Įvadas
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija (LBKIF) yra organizacija, atsakinga už baidarių ir kanojų irklavimo sporto šakos plėtrą ir valdymą Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime federacijos istoriją, struktūrą ir svarbiausius įvykius.
Istorija
Pradžia siejama su 1936 m. birželio 18-28 dienomis, kai ASK iniciatyva kartu su KJK buvo surengtos pirmosios Lietuvoje baidarių lenktynės ežerais ir upėmis. Jose dalyvavo 9 baidarių įgulos, kurios lenktyniavo 500 km distancijoje, suskirstytoje į 10 etapų. 1938 m. Kuršių mariose vyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių lenktynės: 2000 m nuotolyje vyrams ir 1000 m nuotolyje moterims. 1940 m. rugsėjo 15 d. įvyko reikšmingas įvykis - įkurta Lietuvos vandens sporto sąjunga, kuri apjungė visas vandens sporto šakas, įskaitant ir baidarių ir kanojų irklavimą.
Pokario laikotarpis ir sovietinė era
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais, baidarių ir kanojų irklavimas Lietuvoje buvo integruotas į Sovietų Sąjungos sporto sistemą. Nepaisant to, lietuvių sportininkai toliau treniravosi ir dalyvavo varžybose, garsindami Lietuvos vardą. Šiuo laikotarpiu iškilo tokie sportininkai kaip Vladas Česiūnas, kuris kartu su Y. Lobanov iškovojo aukso medalius olimpinėse žaidynėse. Taip pat sėkmingai varžėsi Vitalijus Trukšinas, Petras Šiurskas, Petras Grigonis, Natalija Kalašnikova, Jonas Zautra, Vygantas Čekaitis ir Artūras Vieta, pasiekę aukštų rezultatų įvairiose tarptautinėse varžybose.
Nepriklausomybės atkūrimas ir dabartis
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija tapo savarankiška organizacija, siekiančia plėtoti ir populiarinti šią sporto šaką Lietuvoje. Federacija organizuoja nacionalinius čempionatus, taurės varžybas, rengia sportininkus tarptautinėms varžyboms, įskaitant olimpines žaidynes, pasaulio ir Europos čempionatus.
2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas iškovojo bronzos medalį dviviečių baidarių 200 m distancijoje, kuris yra vienintelis Lietuvos medalis BKI irklavimo rungtyje per visą nepriklausomybės istoriją.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pastarųjų metų įvykiai
2017 m. Lietuvos BKI irklavimo rinktinė aktyviai ruošėsi sezonui treniruočių stovyklose Kroatijoje ir Portugalijoje. Tais pačiais metais buvo pagerbti nusipelnę treneriai Valerijus ir Feliksas Rubcovai už jų indėlį į baidarių ir kanojų irklavimo istoriją.
2020 m. Trakuose vyko Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas, kuriame Henrikas Žustautas iškovojo net tris aukso medalius.
2023 m. Kaune apdovanoti geriausieji Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai, o geriausiojo titulas atiteko baidarininkui Andrejui Olijnikui.
2025 m. liepos 6 d. ir rugsėjo 12 d. planuojami „Drakonų“ laivų fizinio aktyvumo renginiai Šiauliuose, Talšos ežere.
Struktūra
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos struktūra apima:
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- Prezidentas: Aleksandras Alekrinskis.
- Generalinis sekretorius: Romas Petrukanecas.
- Trenerių taryba: Atsakinga už sportininkų rengimą ir atranką į rinktines.
- Teisėjų taryba: Užtikrina varžybų vykdymą pagal taisykles.
- Klubai ir sporto mokyklos: Rengia jaunuosius irkluotojus.
Federacijos veikla
Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacija (LBKIF) vykdo įvairias veiklas, skirtas populiarinti ir plėtoti šią sporto šaką. Pagrindinės veiklos:
- Varžybų organizavimas: Federacija organizuoja Lietuvos čempionatus, taures ir kitas varžybas įvairiose amžiaus grupėse.
