmųjų žingsnių iki pripažinimo
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Etapas (1990-Dabar)
Lietuvos Krepšinio Federacijos Atkūrimas ir Naujos Lygos
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 10 16 oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF), patvirtinti nauji jos įstatai. 1991 12 20 Springfilde (Jungtinės Amerikos Valstijos) vykusiame Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) kongrese, skirtame krepšinio 100‑mečio jubiliejui, pirmą kartą skambėjo lietuvių kalba: Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Stanislovas Stonkus pristatė kongresui Lietuvos krepšinį ir perdavė šalies krepšininkų, trenerių, krepšinio aistruolių ir Lietuvos krepšinio federacijos pageidavimą sugrąžinti Lietuvos krepšiniui visateisio Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos nario statusą.
Iš esmės reformuota Lietuvos krepšinio sistema - pradėta kurti (1993) krepšinio klubų susivienijimus-lygas, kurios artino elitines Lietuvos komandas prie profesionalų krepšinio statuso: Lietuvos krepšinio lyga (LKL, 1993), Lietuvos moterų moterų lyga (LMKL, 1994), Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL, 1994; nuo 2004 Nacionalinė krepšinio lyga, NKL), Moksleivių krepšinio lyga (MKL; 2001), Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL, 1993).
LMKL Čempionato Stiprėjimas ir Naujovės
Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatas bus stipresnis ir įdomesnis. Naujasis aštuonių komandų LMKL čempionatas startuos spalio 15 d. Marijampolėje žais Lietuvos ir Latvijos čempionės - Vilniaus TEO ir Cėsio „Cesis“. Tai - viena didžiausių šio sezono intrigų. „Tikiuosi, istorija, prieš dvejus metus nutikusi su Rygos TTT komanda, nebepasikartos, - teigė LMKL direktorė A.Ginelevičienė, prisiminusi negražų latvių klubo poelgį, kai šis pasitraukė iš čempionato. - „Cesis“ priimtas į lygą komerciniu principu, sumokėjo starto mokestį.
A.Ginelevičienė didžiavosi, kad LMKL žais 25 įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių žaidėjos. Be to, moterų krepšiniui ji nutarė suteikti ir tikro moteriško žavesio - bus renkama gražiausia lygos krepšininkė. A.Ginelevičienei šio sezono išvakarėse nuotaiką kiek sugadino tai, kad Panevėžio ir Alytaus komandos pasitraukė iš lygos. „Šios komandos bus stipresnės, todėl ir visas čempionatas bus stipresnis ir įdomesnis. Sustiprėjusi šiemet bus uostamiesčio „Lemminkainen“ ekipa, kuri dalyvaus Europos taurės turnyre, taip pat - Kauno „LKKA-Aistės“, kurioms padės ir po pertraukos į krepšinį sugrįžtanti Ingrida Masiulienė. Marijampolės „Arvi“ lygoje pakeis į naują komandą LAMMKK (Lietuvos aukšto meistriškumo moterų krepšinio klubas) suburtos šio miesto jaunosios žaidėjos.
2027 m. Europos Moterų Krepšinio Čempionato Ambasadorės
Kaune Lietuvos krepšinio namuose minint Lietuvos krepšinio 102-ąjį gimtadienį buvo pristatytos penkios 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato ambasadorės. Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas oficialius renginio ambasadorių sertifikatus įteikė Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei, Gintarei Petronytei, Rimai Valentienei, Alinai Adomaitytei ir Gintarei Grikštaitei.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Pasak LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, organizuodama ir vykdydama 2027 m. Europos moterų krepšinio čempionatą, Lietuva sieks sukurti didžiausią socialinę krepšinio inovaciją. Renginiuose, kurie vyks dar iki čempionato ir kuriuose dalyvaus Europos čempionato ambasadorės, bus siekiama įgalinimo per sportą, socialinės įtraukties, lyčių lygybės sporte ir sporto lyderystėje, bendruomenės formavimo, aplinkos tvarumo ir skaitmeninių inovacijų skatinimo.
2027 m. Europos moterų krepšinio čempionato ambasadorės:
- Jurgita Štreimikytė-Virbickienė
- Gintarė Petronytė
- Rima Valentienė
- Alina Adomaitytė
- Gintarė Grikštaitė
Baltijos Moterų Krepšinio Lyga Šiandien
Baltijos moterų krepšinio lyga („BioSil-WBBL“) 2024-25 metų sezoną savaitgalį Latvijos sostinėje Rygoje užbaigs A diviziono finalo ketvertu, kuriame dalyvaus Vilniaus „Kibirkštis“, Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ ir LCC tarptautinis universitetas Rygos TTT.
Pasikeitusios komandos „Kibirkštis“ reguliariajame sezone TTT krepšininkes abu kartus įveikė gana tvirtai. Spalio 20 d. namie buvo laimėta 80:65, o kovo 15 d. Rygoje - 87:67. Stipriausia Latvijos ekipa per šiuos mačus atrodė visiškai skirtingai.
Dviejų Klaipėdos komandų susidūrimas jau tampa krepšinio pasaulyje laukiamu reiškiniu. Prieš metus „BioSil-WBBL“ pusfinalyje LCC pranoko principines varžoves 62:52, bet šį sezoną visas 4 tarpusavio rungtynes laimėjo „Neptūnas-Amberton“ (58:50 ir 75:69 - Baltijos lygoje, 67:58 - tik Lietuvos lygos įskaitos rungtynėse ir 90:70 - Karalienės taurės turnyro pusfinalyje).
Prieš savaitę Daugpilyje vykusiose lemiamose B diviziono varžybose triumfavo „Panevėžys“, pratęsimo pareikalavusiame finale 88:78 palaužęs Kauno „Aistes-LSMU“. Mažajame finale Daugpilio universiteto ekipa pranoko Rygos „TTT Juniores“ 81:77.