Lietuvos futbolas turi turtingą istoriją, kurią kūrė ne tik žaidėjai, bet ir treneriai. Šiame straipsnyje apžvelgsime žinomus futbolo trenerius veteranus, jų indėlį į Lietuvos futbolą, dabartinę situaciją ir ateities vizijas.
Įvadas
Futbolo treneriai veteranai - tai asmenys, kurie ilgus metus skyrė futbolui, tiek žaidėjų karjeros, tiek treniravimo srityje. Jų patirtis, žinios ir atsidavimas yra neįkainojami Lietuvos futbolui. Šie treneriai ne tik ugdė jaunąją kartą, bet ir prisidėjo prie futbolo populiarinimo bei jo lygio kėlimo šalyje.
Gražvydas Mikulėnas: nuo profesionalo iki futbolo agento
Gražvydas Mikulėnas, gimęs 1973 m. gruodžio 16 d., yra vienas iš tų futbolininkų, kurie, baigę profesionalo karjerą, nenutolo nuo futbolo. Daugiau nei du dešimtmečius profesionaliai žaidęs futbolą, G. Mikulėnas 2012 m. gegužę baigė karjerą, tačiau ir toliau aktyviai dalyvauja futbolo gyvenime.
Mėgėjų futbolas ir trenerio veikla
39-erių vilnietis ne tik žaidžia mėgėjų futbolo lygoje, bet ir dalijasi savo patirtimi su kitais. Pernai su TAIP komanda užėmė trečią vietą III lygos Vilniaus miesto pirmenybėse, o žiemą vykusiame SFL čempionate padėjo iškovoti aukso medalius „Rings-Širvėna“ ekipai. Pelnęs 33 įvarčius, jis tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Pats G. Mikulėnas teigia, kad po tiek metų, atiduotų futbolui, tai yra natūrali to įdirbio pasekmė. SFL suteikia puikią galimybę futbolą mėgstantiems žmonėms visus metus mėgautis šiuo žaidimu.
Darbas Lenkijoje
Didžiąją savo karjeros dalį praleidęs Lenkijoje, G. Mikulėnas ir toliau palaiko ryšius su šia šalimi. Praėjusių metų spalį Suvalkų „Wigry“ klubo vadovai jam pasiūlė padėti vyriausiajam treneriui Donatui Vencevičiui. Tuo metu komandoje buvo labai sudėtinga padėtis, sezoną „Wigry“ pradėjo smarkiai atsinaujinę. G. Mikulėnas daugiausiai dėmesio skyrė puolėjams, tačiau, tiesą sakant, kokių stebuklų per tą laiką padaryti ir nesitikėjo.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Futbolo agentūra
Šiuo metu G. Mikulėnas su draugais yra įsteigęs futbolo agentūrą, kurios reikalais daugiausiai ir rūpinasi. Jis stebi Lietuvos ir Lenkijos futbolo klubų rungtynes, ieško perspektyvių žaidėjų, lietuvių, kurie galėtų žaisti Lenkijoje. Ryšių ir pažinčių užtenka, galimybės darbuotis šioje srityje yra tikrai neblogos. Vis dėlto patirtis rodo, kad Lietuvoje žaidžiantiems futbolininkams nėra taip paprasta įsitvirtinti Lenkijoje. Reikia atsižvelgti į įvairiausius niuansus.
Lietuvos futbolo „prarastos kartos“ problema
G. Mikulėnas mano, kad tai galima pavadinti Lietuvos futbolo „prarastos kartos“ problema. Jis ir jo bendraamžiai futbolo pradžiamokslį išėjo dar tuometinėje sovietinėje Lietuvoje. Tada į „Žalgirį“ buvo kviečiami tik geriausi Lietuvos futbolininkai, į šią komandą patekti buvo labai sunku. Be to, jie buvo tų legendinių žalgiriečių dubleriai, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę užėmė pasitraukusių senbuvių vietas. Kita vertus, tuo metu ir šalies čempionatas buvo labai rimtas. Su „Žalgiriu“ konkuravo Panevėžio „Ekranas“, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Mažeikių klubai. Varžybos buvo tikrai aukšto lygio. Dabartiniam čempionatui labiausiai ir trūksta pajėgių, lygiaverčių klubų konkurencijos.
