Lietuvos gimnastikos asociacija - tai skėtinė organizacija, vienijanti įvairias gimnastikos šakas ir suburiančius entuziastus, trenerius bei sportininkus visoje Lietuvoje. Ši asociacija atlieka svarbų vaidmenį populiarinant gimnastiką, koordinuojant renginius ir atstovaujant Lietuvos gimnastikos interesus tarptautiniu lygiu.
Lietuvos Gimnastikos Asociacijos Istorija
Lietuvos gimnastikos istorija siekia XX a. pradžią. Prieš šimtą metų, gegužės 27 d., Karolio Dineikos ir Juozo Ereto iniciatyva buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Ši data laikoma Lietuvos gimnastikos organizuoto judėjimo pradžia. 1938 m. Šaulių sąjungos šventėje Kaune surengtos pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų, 1947-aisiais - pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas, 1950 m. - pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas.
1945 m., įkūrus Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą (LVKKI), buvo pradėta ruošti gimnastikos specialistus, rengti akrobatikos bei sportinės ir meninės gimnastikos varžybas. Šiame institute atsirado gimnastikos entuziastų, kurie ypač daug prisidėjo prie Lietuvos gimnastikos federacijos veiklos plėtros. Vilniuje, Kaune, kituose miestuose kūrėsi sporto mokyklos, pradėtos rengti moksleivių spartakiados, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų čempionatai.
1992 m. Lietuvos federacija buvo priimta į Tarptautinę gimnastikos federaciją (FIG) ir Europos gimnastikos sąjungą (UEG). 2002 m. FIG suteikė teisę surengti pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, kuris įvyko Klaipėdoje.
Lietuvos Asociacija „Gimnastika Visiems“ (LAGV)
Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ (LAGV) - visuomeninė ne pelno siekianti organizacija, įkurta 2002 m. lapkričio 25 d., kuri siekia vienyti visus, propaguojančius gimnastiką, aerobiką ir šokį Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Misija ir Tikslai
LAGV pagrindinis tikslas - koordinuoti asociacijos narių veiklą ir populiarinti gimnastiką Lietuvoje. Asociacija taip pat siekia:
- Skatinti visų amžiaus grupių gyventojų įsitraukimą į aktyvią fizinę veiklą.
- Organizuoti trenerių, instruktorių, vadovų bei kitų specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimo programas.
- Rengti ir įgyvendinti ilgalaikę gimnastikos plėtros programą.
- Prisidėti prie nacionalinių sporto politikos tikslų įgyvendinimo, stiprinant visuomenės fizinį aktyvumą ir sveikatą.
Veiklos Sritys
LAGV vykdo šias pagrindines veiklas:
- Koordinuoja šalies gimnastikos renginių organizavimą - seminarus, festivalius, pasirodymus ir konkursus.
- Bendradarbiauja su sporto klubais, treneriais ir sportininkais, padėdama sudaryti bendradarbiavimo sutartis su įvairiomis institucijomis.
- Kaupia, dokumentuoja ir populiarina gimnastikos istoriją, leidžia metodinę literatūrą ir informacinius leidinius.
- Skatina mokslinius tyrimus, bendradarbiauja su sporto mokslininkais, medikais bei rengia metodines programas.
- Atstovauja asociacijos narių interesus, teikia informaciją valstybės institucijoms.
- Dalyvauja tarptautiniuose renginiuose ir projektuose, bendradarbiaudama su Tarptautine gimnastikos federacija (FIG) bei Europos gimnastikos sąjunga (UEG).
Renginiai ir Iniciatyvos
Asociacija kasmet organizuoja daugybę renginių visoje Lietuvoje: praktinius seminarus, konkursus, šventinius pasirodymus, projektus vaikams, jaunimui ir suaugusiems. Taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose ir mainų programose, kuriose pristatomi Lietuvos gimnastikos kolektyvai.
