Lietuvos krepšinio rinktinė - tai ne tik sporto šaka, bet ir svarbi šalies kultūros dalis, vienijanti žmones ir įkvepianti didžiuotis savo šalimi. Lietuvos vyrų krepšinio istorija prasidėjo 1920 m. Kaune, o nuo to laiko krepšinis tapo populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Rinktinė iškovojo daugybę pergalių ir medalių, tačiau patyrė ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Šiame straipsnyje prisiminsime 10 skaudžiausių Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimų per visą šalies istoriją, apžvelgsime jų aplinkybes ir pamokas.
Pralaimėjimai, Palikę Žymę Lietuvos Krepšinio Istorijoje
1935 m. Sausio 19 d., Ryga: Lietuva - Latvija 10:123
Šis pralaimėjimas tapo didžiausiu sutriuškinimu draugiškose rungtynėse. Ketvirtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos krepšinis dar tik žengė pirmuosius žingsnius, o Latvijos krepšininkai jau buvo gerokai pažengę į priekį (latviai tapo pirmaisiais Europos čempionais). Jei sporto vadovai būtų numanę, kad krepšininkai gali pralaimėti keliasdešimties taškų skirtumu, jie nebūtų siuntę komandos į Rygą. „Rungtynių rezultatai yra neįtikėtinai dideli, bet kiekvienas kas būtų pamatęs jų žaidimą, būtų nustebintas grandijozišku jų klasės aukštumu“, - rašė dienraštis „Rytas“. Šis pralaimėjimas paskatino Lietuvos krepšininkus dar uoliau dirbti, o vos po poros metų lietuviai ir patys skynė saldžius sunkaus triūso vaisius.
1993 m. Gegužės 31 d., Vroclavas: Lietuva - Baltarusija 80:88
Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva nespėjo į 1993 metų Europos pirmenybių atrankos turnyrą, bet FIBA ištiesė pagalbos ranką naujoms šalims, atsiradusioms subyrėjus SSRS ir Jugoslavijai. Europos pirmenybių dalyvių skaičius buvo padidintas, o dėl kelialapių krepšininkai kovojo papildomame atrankos turnyre. Lietuvoje niekas neabejojo, kad vienas iš penkių papildomų kelialapių atiteks Vlado Garasto treniruojamai komandai, bet lietuviai jau pirmose grupės etapo rungtynėse vos nugalėjo Lenkijos rinktinę, o kitą dieną pralaimėjo Baltarusijos komandai. Po šios nesėkmės dar buvo likęs nedidelis plyšelis, tačiau reikėjo laukti palankaus rezultato lenkų ir baltarusių rungtynėse. Šis mačas baigėsi taip, kaip reikėjo ir lenkams, ir baltarusiams (nedidele Lenkijos rinktinės pergale), o Lietuvos komanda anksti prarado galimybę nuvykit į pirmąsias atkūrus Nepriklausomybę žemyno pirmenybes. „Tikrai negalvojau, kad patirsime tokį fiasko. Tikėjausi, kad komandos žaidimas gerės, taps darnesnis ir pateksime į Europos čempionatą Vokietijoje, bet to neįvyko“, - po nesėkmingos atrankos kalbėjo V.Garastas. Tai vienintelis kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai šalies vyrų rinktinė nepateko į Europos pirmenybes. Šis pralaimėjimas lėmė ir tai, kad lietuviai nežaidė ir 1994-ųjų pasaulio taurėje Kanadoje.
1995 m.: Pralaimėtas Europos Čempionato Finalas Jugoslavijai
Vienas skandalingiausių Europos čempionatų finalų istorijoje, apsuptas sąmokslo teorijomis apie tendencingą arbitrų darbą Jugoslavijos rinktinės naudai. Emocijų dvikovoje netrūko - Arvydas Sabonis ne kartą karštai reagavo į arbitrų švilpukus, po vieno iš jų sulaukė ir techninės pražangos. Neapsikentęs Šarūnas Marčiulionis išvedė komandą iš aikštės. Tik po ilgų derybų jugoslavai „išprašė“ lietuvius grįžti į aikštę ir užbaigti rungtynes. Bet joje stebuklo sukurti nepavyko. Lietuvius pražudė be keitimų žaidęs Aleksandras Džiordževičius, pataikęs 9 tritaškius iš 12 ir surinkęs 41 tašką.
