Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos krepšinio apeliacijos istorija, įvairios kontroversijos, susijusios su klubų priėmimu į lygas, ir garbingo elgesio (angl. Fair Play) svarba krepšinyje. Straipsnyje remiamasi futbolo klubo „Jonava“ pavyzdžiu, kuris patyrė sunkumų siekdamas prisijungti prie Lietuvos A lygos. Taip pat aptariami garbingo elgesio aspektai krepšinyje, remiantis LKL teisėjų direktoriaus Algimanto Pavilonio ir geriausio Lietuvos krepšinio teisėjo Gyčio Viliaus įžvalgomis.
"Jonavos" Apeliacijos Saga: Kelias į A Lygą ir Kliūtys
Futbolo klubas „Jonava“, kuris nesulaukė futbolo klerkų malonės ir nebuvo priimtas į Lietuvos A lygą, prasidėjus čempionatui priminė apie save ir pažėrė kaltinimų Lietuvos futbolo federacijai (LFF). Šiuo metu apeliaciją dėl kaltinimų žaidėjams lažybomis pateikęs „Jonavos“ klubas pabrėžia, kad nesulaukus LFF Drausmės komiteto malonės svarstys eiti dar toliau.
Lažybų Šleifas ir Įtarimai
Užkulisiuose kalbama, kad būtent lažybų debesis ir lėmė, kad „Jonavai“ nebuvo atvertos durys į A lygą. Dėl lažybų šleifo trys neįvardijami „Jonavos“ futbolininkai sulaukė sankcijų - vienam iš jų gali tekti praleisti ir 8 sezono rungtynes, klubui skirta bauda. LFF drausmės komitetas skyrė bausmes trims futbolininkams ir iškėlė raudoną vėliavą dėl į „Jonavą“ atvykusio trenerio Dragano Džurdževičiaus, kurio pavardė kėlė rimtų įtarimų.
„Gandų, aišku, visokių yra, tačiau kiekviena komanda turi gandų. Manau (lažybų skandalas - red.), kad prisidėjo. Bet negalime apie tai diskutuoti, nes mums taikomos tokios frazės, kaip: „galbūt“, „galėjo“, „mes manome“. Aš esu visiškai užtikrintas šiais žaidėjais ir nematau logikos. Yra pateikta mūsų klubo apeliacija ir dabar svarstys apeliacinis komitetas. Prieš kelias dienas kalbėjausi su apeliacinio komiteto pirmininku ir per tris savaites bus kažkoks sprendimas. Kažką nuspręs, bet yra ne tik LFF apeliacinis komitetas. Dar yra sporto arbitražas“, - sakė „Jonavos“ direktorius Vaidas Vaškevičius.
Finansiniai Kriterijai ir LFF Sprendimai
„Jonava“ tikėjosi sulaukti kvietimo, kadangi laimėjo sportiniu principu. Paskutinius dvejus metus, kiek aš klubui vadovauju, jokių skolų nėra. Tai nežinau tos motyvacijos. Aišku, iš federacijos gavome specialų raštą, dėl kurio mes į aukščiausią lygą negalime pretenduoti dėl finansinių kriterijų. Tačiau visi kriterijai iki Vykdomojo komiteto posėdžio buvo sutvarkyti ir A, ir I lygai. O toliau tai yra federacijos sprendimas. Aš negaliu jo komentuoti. Rinkosi ne vienas komitetas - ir Vykdomasis ir Nepaprastųjų situacijų. Jie nusprendė, kaip Lietuvai ir A lygai geriau, - pasakojo V.Vaškevičius.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
"Dainavos" Priėmimas ir Kontroversijos
LFF iki A lygos startui likus savaitei nusprendė, kad į aukščiausiąjį šalies čempionatą išimties tvarka priims Alytaus „Dainavos“ klubą. Pastaroji LFF I lygoje praėjusį sezoną užėmė 6-ąją vietą. Ant kitos svarstyklių pusės buvo „Jonava“, kuri pernai I lygoje liko trečia.
Kalbama, kad LFF buvo priversta kreiptis į „Dainavą“, nes virš „Jonavos“ pakibo lažybų skandalo šešėlis. LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad „Dainava“ pati pasiprašė į A lygą, tačiau lrytas.lt portalui dzūkų klubo vadovas Žydrūnas Lukošiūnas pasakojo, jog LFF pati į juos kreipėsi.
"Jonavos" Pasirengimas ir Praradimai
Prieš sezoną „Jonava“ planavo žaisti Lietuvos futbolo A lygoje. Dėl šios priežasties sudėtį papildė šeši nauji žaidėjai, už komandos vairo atsistojo du nauji treneriai. „Jonavai“ kvietimo taip ir nesulaukus, planai subliuško - komandą paliko pasikviesti naujokai. „Jonavos“ klubo vadovas tikina, kad toks posūkis atnešė finansinių nuostolių, o kartu su lažybų bei finansinio nestabilumo dėmėmis - ir sugadintą įvaizdį.