LAGV glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos sporto federacijomis, savivaldybėmis, švietimo įstaigomis ir kitomis organizacijomis. Asociacija taip pat yra Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narė.
Gimnastikos Šakos Lietuvoje
Lietuvos gimnastikos federacijai (LGF) įkurti net septyni komitetai, kurie prižiūri atskiras gimnastikos sritis: moterų sportinės gimnastikos, vyrų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, sportinės akrobatikos, šuolių ant batuto ir akrobatinio takelio bei gimnastikos visiems.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Sportinė Gimnastika
Sportinė gimnastika apima laisvuosius pratimus, atraminius šuolius ir pratimus ant gimnastikos prietaisų. Ji pirmoji Lietuvoje pradėjo savo veiklą - 1938-aisiais. Svaresnių laimėjimų pasiekta 1967 m.: per VII SSRS tautų spartakiadą Juzefa Žurauskaitė (dabar Kindurienė) pateko į atraminių šuolių rungties finalą ir užėmė penktą vietą. 1982 m. Igoris Lebedevas tapo laisvųjų pratimų SSRS čempionu. 1992 m. Sergejus Rumbutis pasaulio čempionato pratimų ant lygiagrečių rungtyje liko devintas, o 2004 m. Linas Gaveika Europos čempionate tarp pratimų ant skersinio dalyvių buvo šeštas. Bet didžiausių laimėjimų pasiekė Europos žaidynių ir Europos čempionas Robertas Tvorogalas. Sportinė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje, gimnastus ugdo 7 vyrų ir 6 moterų treneriai, Kaune (5 ir 5), Klaipėdoje (2 ir 2) ir Elektrėnuose (1 moterų treneris). Iš viso treniruojasi apie 1300 gimnastų.
Meninė Gimnastika
Meninė gimnastika - tai sudėtingos koordinacijos gimnastikos disciplina, kurią sudaro choreografijos ir akrobatikos pratimų deriniai, atliekami pagal muziką. Meninė gimnastika, kaip ir sportinė, Lietuvoje pradėta kultivuoti LVKKI, 1948 m. buvo išleistos pirmosios meninės gimnastikos specialistės. Nuo 1950 m. meninės gimnastikos atstovės dalyvavo SSRS čempionatuose. Garsiausios gimnastės - Dalia Kutkaitė, Erika Meškauskaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Fausta Šostakaitė. Meninė gimnastika šiuo metu kultivuojama Vilniuje (10 trenerių), Kaune (11) ir Klaipėdoje (10).
Aerobinė Gimnastika
Į Lietuvą aerobinės gimnastikos pagrindus parsivežė Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Bartaškienė. Vėliau LVKKI dėstytoja Reda Baublienė į mūsų šalį parvežė amerikietiškosios aerobikos pagrindus. 1992 m. trenerių Irenos Plioplienės, Redos Baublienės ir Aurelijos Macaitienės iniciatyva buvo surengtos pirmosios aerobinės gimnastikos varžybos - Lietuvos studentų pirmenybės. 1995 m. įkurta Lietuvos aerobikos federacija, sportininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, išsikovoja vietas finaluose, bet čempionatų prizininkais iki šiol nepavyko tapti. Aerobinė gimnastika dabar kultivuojama Vilniuje, čia gimnastus ugdo du treneriai, Kaune (15), Klaipėdoje (3), Marijampolėje, Lazdijuose ir Visagine (po 1). Iš viso pratybas lanko per 200 sportininkų.