Ateities vizijos
Vis dėlto G. Mikulėnas tiki, kad netrukus Lietuvos futbolas atgims. Jis mato, kiek daug vaikų lanko futbolo treniruotes, su jais dirba geri treneriai, tad tiki, kad iš tos gausos bus ir naudos. Svarbiausia, kad tie jauni futbolininkai mažiau galvotų apie pinigus, o daugiau dėmesio skirtų pačiam žaidimui. Daug jaunų futbolininkų, ypač išvykusių iš Lietuvos į užsienį ir vietoj kelių tūkstančių litų gaunančių kelis tūkstančius eurų, galvoja, kad jau pasiekė viršūnę. Jie pamiršta, kad tai tik kelio pradžia, kad įrodžius savo vertę Lenkijoje galima sulaukti dar geresnių pasiūlymų kitose šalyse.
Algimantas Mitigaila: legenda iš Klaipėdos
Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos (KLFF) prezidentas Rimantas Žvingilas į aikštės vidurį pirmąjį pakvietė ilgametį Klaipėdos regiono futbolo istorijos metraštininką A. Auruškevičių. Buvo pasidžiaugta, kad tarp Lietuvos futbolo bendruomenės "vaikščiojančia futbolo enciklopedija" vadinamas A. Auruškevičius įdėmiai seka visus Klaipėdos regiono futbolo įvykius, o apie Klaipėdos futbolo klubų, atskirų žaidėjų, trenerių ir klubų vadovų istoriją galėtų pasakoti valandų valandas. Netrukus į aikštę žengė ir susirinkusiesiems sveikinimo žodį tarė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jam teko garbė apdovanoti išties nusipelniusį futbolo žaidėją, o vėliau ir trenerį - A. Mitigailą. Šiemet garbingą 75-erių metų jubiliejų šventęs Algimantas Mitigaila ilgą laikotarpį rungtyniavo Klaipėdos "Granito" ir "Atlanto" komandose, kuriose buvo kapitonu. Baigęs sportuoti A. Mitigaila sėkmingai dirbo treneriu. 1977 metais jis su Klaipėdos "Granitu" laimėjo „Tiesos“ taurę. Šešerius metus A. Mitigaila treniravo "Atlanto" meistrų komandą, dalyvavusią buvusios Sovietų Sąjungos pirmenybėse. Vėliau A. Mitigaila dirbo dabartinio "Atlanto" treneriu ir prezidentu. "Man tikra garbė apdovanoti ir spausti ranką tokiems nusipelniusiems sporto asmenims", - sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius S.
Kiti nusipelnę treneriai ir asmenys
KLFF prezidentas R. Žvingilas padėką įteikė ilgamečiam futbolo treneriui, futbolo inspektoriui V. LFF ordinas V. V. Nuo 1998 m. Po šių apdovanojimų vyko rungtynės tarp Klaipėdos ir Gargždų futbolo merginų, vėliau rungtyniavo Klaipėdos I ir II salės futbolo lygų labiausiai žinomi žaidėjai, tarp kurių - Marius Papšys, Tadas Labukas, Robertas Veževičius, Deividas Lukošius, Edgaras Voitechovskis, Artūras Kurbagalijevas ir kiti. "Nusprendėme metus pabaigti ne prie vaišėmis nukrautų stalų, apdovanojant geriausiuosius, o besivaržant futbolo aikštėje. Buvo daug gražių emocijų, smagių akimirkų. Manau, kad taip įdomiau ir azartiškiau", - sakė KLFF prezidentas R. Gargždų "Bangos" merginos klaipėdietes įveikė rezultatu 4:1. Po rungtynių buvo apdovanota geriausia Klaipėdos regiono žaidėja Monika Grikšaitė. Taip pat buvo pagerbta ir apdovanota ir daugiau žmonių - Klaipėdos regiono veteranų futbolo (per 50 m.) geriausias žaidėjas Robertas Butkevičius, Klaipėdos regiono veteranų futbolo (per 35 m.) geriausias žaidėjas Tomas Tamošauskas, Klaipėdos regiono geriausias vaikų futbolo treneris Romualdas Norkus, Andrius Vaitkus - už 2018 m. proveržį - futbolo renginius (vaikų turnyrus, vykdomas treniruotes ir