Nesusipratimai Dėl Finansinių Kriterijų
„Mūsų pasamdyta audito įmonė, kurią federacija pati pasiūlė, su LFF auditore mato įstatymą skirtingai. Išsiskyrė nuomonės ir įvyko nesusipratimas. Todėl mes negavome teigiamo finansinio kriterijų sprendimo. Tačiau mūsų buhalterė ir LFF vyr. auditorė per pusę dienos viską sutvarkė. Sukilnojo skaičius į tam tikras eilutes, ko reikalauja LFF. Paprasčiausiai mūsų komandos auditorė manė, jog ji teisi, o federacijos auditorė, manė, jog ji. Jos atliko savo darbą, bet nukentėjo klubas“, - teigė „Jonavos“ direktorius V.Vaškevičius.
Pasitikėjimas Įtartu Treneriu
Pats V.Vaškevičius tikina, kad kaltinimai paremti tik gandais ir jis visiškai pasitiki su lažybomis siejamais žaidėjais. Panašu, kad V.Vaškevičius pasitikėjo ir treneriu D.Džurdževičiaus, nes net ir po įspėjimų „Jonava“ neatsisakė jo paslaugų - sužinojęs, kad klubas nežais A lygoje, strategas išėjo pats.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Finansiniai Nuostoliai ir Nežinomybė
„Jonava“ visą laiką ruošėsi žaisti aukščiausioje šalies futbolo lygoje, tačiau tam neįvykus, komandos laukia skaudžios pasekmės. Iki sezono pradžios likus labai nedaug laiko klubas nežino, ar iš viso žais LFF I lygoje. Pasak V.Vaškevičiaus, klubui nepatekus į A lygą teks spręsti rimtą galvosūkį.
„Turime atsisveikinti su šešiais futbolininkais, kurie atskrido pas mus žaisti aukščiausioje lygoje. Sprendžiame kontraktų nutraukimus ir kompensacijų išmokėjimus. A lygai ruoštis pradėjome sausio mėnesį, tad klubas turės maždaug 40-50 tūkst. eurų nuostolių“, - tikino V.Vaškevičius.
LFF Sistemos Kritika
Dėl finansinių nuostolių „Jonavos“ vadovas kaltina LFF sistemą. Jo nuomone, iki dabartinės „Jonavos“ situacijos buvo prieita, nes klubai per vėlai sužino sprendimus, kurioje lygoje jiems bus leista žaisti.
„Dabar ruošiamės I lygai, bet nežinome, ar mus patvirtins. Stebime ir ieškome žaidėjų iš užsienio, bet jau I lygai. Būtų gerai savo likimą žinoti, kad ir sausio 15 dieną. Tada žinotume, kurioje lygoje žaistume ir galėtume ruoštis. O dabar pasirašome sutartis su futbolininkais, ruošiamės ir likus vienai savaitei iki sezono pradžios sužinome, kad nesame ten pageidaujami. Dabar nukentėjo „Jonava“, bet išvadas turėtų padaryti visi.
Garbingas Elgesys Krepšinyje: Nuo Vaidybos Iki Pagarbos
Kiek kilnus elgesys („Fair Play“) krepšinyje aktualus šiais laikais, „Delfi“ aiškinasi su LKL teisėjų direktoriumi Algimantu Paviloniu ir geriausiu Lietuvos krepšinio teisėju Gyčiu Viliumi.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vaidyba Aikštėje ir Sankcijos
„Krepšinio rungtynės - tai spektaklis žiūrovams. Natūralu, kad be techninių veiksmų prisideda emocijos, artistiškumas. Galima į krepšį įmesti paprastai, galima stilingai, efektingai. Kai kuriuos veiksmus galima imituoti. Tikslas - įveikti varžovą. Galima įveikti pradedant nuo vieno kraštutinumo, kur tikslas pateisina priemones, iki kito - sąžiningai, pagal moralės principus“, - kalbėjo A. Pavilonis.
Anot jo, vienas iš įdomesnių sprendimų pastaraisiais metais krepšinyje susijęs su taip vadinama vaidyba aikštėje: „Šaknų giliai neieškosime, visur šito yra. Vieni sako, kad Balkanuose įprasta, kyla iš emocingo charakterio, kiti pasakoja, kad treneriai moko Amerikoje, kaip reikia kristi, šaukti ir rodyti, kad teisėjai pastebėtų, kaip „skriaudžia“ varžovai. Tas menas ar mokslas kartu išsivystė į vaidybą, kuri pagreitėjus žaidimui paskutiniais dešimtmečiais tapo sunkiai „sugaudoma“. Vienas įdomesnių sprendimų - įvesti technines pražangas už vaidybą.“
LKL pritaikė dar vieną sankciją, kurią pasiūlė Europos čempionas, „Šiaulių“ vyriausiasis treneris Antanas Sireika. Jis be techninės pražangos ir baudos metimo pasiūlė už vaidybą įvesti dar ir finansinę bausmę. Treneris argumentavo taip: žaidėjas apgauna teisėją, varžovą, žiūrovus. Jis - nesąžiningas. Visi klubai nubalsavo ir tam pritarė. Jei vaidyba kartojasi tą patį sezoną - finansinė bausmė dvigubinama.