Sportinė Akrobatika
Sportinė akrobatika - tai fizinių pratimų, grįstų kūno valdymu, lankstumu, vikrumu ir jėga, atlikimas. Yra penkios rungtys: moterų ir vyrų porų, mišriųjų porų, moterų ir vyrų grupių (trejetų, ketvertų). Lietuvoje pirmosios akrobatikos grupės įkurtos 1946 m. Kaune ir 1950 m. Vilniuje. 1948 m. įvyko pirmosios oficialios akrobatikos varžybos, o po poros metų Kaune - ir pirmasis šalies akrobatikos čempionatas. Sportinė akrobatika atgimė ir suklestėjo 1975-aisiais, pradėjus statyti Ignalinos atominę elektrinę. Buvo įkurta Visagino akrobatikos sporto mokykla, pakviesti talentingi treneriai. 1992 m. Lietuvos sportinės akrobatikos federacija buvo priimta į Tarptautinę federaciją. Tais pačiais metais Lietuvos gimnastai per pasaulio ir paraleliai vykusį Europos čempionatą iškovojo 12 sidabro ir bronzos medalių. 1996 m. Europos čempionate vyrų pora Viktoras Kalininas ir Aleksejus Malyševas pelnė tris aukso medalius. Ši sporto šaka dabar kultivuojama Visagine (4 treneriai), Vilniuje (3) ir Utenoje (1), treniruojasi arti 200 jaunųjų gimnastų.
Šuoliai ant Batuto ir Akrobatinio Takelio
Šuoliai ant batuto - olimpinė gimnastikos disciplina, čia atliekami individualūs ir sinchroniniai šuoliai. Šuolių ant batuto pasirodymą sudaro dešimties kontaktų su batutu kombinacijos. Šuoliai ant akrobatinio takelio - tai 25 metrų ilgio takelis, ant kurio atliekami pratimai susideda iš aštuonių elementų. Abi disciplinos į Lietuvą atkeliavo kartu su sportine akrobatika ir įsitvirtino Visagine. Jaunuosius sportininkais dabar ugdo du treneriai, ja užsiima apie 50 gimnastų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Gimnastika Visiems
Gimnastika visiems - fizinio aktyvumo sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas, pirmenybę teikiant sveikatingumui. Nepriklausomybės metais bendrosios gimnastikos ir aerobikos propaguotojai susitelkė į visuomeninę organizaciją ir 2002 m. tapo Lietuvos bendrosios gimnastikos asociacija. Pirmąja prezidente buvo išrinkta I.Plioplienė. 2010 m. asociacija pakeitė pavadinimą ir tapo „Gimnastika visiems“, nuo 2018 m. jai vadovauja Vilma Povilionienė. Šis judėjimas dabar vienija 37 sporto klubus, centrus, mokyklas ir didelį būrį entuziastų. Kasmet vyksta konkursas „Džiaugsmo gimnastika“ ir festivalis „Šok“, o kas antrus metus organizuojama Lietuvos gimnastiada ir festivalis „Auksinis amžius“. Gimnastika, gimnastika visíems, bendróji gimnastika, kūno kultūros sritis, apimanti įvairias gimnastikos, aerobikos ir šokio formas pirmenybę teikiant sveikatingumui, fiziniam pajėgumui, socialinei integracijai, fizinei ir psichinei gerovei, griežtai neatsiribojant nuo konkursų ir varžybų. Bendrosios gimnastikos misija - skatinti įvairaus amžiaus ir parengtumo žmones gimnastikuoti. Nuo 19 amžiaus pabaigos vyksta bendrosios gimnastikos festivaliai, nuo 1950 juos organizuoja Tarptautinė gimnastikos federacija (pranc. Fédération Internationale de Gymnastique, FIG), įkurta 1881 (iki 1921 Europos gimnastikos federacija, pranc. Fédération Européenne de Gymnastique, FEG). 1953 Roterdame (Rotterdam, Olandija) įvyko pirmoji pasaulio gimnastiada (World Gymnaestrada), kaip oficialus Tarptautinės gimnastikos federacijos renginys. Gimnastiada suburia gimnastus ne varžyboms, o pasirodymams, vyksta kas 4 metai vis kitoje šalyje. 1980 Tarptautinėje gimnastikos federacijoje įkurta Bendrosios gimnastikos komisija (angl. General Gymnastics Commission), 1984 įkurtas FIG Bendrosios gimnastikos techninis komitetas (angl. FIG General Gymnastics Technical Committee; nuo 2002 - FIG Bendrosios gimnastikos komitetas /angl. FIG General Gymnastics Committee; nuo 2007 - FIG Gimnastikos visiems komitetas /angl. FIG Gymnastics for All Committee). 2006 10 25-11 01 Ženevoje (Geneve, Šveicarija) vykusiame Tarptautinės gimnastikos federacijos forume bendroji gimnastika pavadinta gimnastika visiems. 1982 įkurta Europos gimnastikos sąjunga (pranc.