stovyklas) Neringoje, Vladimiras Razarionovas - už 2018 m. Apdovanotas ir geriausias mėgėjų komandos vadovas Česlovas Kavarza (jo vadovaujama komanda nugalėjo LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybėse ir tapo prizininke salės futbolo II lygoje), geriausias mėgėjų komandos žaidėjas - Karolis Kelpšas (tapęs rezultatyviausiu LFF III lygoje ir 8x8 futbolo pirmenybėse), apdovanotas Metų „standartas“ - Marius Valskis, 2018 m. Klaipėdos regiono geriausias teisėjas Donatas Rumšas (teisėjauja ne tik Lietuvos čempionate, bet ir Europos čempionų lygoje), 2018 metų Klaipėdos regiono geriausias treneris Arvydas Balsevičius (su Kretingos "Minija" pirmą kartą futbolo klubo istorijoje tapo LFF II lygos Vakarų zonos pirmenybių nugalėtoju), 2018 m.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Irklavimo Centrai Lietuvoje
Gintaras Radavičius: nuo moterų futbolo iki apskrities federacijos prezidento
Dviejų sporto šakų stipriausioms moterų komandoms vadovaujantis G. Gintarui Radavičiui kiekviena diena pralekia lyg keliolika minučių, jis - didžiausio Šiaurės Lietuvoje daugiafunkcinio objekto Šiaulių arenos generalinis direktorius, Šiaulių moterų futbolo klubo „Gintra-Universitetas“ bei moterų žolės riedulio komandos „Gintra-Strektė-Universitetas“ įkūrėjas bei prezidentas, Lietuvos žolės riedulio federacijos viceprezidentas, o nuo šių metų liepos ir Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas.
Kelias į ŠAFF prezidento postą
„Nors futbolas mano gyvenime visuomet užėmė svarbią dalį, tiesioginio tikslo tapti Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentu sau niekuomet nekėliau. Pabandyti sudalyvauti didelio futbolo visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo sulaukusiuose ŠAFF prezidento rinkimuose nusprendžiau raginamas Lietuvos futbolo federacijos bei Šiaulių miesto ir apskrities futbolo bendruomenės atstovų. Galbūt daug kas pasakytų, jog esant tokiai nepalankiai situacijai, kurioje šiuo metu yra Šiaulių futbolas siekti posto yra rizikinga, tačiau norėjosi iš arčiau susipažinti tiek su Lietuvos futbolo federacijos veikla, tiek su kitomis struktūromis bei pabandyti sutelkti jėgas futbolo labui.
Futbolo ateitis Lietuvoje
Pastaruoju metu visuomenėje yra pasklidusios kalbos, jog Lietuvos futbolas yra neskaidrus, jog jame kažkas nuolat vyksta už sportinio principo paraščių. Kalbos kalbomis, tačiau futbolu aš gyvenu. Pagalvojau: jeigu pasaulyje futbolas yra sporto šaka Nr.1, tai kodėl Lietuvoje taip negalėtų būti. Jeigu šioje srityje nedirbsi, nesigilinsi, tai atsakymų į šiuos klausimus niekuomet ir nerasi. Savęs klausi, ar mes iš tikrųjų nieko negalime pakeisti, ar tikrai futbolas Lietuvoje negali tapti sporto šaka, kuria aktyviai domėtųsi visi tautiečiai. Ne paslaptis, kad vykstant Europos ar Pasaulio futbolo čempionatams susidomėjimas Lietuvoje būna kone toks pats kaip ir krepšinio, nors Lietuvos futbolo rinktinė čempionatuose nedalyvauja. Tai rodo, jog iš tiesų futbolas lietuviams yra labai įdomus ir galime tik įsivaizduoti kas vyktų Lietuvoje jeigu mūsų rinktinė dalyvautų pavyzdžiui Europos čempionate. Pagaliau man pačiam, kaip žmogui ir tėvui, rūpi futbolo ateitis, nes mano dešimtmetis sūnus Juozas, nuo šešerių metų taip pat žaidžia futbolą“, - sako G. Radavičius.