1997 m. Liepos 1 d., Žerona: Lietuva - Rusija 64:93
Šis pralaimėjimas yra didžiausias Lietuvos rinktinės pralaimėjimas Europos pirmenybėse. Lietuviai per oficialias rungtynes didesniu skirtumu varžovams nusileido tik olimpinėse žaidynėse. Ir nors per 1997 metų Europos pirmenybes rusai antausį lietuviams skėlė paskutinėse grupės varžybų rungtynėse, abiem komandoms užsitikrinus kelialapius į ketvirtfinalį, ši nesėkmė paliko žymę ir po trijų dienų Lietuvos rinktinė ketvirtfinalyje pralaimėjo Jugoslavijos krepšininkams. „Patyrėme fiasko. Toks triuškinamas pralaimėjimas rusams smukdo Lietuvos krepšinio prestižą. To nebuvo galima leisti“, - pyko buvęs rinktinės treneris Vladas Garastas, kuris prieš šias Europos pirmenybes perdavė estafetę Jonui Kazlauskui.
Taip pat skaitykite: NBA ir Kuzminsko keliai išsiskyrė
1999 m.: Pralaimėtas Ketvirtfinalis Ispanijai
Po dvejų metų pertraukos Lietuvos krepšinio ąžuolas Arvydas Sabonis sugrįžo į nacionalinę komandą. Kaip parodė laikas, tai buvo paskutinis turnyras, kai 221 cm ūgio milžinas vilkėjo rinktinės marškinėlius. Šalies rinktinės pagrindą sudarė Eurolygą prieš keletą mėnesių laimėję žalgiriečiai, grįžęs Sabas, lyderio naštą trečią vasarą paeiliui nešęs Artūras Karnišovas bei savo vertę Europoje dar tik įrodinėjantis Šarūnas Jasikevičius. Turnyrą Jono Kazlausko vyrukai turnyrą pradėjo netikėtu pralaimėjimu Čekijai, tačiau tuomet sekė penkių pergalių atkarpa, įskaitant laimėjimą 74:62 prieš vėliau čempione tapusią Italiją. Ketvirtfinalyje lietuvių laukė ispanų barjeras. Varžovams pavyko iš žaidimo išjungti A.Sabonį, kuris per 16 minučių pelnė 3 taškus, suklydo 4 kartus, emocingai reagavo į arbitrų sprendimus bei sulaukė 5 asmeninių pražangų. Nepaisant dingusios žvaigždės Lietuva turėjo šansą prasibrauti tarp keturių stipriausių Senojo žemyno komandų. Du tolimi Šarūno Jasikevičiaus bei Artūro Karnišovo metimai rungtynių pabaigoje išlygino rezultatą 72:72. Likus 11 sekundžių treneris J.Kazlauskas priėmė keistą sprendimą pražangomis stabdyti varžovus bei paskutinę ataką turėti savo rankose. Sprendimas sėkmės neatnešė. Francisco Espinosa neklydo, o lemiamas Š.Jasikevičiaus išpuolis tikslo nepasiekė.
2001 m. Rugsėjo 3 d., Ankara: Lietuva - Latvija 76:94
Prieš Antrąjį pasaulinį karą latviai buvo pirmieji lietuvių krepšinio mokytojai, XX amžiaus viduryje Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pavydžiai stebėjo, kaip pergales skynė Rygos ASK klubas. Tačiau tų laikų, kai Lietuvos ir Latvijos krepšininkų dvikovose favoritais būdavo laikomi ne lietuviai, nebeprisimena ne tik dabartinė sirgalių karta, bet ir jų tėvai. Jono Kazlausko treniruojama Lietuvos rinktinė aiškia favorite buvo laikoma ir 2001 metų Europos pirmenybių aštuntfinalyje. Tačiau latviai užmėtė mūsų šalies komandą tritaškiais (pataikė 14 iš 22) ir išsiuntė namo dar prieš svarbiausias kovas. „Jie mus pranoko visais komponentais, kurie galimi krepšinyje“, - pripažino J.Kazlauskas, po pralaimėjimo atsistatydinęs iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų.