Lietuvoje bendrosios gimnastikos ištakos - Danutės Nasvytytės 1941 įkurta ritminės gimnastikos ir išraiškos šokio studija Kaune. 1945 Lietuvos kūno kultūros institute ritminę gimnastiką dėstė K. Daujotaitė, vėliau Petronėlė Dineikienė, sveikatingumo gimnastiką - Karolis Dineika, nuo 1948 ritminę ir meninę gimnastiką - A. Brašiškytė. Lietuvos kūno kultūros instituto organizuojamiems masiniams ritminės gimnastikos renginiams vadovavo M. Borodulinas, A. Brašiškytė, A. Čėsna, A. Kaminskas, V. Kazlauskas, A. Makštelė, E. Paulauskienė, A. Macaitienė, vaikams parodomuosius ritminės gimnastikos masinius pratimus kūrė ir jiems vadovavo N. Danilevičienė, I. Mališauskas, R. Matuzevičiūtė, A. Simonavičienė, I. Svolkinaitė, gamybinę gimnastiką propagavo S. Dulinskas, K. Karpavičius, A. Makštelė, E. Paulauskienėj. Macaitienė (ji t. p. ilgiausiai vedė rytinės mankštos laidą per Lietuvos televiziją), Irena Plioplienė (vedė gamybinės gimnastikos laidą per radiją). Ritminę gimnastiką populiarino, seminarus Lietuvoje organizavo A. Macaitienė, J. Meslinienė-Bartaškienė (pirmoji pavartojo terminą aerobika, nuo 1978), amerikietiškąją aerobikos sistemą pradėjo propaguoti R. Baublienė (nuo 1988). A. Vitartaitės-Daunoravičienės vadovaujamus šios sistemos kursus 1996-2001 baigė 140 sveikatingumo aerobikos trenerių ir instruktorių. Šią sveikatingumo aerobikos sistemą ėmė skleisti ir kai kurie privatūs aerobikos klubai: Kaune - Amazonė, Arvydo Sabonio sveikatingumo centras, Fankas; Vilniuje - Grožio terapijos centras ir kiti. Pradėta masiškai steigti aerobikos klubus, sveikatingumo centrus. Lietuvos asociacija Gimnastika visiems organizuoja: kasmetiniame Lietuvos asociacijos Sportas visiems festivalyje Sportas visiems (Palangoje) konkursą Džiaugsmo gimnastika (400 dalyvių) ir masinius pasirodymus stadione (iki 1200 dalyvių); kas antri metai Lietuvos gimnastiadą (iki 500 dalyvių); festivalį Auksinis amžius (dalyviai - 40 metų ir vyresni); kartu su Lietuvos studentų sporto asociacija konkursą Džiaugsmo gimnastika SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynėse, kai jos vyksta Lietuvoje, ir Lietuvos studentų olimpiniame festivalyje. Gimnastiadoje ir konkursuose nėra nugalėtojo, bet itin gerai pasirodę kolektyvai įvertinami nominacijomis (originaliausias, meistriškiausias, artistiškiausias, muzikaliausias). Lietuvos asociacija Gimnastika visiems dalyvauja renginiuose, skirtuose Lietuvos istorijos įvykiams paminėti (Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų minėjimo sporto šventė, sporto šventė Judėk ir tobulėk!, ir kita), šalies sporto renginiuose (VII pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Lietuvos mokinių olimpinis festivalis, sporto šventė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo metinėms paminėti ir kita), Kauno dienų renginiuose. Lietuvos asociacija