Konkurencija ŠAFF rinkimuose
Ar didelė buvo konkurencija per Šiaulių apskrities futbolo federacijos vadovo rinkimus? Rinkimai kėlė savotišką ažiotažą, nors buvo tik du kandidatai: Deividas Česnauskis, kuris yra kilęs iš Kuršėnų, ir aš. Savo nuomonę viešai išreiškė ir kai kurie visuomenėje gerai žinomi asmenys - Liutauras Varanavičius, Algimantas Liubinskas, o taip pat ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Kartais susidarydavo įspūdis, jog renkame ne ŠAFF prezidentą, o Lietuvos Respublikos. Kai kurie išsireiškimai išties buvo žeminantys ir nepamatuoti. Nuo 1992-ųjų aktyviai dalyvauju futbolo ir žolės riedulio sporto šakų veiklose, šias komandas stengiuosi aprūpinti savo įmonių grupių, draugų, rėmėjų, partnerių lėšomis. O kai žiniasklaidoje perskaitai tokius atsiliepimus, jog G.Radavičius komandomis rūpinasi tik iš savanaudiškų paskatų, kad jam futbolas neįdomus ir Šiaulių futbolas risis žemyn, tada kyla klausimas, ar tie žmonės iš tiesų domisi ir yra pakankamai gerai susipažinę su mano veikla, ar tik kalba tai ką yra perskaitę ar girdėję iš nepatikimų, apšmeižti siekiančių šaltinių. Manau, kad visų pirma reikėtų atsigręžti atgal ir pasižiūrėti, ką esu padaręs šių sporto šakų labui.
„Gintra-Universitetas“ pasiekimai
Jeigu man futbolas būtų neįdomus, tikriausiai, šiandien nebūtų „Gintros-Universiteto“ komandos, kuri gyvuoja jau 17 metų ir net 15 kartų yra tapusi Lietuvos čempione, o 2014-aisiais net apskritai perrašiusi visą Lietuvos futbolo istoriją, kuomet buvo nustebinta visa Europa, kai prasibrovėme tarp šešiolikos pajėgiausių UEFA moterų Čempionių lygos moterų klubų. Galime tik pasidžiaugti, jog šioje prestižinėje lygoje mūsų komanda reprezentuoja Šiaulių miestą ir visą Lietuvą jau 13 - ą metų. Futbolo bendruomenė išreiškė pasitikėjimą manimi ir žinoma tai pradžiugino. Tačiau pasitikėjimas yra viena, o atsakomybė, įsipareigojimas bei papildomas darbas - kita. Tai - visuomeninis darbas, atimantis laisvo laiko, todėl privalėjau pasitarti ir su šeima.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinis
ŠAFF tikslai
Kokie apskrities futbolo federacijos tikslai? Dabar dar tik vyksta apšilimas, tęsiame apskrities futbole pradėtus darbus ir dėliojamės naujus, kurių yra labai daug. Jau daugelį metų vyksta Šiaulių apskrities futbolo pirmenybės, žiemą žaidžiamas mažasis futbolas. Šiais metais apskrities salės futbolo pirmenybės startuos anksčiau - jau lapkričio 12 -ą dieną, o taip pat bus žaidžiama ir daugiau rungtynių. Komandų aktyvumas išties maloniai nustebino - pernai pirmenybėse dalyvavo 16 komandų, tuo tarpu šiemet norą dalyvauti išreiškė jau 26 ekipos. Bus ir kitų naujovių. Anksčiau salės futbolas buvo žaidžiamas tik Šiauliuose, o šiemet norime, kad atskirų turų varžybos vyktų ir Radviliškyje, Pakruojyje, Akmenėje, kur yra tikrai geros kokybės sporto salės. Tokiu būdu sieksime populiarinti futbolą ir mūsų apskrityje. Futbolą noriai žaidžia moksleiviai - kalbėsime su miesto ir apskrities mokyklomis, ar nereikėtų įsteigti moksleivių ir apskrities futbolo lygas. Sieksime atgaivinti universitetinį futbolą. Sukruto mūsų veteranai, kurie irgi nori turėti savąją lygą ar čempionatą. Minčių yra labai daug, reikia viską išgryninti, kas yra įmanoma, o kas ne.