2004 m.: Pralaimėjimas Italijai Atėnų Olimpiados Pusfinalyje
Atėnuose vykusias olimpines žaidynes Lietuvos rinktinė pasitiko turėdama Europos čempionų karūną bei tituluojama kaip viena turnyro favoričių. Pusfinalio dvikova priklausė italams. Nors lietuvius kiek prikėlęs buvo Saulius Štombergas, ketvirtajame kėlinyje išstūmęs rinktinę į priekį, bet kapitono pasirodymą bei lietuvių viltis nutraukė penktoji krepšininko asmeninė pražanga. Italų tritaškiai liejosi toliau. Gianluca Basiles, Giacomo Galandos ir Gianmarco Pozzecco vedama Italijos rinktinė to vakaro rungtynėse realizavo net 18 tolimų metimų iš 28 (64 proc.) bei iškovojo istorinę pergalę 100:91. „Aš nesikratau atsakomybės, bet kodėl mes nepripažįstame, kad italai sužaidė galbūt geriausias rungtynes per jų šalies istoriją? Kodėl nepripažįstame? Juk jie iš tikrųjų sužaidė super“, - dar praėjusią savaitę 15min prisiminimais apie skausmingąjį mačą dalijosi rinktinės treneris A.Sireika. 2004-ųjų Lietuvos rinktinė - bene stipriausia istorijoje, turėjusi realią galimybę įtvirtinti savo statusą bei iškovoti olimpinių žaidinių auksą. Pralaimėjimas pusfinalyje Italijos krepšininkams amžiams įsirėžė ne tik į rungtynių dalyvių, bet ir šią dvikovą Lietuvoje stebėjusių sirgalių atmintį.
2007 m. Liepos 27 d., Šiauliai: Lietuva - Švedija 62:69
Per šias rungtynes Lietuvos rinktinei pirmą kartą vadovavo treneris Ramūnas Butautas. Nors rungtynės buvo draugiškos, jose jau žaidė beveik visi geriausi šalies krepšininkai (trūko tik vieno į rinktinę pakviesto žaidėjo Šarūno Jasikevičiaus), o po pralaimėjimo buvo kalbama, kad Lietuvos rinktinė tokio lygio varžovus privalo nugalėti net pakelta vidury nakties. Švedu šaltas dušas buvo labai laiku. 2007 metų rudens pradžioje Lietuvos rinktinė per Europos pirmenybes pralaimėjo tik vienerias rungtynes ir iš Ispanijos grįžo su bronzos medaliais.
2007 m.: Pralaimėtas Europos Čempionato Pusfinalis Rusijai
2007-aisiais rinktinės vairą perėmė Ramūnas Butautas, o į komandą sugrįžo Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Ramūnas Šiškauskas, debiutavo Jonas Mačiulis. Didelius užmojus lietuviai ėmė demonstruoti nuo pirmojo ginčo kamuolio, laimėję pirmuosius septynis mačus prieš Turkijos, Čekijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Kroatijos krepšininkus. Lietuvos rinktinės žaidimas tolygiai augo su sirgalių viltimis po ketverių metų susigrąžinti Senojo žemyno čempionų titulą. Pusfinalyje lietuvių laukė Davido Blatto treniruojamos Rusijos komandos testas. „Blogai pradėjome rungtynes. Jei gerai pamenu, atsilikome 17 taškų. Pavyko išlyginti, persverti, bet pabaigą geriau sužaidė jie. Turėjome realius šansus žaisti finale, bet krepšinis yra krepšinis“, - po 13 metų 15min pasakojo treneris R.Butautas. Rusija jau pirmoje mačo dalyje turėjo 19 pranašumą, bet didžiulėmis Ramūno Šiškausko pastangomis, kuris trečiojo kėlinio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje pelnė 13 rinktinės taškų iš eilės, lietuviai buvo išlyginę rezultatą. Nors Šiška tą vakarą surinko 30 taškų, tačiau pergalei to nepakako. Varžovų gretose žibėjo 29 taškus pelnęs Andrejus Kirilenko.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai Kupiškio sporto centre
2009 m.: Europos Čempionatas Lenkijoje
Priešingai nei Lietuvos rinktinė, kuri ant garbės pakylos atsidurdavo gana dažnai. Gana dažnai, bet ne per 2009 metų Europos pirmenybes, kuriose laimėjo vos vienerias rungtynes. Ramūno Butauto treniruojama komanda nuo pat turnyro pradžios žaidė labai blogai, bet dugną pramušė žaisdama su slovėnais, nuo kurių triuškinamu skirtumu atsiliko dar antrajame kėlinyje.