Gimnastika visiems yra Tarptautinė gimnastikos federacijos ir Europos gimnastikos sąjungos Gimnastikos visiems komitetų narė ir dalyvauja jų organizuojamuose tarptautiniuose renginiuose: 2003 pasaulio gimnastiadoje Lisabonoje (Portugalija) dalyvavo 25 (iš viso 24 000 dalyvių), 2007 - Dornbirne (Austrija) - 50 (iš viso 22 500) Lietuvos atstovų. Abiejose gimnastiadose Baltijos šalims (Latvijai, Lietuvai, Estijai) buvo suteikta teisė (ji suteikiama tik ypač gerai pasirodžiusioms šalims) surengti nacionalinį vakarą. 2005 dalyvauta Europos Auksinio amžiaus festivalyje (dalyviai - 50 metų ir vyresni) Gran Kanarijoje (Gran Canaria, Ispanija), 2006 - Eurogym festivalyje (12-18 metų dalyviai; 30 iš Lietuvos) Gente (Belgija), kasmet - pasaulio gatvės šokio čempionatuose. 2005 Bremene (Vokietija) vykusiame pasaulio hip hop šokių čempionate nugalėjo Lietuvos grupė No money, mažųjų grupių kategorijos II suaugusiųjų amžiaus grupės čempionais tapo: K. Baranauskas, D. Žebrauskas, O. Staniulionis, G. Bertulis, M. Staniulėnas, vadovas K. Baranauskas.
Lietuvos Aerobikos Federacija (LAF)
Lietuvos aerobikos federacija (LAF) yra visuomeninė organizacija, propaguojanti, koordinuojanti bendrąją aerobiką ir aerobinę gimnastiką respublikoje. Lietuvos aerobikos federacija savo veikla prisideda vykdant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto vystymo programą. Aerobikos atsiradimą galima laikyti septintąjį praėjusiojo amžiaus dešimtmetį, kai žymus amerikiečių medicinos specialistas gydytojas Kennet Kuper (Kenneth H. Cooper) Teksaso valstijos oro pajėgų ligoninėje pritaikė fizinių pratimų sistemą ir įrodė jos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniam pajėgumui bei prevencijai sergant tokio pobūdžio ligomis.
K. Kuperiui nuostabą kėlė tai, kad kai kurie žmonės, turintys puikiai išvystytus raumenis, sunkiai įveikia ištvermės fizinius krūvius, tokius kaip ilgų nuotolių bėgimą, važiavimą dviračiu ar plaukimą. Jis numatė, kad aerobiniai pratimai taps fizinio lavinimo kertiniu akmeniu.
K. Kuperis išrado širdies ir kraujagyslių sitemos testavimo būdus, kuriuos individualiai pritaikė kariškių treniruotėse. Jis atliko mokslinius tyrimus, taikydamas nepertraukiamą aerobinį fizinį krūvį velorgometru, taip pat dvylikos minučių bėgimo kuo ilgesnį nuotolį. 1968 metais K. Kuperis išleido savo pirmąją knygą „Aerobika“, kurioje remiantis moksliniais tyrimais buvo pateikta ėjimo, bėgimo, važiavimo dviračiu, plaukimo pratimų sistema. Bendrosios aerobikos vystymuisi svarbų indėlį turėjo aerobikos šokio pradininkė amerikietė Jacki Sorensen. Turėdama gerus baleto, akrobatinius, šiuolaikinio šokio ir džiazo pagrindus 1969 metais Jacki Sorensen sukūrė aerobikos pratimų programas televizijai, kuriose buvo demonstruojami skirtingų šokio stilių elementai, įvairios ėjimo ir bėgimo judesių kombinacijos.