Didžiojo futbolo sugrąžinimas į Šiaulius
Šiauliuose dingo didysis futbolas, o iš manęs tikimasi, kad jį grąžinsiu į aukščiausią lygmenį. Tačiau noriu pabrėžti, kad nors pats asmeniškai to labai noriu, stengiuosi ir šią idėją tikrai palaikau, tačiau tai nėra vien federacijos prezidento darbas. Negaliu nuspręsti už visą miestą. Visų pirma turi būti priimti atitinkami politiniai sprendimai - Šiaulių miesto savivaldybė turi apsispręsti ar Šiaulių miestui apskritai reikalinga reprezentacinė, miesto įvaizdį kurianti futbolo komanda. Mano nuomone, tokia komanda miestui yra reikalinga, tačiau tam, kaip ir minėjau reikia miesto valdžios palaikymo, o taip pat ir į futbolą atsigręžiančio verslo paramos. Šiandien Lietuvoje futbolo klubai pinigų neuždirba, netgi „Žalgiris“ negali pasakyti, jog galėtų gyventi iš tų pinigų, kuriuos gauna pardavęs bilietus, atributiką ar reklamą. Užtikrinti stabilų klubo gyvavimą nėra lengva. Yra daug įvairių finansinių įsipareigojimų. Kita vertus, Šiauliai šiandien turi pakankamai žaidėjų, kurie galėtų atstovauti gimtajai miesto komandai, tačiau jie yra išsibarstę po įvairius Lietuvos klubus. Jeigu juos visus susigrąžintumėme atgal, manau, miestas turėtų neblogą komandą, galinčią konkurencingai rungtyniauti Lietuvos pirmosios lygos čempionate. Nemanau, kad tai yra misija neįmanoma.
Futbolo gaivinimo trukmė
Kaip galvojate, kiek tas Šiaulių futbolo gaivinimas gali užtrukti? Jeigu atsirastų generalinis rėmėjas, įmonių grupė ar kitas subjektas, kuris sutiktų remti komandą bei skirti finansinį pagrindą reikalingą dalyvavimui aukščiausioje futbolo A lygoje, manau, viskas galėtų išsispręsti. Tačiau žvelgiant iš sportinės pusės, bet kuriuo atveju komandai visų pirma reikėtų laimėti pirmosios lygos pirmenybes. Pastaraisiais metais jos lygis sparčiai kyla, yra didelė konkurencija, todėl suburti tokią komandą, kuri būtų pajėgi tapti lygos čempione nebūtų paprasta užduotis. Bet kuriuo atveju šis procesas užsitęs, o kiek jis truks, - sunku pasakyti. Pasikartosiu, jog daug kas priklausys ir nuo miesto valdžios požiūrio.
Futbolo akademija Šiauliuose
Norėčiau pridurti, jog Šiauliuose veikia futbolo akademija, kurioje sportuoja apie 500 jaunųjų futbolininkų. Auga gabūs vaikinai, tačiau jie nemato reprezentacinės vyrų futbolo komandos pavyzdžio, neturi į ką lygiuotis. Manau, kad pirminis visų akademijos auklėtinių tikslas yra atstovauti savo gimtojo miesto komandai, o šiuo metu jaunojo futbolininko kelyje piramidės viršūnės tiesiog nėra, jis priverstas žvalgytis į kitus miestus.
G. Radavičiaus patirtis futbole
Ar jūs irgi žaidėte futbolą? Futbolą žaidžiau ir juo domėjausi nuo pat vaikystės. Mano pirmasis treneris - Česlovas Urbanavičius. Su šiuo treneriu siejasi patys geriausi atsiminimai. Per Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių čempionatus nuolat tapdavome prizininkais. Vėliau atstovavau Šiaulių „Tauro“, „Elnio“ bei „Logikos“ komandoms. 1996-aisiais įkūriau futbolo klubą „Gintra“, kuriame ir pats žaidžiau Lietuvos antrosios lygos čempionate, kelis sykius tapome prizininkais. Kai atėjo laikas užleisti vietą jaunimui su daugeliu komandos draugų pradėjome dalyvauti įvairiose veteranų pirmenybėse, buvau atsakingas ir už Šiaulių veteranų futbolą.