2011 m. Rugsėjo 14 d., Kaunas: Lietuva - Makedonija 65:67
2011 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybės buvo svarbiausias Lietuvos sporto įvykis per tris dešimtmečius nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Dėl paprastos priežasties - geriausi žemyno krepšininkai tąkart susirinko mūsų šalyje. Iš Kęstučio Kemzūros treniruojamos Lietuvos rinktinės buvo tikimasi labai daug, bet visos viltys sudužo per ketvirtfinalio rungtynes su Makedonijos komanda. Taip, makedonai turėjo tame turnyre stebuklus kūrusį natūralizuotą amerikietį Bo McCalebbą. Tačiau be B.McCalebbo varžovų sudėtyje buvo gal vos trys ar keturi žaidėjai, kuriems būtų atsiradę vietos plačiame Lietuvos rinktinės kandidatų sąraše. Ir vis tiek tą trečiadienio vakarą Makedonijos krepšininkai Lietuvos žvaigždėms buvo neįveikiami.
2016 m. Rugpjūčio 13 d.: Lietuva - Ispanija 59:109
Jonas Kazlauskas padėjo Lietuvos rinktinei iškovoti daug skambių pergalių. Tačiau trenerio atsisveikinimas buvo kartus - per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jo vadovaujama komanda pralaimėjo trejas paskutines rungtynes. Šią nesėkmių virtinę lietuviai pradėjo grupės varžybose, kai mūsiškius pervažiavo Ispanijos rinktinė. Iki tol niekas lyg ir nežadėjo tragedijos, nes Lietuvos rinktinės sąskaitoje po trijų turų buvo trys pergalės. Bet ispanams tai nerūpėjo ir jie jau pirmajame kėlinyje įgijo triuškinamą persvarą 26:11. Paskui buvo dar blogiau. Didesniu skirtumu Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose pralaimėjo tik kartą - per 1992 metų Barselonos olimpines žaidynes JAV Svajonių komandai.
2017 m.: Aštuntfinalio Pralaimėjimas Graikijai
Pirmasis Dainiaus Adomaičio, kaip Lietuvos rinktinės trenerio, čempionatas. Lietuviai Senojo žemyno pirmenybėse startavo puikiai, laimėję visas penkerias rungtynes grupės varžybose prieš Gruziją, Izraelį, Italiją, Ukrainą ir Vokietiją, tačiau užsikirto šeštajame susitikime, kuris ir užbaigė jų kelionę link titulo. Aštuntfinalyje lietuvius suvedė su patyrusių vilkų sudėtyje turinčia Graikija. Pralaimėjimas 64:77 ir staigus bilietas namo, nors vilčių žengti toli buvo išties daug.