To laikmečio bendrosios aerobikos vystymuisi daug nusipelnė amerikietis Ričardas Simmons (Richard Simmons). Jis turėdamas didelį antsvorį susidomėjo fizinių pratimų programa ir įkūrė sporto studiją, pavadindamas ją originaliu pavadinimu „Anatomijos prieglobstis“ („Anatomy Asylum“), skatindamas klientus ne tik sportuoti, bet ir laikytis sveikos mitybos. R. Simmons iniciatyva Jungtinių Amerikos Valstijų pradinėse mokyklose į mokymo programą buvo įtrauktos 150 minučių (per savaitę) fizinio lavinimo pamokos. Jo pradėta sveikatinimo veikla susilaukė didelio pripažinimo ir žiniasklaidos dėmesio, vis dažniau jis pasirodydavo televizijos laidose, kuriose supažindindavo su darbo rezultatais, rodydamas konkrečius klientų atvejus, kuriems padėjo atsikratyti nereikalingų kilogramų. Vėliau R. Simmons tapo populiariu televizijos laidų vedėjų, kuris atkaklaus darbo ir sveikos mitybos dėka numetė 56 kg. Didelį indėlį populiarinant aerobiką įnešė populiari amerikiečių kino žvaigždė Džein Fonda (Jane Fonda). Ji kaip fizinio aktyvumo priemonę taikė džiazo stiliaus šokio elementus pratybų metu. 1982 J. Fonda išleido savo pirmąją pratimų vaizdajuostę, pavadintą “Džein Fondos treniruotė” (“Jane Fonda's Workout”), kurios pasirodymas buvo įkvėptas labai populiarios knygos “Džein Fondos treniruočių knyga” (Jane Fonda's Workout Book). D. Fondos aerobikos treniruočių programose buvo gausu šokio elementų, klasikinės choreografijos (baleto) pratimų, judesių su įvairiais pašokimais, daug bėgimo variacijų. To laikmečio aerobikos pratybos daugiausiai buvo didelės apkrovos (high-impact), ko pasekoje dažnai buvo pažeidžiami sąnariai, ypač kelio sąnarys. Todėl nuo 1985 metų pradėjo populiarėti mažos apkrovos (low-impact) aerobikos pratybos. Tais pačiais metais Gin Miller kilo idėja treniruotėse panaudoti įrenginį - laiptelį (step platformą). Bendrosios aerobikos pratybos tinkamos ne tik fiziškai aktyviems, bet ir pradedantiems, netreniruotiems asmenims. Šiuo metu yra daug aerobikos rūšių - tai klasikinė aerobika, bokso, dviračių, laipiojimo (step) aerobika, pratybos su svarmenimis, kamuolio aerobika, aerobika vandenyje, “Pilates” ir kt. 1984 metais JAV buvo surengtas pirmasis nacionalinis aerobikos čempionatas (National Aerobic Championship, NAC), netrukus įkurta Nacionalinė aerobikos čempionatų asociacija (Association of National Aerobics Championships Worldwide, ANAC). JAV pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, Kanada, Brazilija ir Japonija pradėjo organizuoti nacionalinius čempionatus ir tarptautines aerobikos varžybas.1990 metais San Diege buvo surengtas pirmasis pasaulio aerobinės gimnastikos čempiontas, kuriame dalyvavo 16 šalių sportininkai. 1994 metais aerobinė gimnastika tapo Tarptautinės Gimnastikos Federacijos (Federation Internationale Gymnastic (FIG) nare, buvo sukurtos pirmosios FIG aerobinės gimnastikos taisyklės (FIG Code of Points). Po metų Paryžiuje surengtas pirmasis FIG pasaulio aerobinės gimnastikos čempionatas (buvo rungtyniaujama moterų vienetų, vyrų vienetų ir trejetų rungtyse). 