Moterų futbolo lygis Lietuvoje
„Gintros-Universiteto“ futbolininkės Lietuvoje nežino ką reiškia pralaimėjimas. Ar tai rodo, jog moterų pirmenybių lygis labai žemas? Galbūt Lietuvos moterų lyga ir nėra stipriausia Europoje, tačiau visiškai jos sumenkinti taip pat nereikėtų. Po truputį moterų futbolas auga, populiarumas didėja. Pasaulyje ir Europoje moterų futbolui skiriamas ypač didelis dėmesys, gi Lietuvoje mes to pasigendame. Pavyzdžiui, mūsų komanda per savaitę treniruojasi penkis kartus, o jaunimas netgi dukart per dieną. Jaunimas suburtas Šiaulių sporto gimnazijoje, kurioje mokosi 16 -a jaunųjų sportininkių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Joms gimnazijoje yra sudarytos geros sąlygos sportinę veiklą suderinti su mokslais. Šiemet per Lietuvos A lygos čempionatą šios gimnazijos žaidėjų pagrindu buvo sudaryta antroji mūsų komanda, kuri gana sėkmingai debiutavo. Darbas vyksta kryptingai, todėl ir rezultatai neblogi. Jeigu Lietuvoje būtų daugiau tokias struktūras turinčių komandų, konkurencija didėtų, augtų ir visos lygos meistriškumas. Nors pastaraisiais metais Lietuvos pirmenybėse didelės konkurencijos ir nesulaukiame, dalyvaudami UEFA moterų Čempionių lygos rungtynėse pasisemiame daug vertingos patirties. Mūsų Europoje prie grandų niekas nepriskiria, tačiau jau turime užsitarnavę savo vardą. Ypač po 2014 -ųjų metų sezono, kai nužygiavome iki pat UEFA Čempionių lygos ketvirtfinalio, daugelis ekipų mus pradėjo vertinti visai kitaip. Stengdamiesi kuo geriau pasirengti šioms varžyboms esame priversti ieškoti varžovų tarp kaimyninių šalių - Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos. Su šių šalių moterų klubais palaikome glaudžius santykius, esame užmezgę kontaktus, todėl pasirengimo cikle susitariame dėl kontrolinių rungtynių. Taip pat sulaukiame pasiūlymų iš Vokietijos, Italijos, kitų šalių atvykti į tarptautinius turnyrus. Jie mums labai naudingi - merginos įgyja naudingos patirties, sužaidžiame nemažai aukšto lygio rungtynių, kurių mums labai trūksta vietiniame čempionate. Tiesa, norėdami būti konkurencingi UEFA moterų Čempionių lygoje esame priversti stiprintis ir žaidėjomis iš užsienio, pavyzdžiui šiemet žaidė penkios - iš Ukrainos, Azerbaidžano, Kroatijos ir Namibijos rinktinių.
Dalyvavimas Čempionų lygoje
Ar brangiai klubui kainuoja futbolininkių dalyvavimas Čempionų lygoje? Galime pasidžiaugti, kad dalyvavimas UEFA moterų Čempionių lygos varžybose mums nekainuoja. UEFA apmoka kelionę, nakvynę, maitinimą, todėl negalime skųstis UEFA sudaromomis sąlygomis. To nebūna žolės riedulyje, kur reikia už viską mokėti patiems. Šiuo atžvilgiu tarp futbolo ir žolės riedulio, dalyvaujant Europos turnyruose, yra didžiuliai finansiniai skirtumai.
Kodėl „Gintra-Universitetas“ vysto tik moterų futbolą?
Atsakymas labai paprastas: vyrų futbolas reikalauja kur kas didesnių finansinių pajėgumų. Siekiant žaisti Lietuvos vyrų pirmoje lygoje, galbūt užtektų ir 100 tūkstančių eurų, o A lygoje jau reikėtų gerokai daugiau. Moterų futbole per ilgametę praktiką jau turime užsitarnavę smulkių rėmėjų pasitikėjimą, žinome ką jiems galime pasiūlyti, o jie kiek kas galėdami prisideda prie klubo gyvavimo. Vienas iš mūsų uždavinių yra, kad „Gintros-Universiteto“ moterų komandoje žaistų kuo daugiau vietinių futbolininkių, kurios sudarytų branduolį ir Lietuvos moterų futbolo rinktinėje. Šį modelį kol kas sėkmingai įgyvendiname - beveik visos mūsų žaidėjos vilki ir atitinkamo amžiaus jaunimo arba nacionalinės moterų futbolo rinktinės marškinėlius. Kaip jau minėjau, panašiu principu, ko gero būtų įmanoma dirbti ir vyrų futbole, turint omenyje, kad už Šiaulių reprezentacinę miesto komandą galėtų rungtyniauti mūsų akademijos auklėtiniai, bet visų pirma tam, kad atsirastų komanda savo žodį turėtų tarti ir miesto valdžia. Ne paskutinį vaidmenį užima ir infrastruktūra, sąlygos žaisti futbolą. Puikiai žinome, kad Lietuvos klimatas mums neleidžia ištisus metus rungtyniauti lauke. O tam, kad treniruočių, varžybų procesas būtų kokybiškas visus metus privalome turėti futbolo maniežus. Jis turėtų atsirasti ne tik Šiauliuose, bet ir kituose regionuose. Tik tuomet drąsiai galėtumėme pradėti kalbėti apie mūsų auginamą perspektyvią pamainą ir naują Lietuvos futbolo ateitį.