Pagarba Teisėjams ir Klaidų Pripažinimas
A. Pavilonis pastebėjo, kad kartais aikštėje veiksmai būna atsitiktiniai, o kartais - tikslingi. Savo ruožtu pakreipus kalbą apie kilnų elgesį ir pozityvius pavyzdžius, A. Pavilonis taip pat turėjo, ką pasakyti.
„Galite dažnai pamatyti rungtynėse, kaip po pražangos ar užribio atveju viena komanda rodo į vieną pusę, kita - į kitą. Būna atvejų, kai teisėjui priėmus sprendimą, priešingo verdikto laukęs žaidėjas prieina ir „duoda penkis“ teisėjui, taip pripažindamas, jog pastarasis teisus. Kartais ir treneris be reikalo sureaguoja, nors iš kitos aikštės pusės ir nemato tiksliai, kas nutiko. Į jo „šokinėjimus“ sureaguoja ir žiūrovai, pasiruošę „suvalgyti“ teisėją. Tai kai žaidėjas sutinka su arbitro spredimu - padariau pražangą, kaltas ar nuo manęs kamuolys nuskriejo į užribį - apramina aistras“, - pasakojo pašnekovas. Anot jo, yra ir kitų pavyzdžių, kai po sunkesnio netyčinio kontakto žaidėjas prieina, atsiprašo varžovo ir padeda atsikelti.
A. Pavilonis prisimena vieną momentą iš savo aktyvios karjeros metų, kai estų arbitras Valdu Suurkaskas, Taline teisėjaudamas „Statybai“, nesušvilpė akivaizdžios pražangos. „Aš, kaip žaidėjas, jam sakau, kad buvo pražanga, tačiau jis nefiksavo. Tais laikais teisėjai buvo drąsūs, ateidavo į dušinę kartu su žaidėjais praustis. Tai jis besiprausdamas ir klausia manęs, ar tame epizode tikrai buvo pražanga. Aš jam rodau ranką, kur matyti nagais įrėžtas raudonas dryžis, sakau: „Va“. O jis tuomet atsakė: „Ach, matyt suklydau, nepastebėjau“. Iki šiol tai prisimenu. Pagarba jam. Jis tikrai buvo šaltas, sąžiningas teisėjas, bet toks klaidos pripažinimas, nesiginčijimas, kad buvo taip ar kitaip, sukėlė pagarbą. Dabar taip pat po rungtynių pasiaiškiname, viešai ar spaudos konferencijoje pripažįstame, ar tai būtų teisėjas, treneris ar žaidėjas. Tai maloniai nuteikia, kad ne visi bando žūtbūt laimėti, nesvarbu, kokiomis priemonėmis“, - sakė jis.
Lietuvos Sirgalių Išskirtinumas
LKL ir Eurolygoje teisėjaujantis Gytis Vilius, pastaruosius trejus metus išrinktas geriausiu Lietuvos arbitru, teigė, kad apie tai, kas teisinga ar neteisinga aikštelėje, geriausiai visame Senajame žemyne išmano Lietuvos sirgaliai.
„Jeigu kalbėsime apie žiūrovus, tai Europoje „teisingiausi“ yra Lietuvos krepšinio fanai. Lietuviai turi pranašumą, kadangi puikiai išmano krepšinį ir aiškiai supranta, kas vyksta aikštelėje, kas yra teisinga ar neteisinga. Dėl savo puikios krepšinio edukacijos lietuviai sukuria geriausią „fair play“ aplinką rungtynėms. Tai yra visiškai išskirtinis Lietuvos bruožas ir manau, kad jis niekada nedings“, - tikino arbitras.
Kilnaus Elgesio Skatinimas
A. Pavilonis teigia, kad kilnų elgesį krepšinyje galima skatinti jį viešinant - pastebint ir išskiriant. Galbūt verta būtų daugiau įtraukti krepšininkus ir už aikštės ribų, į visuomeninį gyvenimą, bendravimą su jaunimu, pagalbą ligoniams, paramą įvairiems vaikų fondams. G. Viliaus nuomone, skatinant kilnų elgesį krepšinyje kiekvienas rungtynių dalyvis pirmiausiai turėtų pradėti nuo savęs: „Jeigu parodai pagarbą kitam, tai tikėtina, kad jos gali sulaukti ir atgal. Manau, kad tai būtų tiesiog pats efektyviausias kilnaus elgesio skatinimas.“
tags: #lietuvos #apiliacija #krepsinis