1999 metais Tarptautinė gimnastikos sąjunga (European Union of Gymnastics (UEG ) Birmingeme (Anglija) surengė pirmąjį Europos (UEG) aerobinės gimnastikos čempionatą, kuriame buvo vadovaujamasi FIG patvitintomis taisyklėmis ir pirmą kartą į varžybų programą buvo įtraukta grupinio pratimo rungtis. Nuo 1999 metų (nelyginiais metais) UEG vykdo Europos čempionatus, nuo 2000 metų (lyginiais metais) FIG vykdo Pasaulio čempionatus. Aerobika, kaip viena, iš fizinio aktyvumo rūšių, Lietuvoje buvo pradėta 1978 metais. Tartu mieste vykusiuose aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose pirmą kartą buvo paminėtas terminas “aerobika“. Iš Estijos į Lietuvą jį ir „parsivežė“ Lietuvos Veterinarijos akademijos dėstytoja Joana Meslinienė - Bartaškienė. Tačiau aerobikos pratimų pagrindą sudarė sovietinės ritminės gimnastikos mokyklos pratimai, jų junginiai. Tais pačiais metais Maskvoje aukštųjų mokyklų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursus baigė ir Lietuvos Kūno kultūros instituto dėstytoja Aurelija Macaitienė. Nors tiek vienuose, tiek kituose kursuose buvo dėstoma ta pati Tarybų Sąjungoje priimta mankštinimosi su muzika sistema, tačiau maskviečiai rekomendavo vartoti terminą “ritminė gimnastika“. Šios dėstytojos buvo aerobikos grupių pradininkės Lietuvoje, jos aktyviai skleidė savo žinias ir respublikiniuose aerobikos seminaruose. 1988 metais Jungtinėse Amerikos valstijose vykusiuose seminaruose dalyvavo Lietuvos Kūno kultūros instituto dėstytoja Reda Baublienė, kuri parvežė “amerikietiškosios“ aerobikos pagrindus į mūsų šalį. Nuo to laiko, tarybinės ritminės gimnastikos mokyklą pradėjo keisti plačiai pasaulyje pripažinta “amerikietiškoji“ aerobikos sistema, kurios pagrindą sudarė nepertraukiamas pegrindinių aerobikos žingsnių atlikimas, jungiant juos į į tam tikrus junginius, iš kurių sudaroma choreografija. Didelis dėmesys aerobikos treniruotėse buvo pratimų saugumui, fizinio krūvio intensyvumo reguliavimui, treniruotės individualizavimui. Aerobikos treniruotėje pagrindiniai žingsniai yra jungiami į tam tikrus junginius, iš kurių sudaroma choreografija, sukuriamas tarsi šokis. Jungiant pagrindinius žingsnius įvairiomis variacijomis galima pagyvinti aerobikos treniruotes, jos tampa įdomios, linksmos, nenuobodžios. Aerobinės gimnastikos idėja Lietuvoje buvo pradėta propaguoti 1992 metais, kai LKKI dėstytoja Reda Baublienė išklausė švedės Ivon Leen aerobionės gimnastikos seminarą Maskvoje. Tais pačiai metais Kaune, aerobikos organizatorių ir trenerių Irenos Plioplienės, Redos Baublienės ir Aurelijos Macaitienės iniciatyva, organizuojant Lietuvos studentų sporto asociacijai, buvo surengtos pirmosios Lietuvoje Aukštųjų mokyklų aerobinės gimnastikos varžybos - tai Lietuvos studentų aerobinės gimnastikos pirmenybės. Buvo rungtyniaujama aštuoneto rungtyje pagal Lietuvos situacijai pritaikytas palengvintas taisykles.Nuo 1993 metų Lietuvoje varžybos vykdomos pagal tarptautinių varžybų nuostatus. 1995 metais įkurta Lietuvos aerobikos federacija (LAF) tais pačiais metais tapo ir Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) nare (prezidentė Reda Baublienė). 2001 m. Lietuvos aerobikos federacija įteisinta Lietuvos Teisingumo Ministerijoje - tai visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, turinti juridinio asmens statusą.
tags: #lietuvos #asociacija #gimnastika #visiems #delfi #tv