2019 m.: Nepavykęs Pasaulio Čempionatas Kinijoje
Kontroversiškas pasaulio čempionatas Kinijoje. Pirmajame etape Dainiaus Adomaičio auklėtiniai iškovojo dvi pergales prieš Senegalą ir Kanadą, o pralaimėjimą patyrė regbio stiliaus dvikovoje su Australija. Tai reiškė, kad antrojo etapo rungtynėse su Prancūzija buvo būtina tik pergalė, siekiant vietos ketvirtfinalyje. Trečiojo kėlinio viduryje šalies krepšininkų atsilikimas siekė net 17 taškų, tačiau jie sugebėjo sugrįžti ir net persverti mačo rezultatą. Likus minutei iki dvikovos pabaigos bei turint dviejų taškų deficitą, Jonas Valančiūnas stojo prie baudų metimo linijos. Vidurio puolėjas realizavo pirmąjį metimą, tačiau antrąjį mestą kamuolį nuo lanko numušė Rudy Gobert'as. Tiesa, pirmiausia liesdamas lanką, bet arbitrų švilpukai tylėjo. „Visi matė, tik teisėjai nematė“, - po pralaimėjimo sakė Marius Grigonis. Kitoje atakoje Nando De Colo įmetė dvitaškį ir padidino varžovų persvarą iki 3 taškų, o lemiamas lietuvių bandymas užpulti buvo nesėkmingas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
2020 m. Vasario 21 d., Monsas: Lietuva - Belgija 65:86
Lietuvos rinktinė ne pirmą kartą pralaimėjo Belgijos ekipai. Vis dėlto šis pralaimėjimas Europos pirmenybių atrankos rungtyse buvo kitoks - trenerio Dariaus Maskoliūno debiuto vakarą mūsų šalies krepšininkai buvo visiškai bejėgiai. „Belgian Lions“ svečius pradėjo daužyti pirmajame kėlinyje, kurį laimėjo 23:9. Po pertraukos skirtumas buvo padidėjęs iki sunkiai įsivaizduojamo - 37 taškų. Nors Lietuvos rinktinė žaidė be NBA ir Eurolygos krepšininkų, jos sudėtyje buvo nemažai patyrusių žaidėjų: NBA rungtyniavęs Donatas Motiejūnas, daugkartiniai Europos ir pasaulio pirmenybių prizininkai Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis ir Mindaugas Kuzminskas. Tačiau aikštėje atrodė, kad tikrieji krepšinio asai yra Belgijos krepšininkai. Šis pralaimėjimas yra didžiausias Lietuvos rinktinės istorijoje per didžiųjų turnyrų atrankos rungtynes.
2020 m. Lapkričio 27 d. Vilnius: Lietuva - Danija 76:80
Jei Lietuvos rinktinė antroje rungtynių pusėje nebūtų pirmavusi prieš danus keliolikos taškų skirtumu, net tada būtų reikėję nerimauti ir ieškoti blogo žaidimo priežasčių. Tačiau Dariaus Maskoliūno treniruojama Lietuvos rinktinė penktadienio vakarą ne tik nepirmavo įtikinamu skirtumu, bet ir leido varžovams persverti rezultatą. O paskui - leido Europos pirmenybių atrankos rungtynes laimėti komandai, kurią sudaro Danijos pirmenybėse bei Ispanijos antrojoje lygoje žaidžiantys krepšininkai ir kurioje tėra vienas aukštesnio lygio varžybose - Lenkijos lygoje - rungtyniaujantis žaidėjas. Lietuvos rinktinė anksčiau niekada nebuvo pralaimėjusi tokiai silpnai komandai.
Lietuvos Rinktinės Susitikimai su Italija
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su italais oficialiose varžybose per visą istoriją yra susitikusi 16 kartų, iš kurių net 12 kartų pasiekė pergales. Tačiau vienas skaudžiausių antausių Lietuvos krepšinio istorijoje įvyko 2004 m. rugpjūčio 27 d., kuomet Atėnų olimpinėse žaidynėse pusfinalyje lietuviai pralaimėjo italams 91:100. Italai pataikė net 18 tolimų metimų ir mačą baigė su neįtikėtinu 64 procentų taiklumu iš trijų taškų zonos (18/28). Nuo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių, Italija daugiau nelaimėjo prieš Lietuvos rinktinę pagrindiniuose turnyruose, išskyrus 2019 m. Europos čempionato atrankos rungtynes, kai italai namuose nugalėjo lietuvius 70:65. Tačiau namie lietuviai laimėjo 86:73. Lietuviai su italais susitiko 2006 m. Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame aštuntfinalyje šventė nelengvą pergalę - 71:68. 2007 m. Europos krepšinio čempionato grupės rungtynėse lietuviai vėl triumfavo - 79:74. 2013 m. Europos čempionate Slovėnijoje ketvirtfinalyje lietuviai šventė pergalę rezultatu 81:77. 2015 m. Europos čempionate lietuviai po pratęsimo įveikė Italiją rezultatu 95:85. Pastarąjį kartą lietuviai su italais žaidė 2017 m. Europos čempionate, kur grupių etape italai buvo palaužti 78:73.