- Sportininkų rengimas: LBKIF rūpinasi sportininkų rengimu, organizuoja treniruočių stovyklas, seminarus ir kitus renginius, skirtus kelti sportininkų kvalifikaciją.
- Tarptautinis bendradarbiavimas: Federacija bendradarbiauja su Tarptautine baidarių ir kanojų irklavimo federacija (ICF) ir kitomis nacionalinėmis federacijomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir renginiuose.
- Jaunimo ugdymas: LBKIF skiria didelį dėmesį jaunimo ugdymui, organizuoja vaikų ir jaunuolių varžybas, stovyklas ir kitus renginius, skatinančius jaunimą domėtis baidarių ir kanojų irklavimu.
- Teisėjų ir trenerių kvalifikacijos kėlimas: Federacija organizuoja teisėjų ir trenerių kursus, seminarus ir kitus renginius, skirtus kelti jų kvalifikaciją.
- Sporto infrastruktūros plėtra: LBKIF siekia plėtoti sporto infrastruktūrą, inicijuoja naujų irklavimo bazių statybą ir esamų modernizavimą.
- Populiarinimas: Federacija vykdo įvairias populiarinimo akcijas, siekdama pritraukti daugiau žmonių į baidarių ir kanojų irklavimą.
Žymūs sportininkai ir treneriai
Per ilgą Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istoriją iškilo daug žymių sportininkų ir trenerių, kurie garsino Lietuvą tarptautinėse varžybose. Tarp jų:
- Vladas Česiūnas: Olimpinis čempionas.
- Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas: Bronzos medalininkai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse.
- Henrikas Žustautas: Pasaulio ir Europos čempionas.
- Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas: Pasaulio vicečempionai.
- Treneriai: Dmitrij Michailov, Olga ir Aleksej Rein, Vladimir Suchorukov, Vasilij Suchorukov, Valerijus ir Feliksas Rubcovai.
Baidarių ir kanojų irklavimo ypatumai
Baidarių ir kanojų irklavimas yra sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi irkluodami specialios konstrukcijos valtis - baidares ir kanojas.
- Baidarė: Siaura, lengva valtis uždaru viršumi. Baidarininkai irkluoja sėdėdami ir naudodami dvimentį irklą.
- Kanoja: Valtis, kurioje irkluotojas klūpi ant vieno kelio ir irkluoja vienmenčiu irklu.
Varžybos vyksta stovinčiame vandenyje - ežeruose, kanaluose ir pan. Populiariausios distancijos - 200 m, 500 m ir 1000 m.
Kanupolas
Kanupolas - komandinė sporto šaka, kurioje žaidėjai, sėdėdami baidarėse, stengiasi įmesti kamuolį į priešininkų vartus. Šis sportas apjungia vandensvydžio, krepšinio ir baidarių irklavimo elementus.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Istorija
Kanupolo užuomazgos siekia XIX amžių, kai Didžiojoje Britanijoje buvo žaidžiami įvairūs žaidimai su baidarėmis ir kamuoliu. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Prancūzijos ir Vokietijos irkluotojai žaidė žaidimus su kamuoliu, siekdami gerinti irklavimo įgūdžius. 1926 m. Vokietijos irklavimo federacija pristatė kanupolą kaip būdą pritraukti naujus narius ir rinkti finansus.
Taisyklės
Kanupolas žaidžiamas ramiame vandenyje, dažnai baseine įrengtoje aikštelėje. Dvi komandos po penkis žaidėjus stengiasi įmesti kamuolį į 1,5 m ilgio ir 1 metro aukščio vartus, iškeltus virš vandens 2 metrų aukštyje. Žaidėjai naudoja trumpas, manevringas vienvietes baidares-kajakus, dėvi šalmus su veido apsauga ir gelbėjimo liemenes.
Tarptautinis pripažinimas
Tarptautinė kanojų federacija (ICF) oficialiai pripažino kanupolą 1986 m., o pirmasis ICF Pasaulio kanupolo čempionatas buvo surengtas 1994 m. Šefilde, Anglijoje.
tags: #lietuvos #baidariu #ir #kanoju #irklavimo #federacija