Žolės riedulininkės futbole
Ankstesniais metais „Gintros-Universiteto“ futbolo komandai atstovaudavo nemažai žolės riedulininkių, o kaip dabar? Tai labai sena istorija. 1999-aisiais komandoje žaidė ir žolės riedulininkės. Per treniruotes mūsų žolės riedulininkių treneris Vaidotas Vaičeliūnas merginoms leisdavo pažaisti ir futbolą. Pastebėjome, kad jos pakankamai neblogai tai daro. Žolės riedulys turi šokių tokių panašumų su futbolu. Todėl ir nutarėme leisti merginoms dalyvauti 1999 -ųjų Lietuvos futbolo čempionate, kad jos gautų papildomą krūvį. Debiutuodama komanda, kurią sudarė vien žolės riedulininkės, tapo šalies čempione. Žolės riedulininkės futbolo čempionate dalyvavo iki 2003-ųjų. Tai metais į klubą pasikvietėme dirbti futbolo trenerį Rimantą Viktoravičių, kuris pradėjo burti futbolininkių komandą. Į ją buvo pakviestos mokyklas bebaigiančios žaidėjos iš Plungės, Ukmergės, Telšių, Akmenės. Jos įstojo studijuoti į Šiaulių universitetą bei mokslus derino su sportine veikla. Dabar jau 12 metų žolės riedulininkės žaidžia žolės riedulį, o futbolininkės - futbolą. Pajėgi ir jūsiškė žolės riedulio komanda „Gintra-Strektė-Universitetas“, daugkartinė Lietuvos čempionė. Ar tai tas pats futbolo ir žolės riedulio klubas? Praktiškai komandos egzistuoja kaip atskiros, klubai įsteigti atskirai, tačiau daug kas yra vienose rankose. Išskyrus trenerius. Žolės riedulininkes treniruoja Vaidotas Vaičeliūnas, o futbolininkes - Rimantas Viktoravičius. Taip pat klubuose turime ir kitų už tam tikras funkcijas atsakingų asmenų - gydytoją, kineziterapeutą, viešųjų ryšių atstovą.
Žolės riedulio populiarumas
Žolės riedulininkės jau 17-a kartų tapo Lietuvos čempionėmis. Per tą laiką pasikeitė kartos. Tarkime, buvusi žaidėja Joana Gulbinaitė-Gaidamavičienė, dabar yra mūsų klubo direktorė ir atsakinga už žolės riedulį. Ji sėkmingai subūrė ir „Gintros“ klubo veteranes, kurios treniruojasi ir siekia, kad būtų įsteigta ir Lietuvos veteranių lyga. Klubui surasti pinigų nėra lengva. Žolės riedulio nerodo televizija, stadionuose žiūrovų ne per daugiausiai, didelio visuomenės susidomėjimo taip pat nėra, todėl natūralu, jog rėmėjai šiai sporto šakai ne itin nori skirti paramą.
Gyvenimo būdas
Manęs daug kas klausia, vardan ko visa tai darau? Galėčiau sakyti, kad tai - mano gyvenimo būdas. Vieni žmonės žvejoja, kiti medžioja, tačiau jie gali nueiti į parduotuvę ir tos žuvies ar mėsos nusipirkti. Ir jiems tai kainuotų daug pigiau, nei nusipirkti geras meškeres ar medžioklinius šautuvus, aprangą. Žolės …