Beisbolas Lietuvoje, nors ir ne toks populiarus kaip krepšinis, turi savo nišą ir lojalių gerbėjų ratą. Ši sporto šaka skinasi kelią tarptautinėje arenoje, o naujos iniciatyvos ir infrastruktūros plėtra suteikia vilčių ateičiai. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos beisbolo arenų situacija, svarbiausi klubų pasiekimai, infrastruktūros ypatumai ir perspektyvos.
Infrastruktūros iššūkiai ir pažanga
Vienas pagrindinių iššūkių Lietuvos beisbolui - infrastruktūros trūkumas. Norint surengti aukščiausio lygio varžybas, reikia konkrečiai šiai sporto šakai pritaikytos erdvės. Dėl aikščių trūkumo Lietuvos beisbolininkai įpratę žaisti ir treniruotis bulvių laukus primenančiose aikštėse, todėl išėję į normalią aikštę patiria didelį stresą. Žaisdami blogose aikštėse beisbolininkai išsiugdo netinkamus refleksus ir tai labai smarkiai atsiliepia jų žaidimo kokybei tarptautinėse varžybose. Visi tėvai nori, kad jų vaikai sportuotų normaliomis sąlygomis, o kai pamato, kad nėra nei normalių persirengimo kambarių, tualetų ir dušų, jų entuziazmas greitai atvėsta ir jie vaikus veda ten, kur yra geresnės sąlygos.
Vilniaus beisbolo aikštyno atnaujinimas
Vilniaus beisbolo mėgėjai šiuo metu neturi tinkamos vietos treniruotis ir rengti varžybas. Tačiau situacija turėtų pasikeisti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Jomanto parke įsikursiančiam stadionui. Taip pat bus rekonstruota mažojo beisbolo aikštė su treniruočių aikštelėmis. Ji bus pritaikyta žaisti ir lauko tenisą. Sporto aikštelės bus padengtos dirbtinės žolės ir gumos granulių danga. Išoriniu perimetru numatoma teniso danga. Bus sutvarkyta vieno aukšto tribūna, joje įrengtos rūbinės su dušinėmis žaidėjams ir tualetais žiūrovams. Bus tvarkoma ir aikštyną juosianti tvora, įrengiamas apšvietimas. Projektas kainuos apie 900.000 Eur.
Stadiono tvarkymą finansuoja Lietuvos beisbolo asociacija iš „Major League Baseball“ fondo. Stadionas yra išnuomotas Lietuvos beisbolo asociacijai iki 2038 metų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė išnuomoti Lietuvos beisbolo asociacijai stadioną su tribūnomis bei persirengimo patalpomis Jamonto parke, Baltupio g. 69. Šios olimpinės sporto šakos entuziastai ir mėgėjai nuo šiol turės bazę, kur galės treniruotis ir rengti varžybas.
Jamonto parke esantis stadionas yra seniai remontuotas, tad Lietuvos beisbolo asociacija ne tik prižiūrės stadioną, atnaujins jį savo lėšomis, bet ir įrengs tinkamą beisbolo aikštę. Vilniaus mieste veikia 6 beisbolo klubai, todėl sportininkai ne tik turės vietą, kur galės treniruotis, bet dar labiau išpopuliarins šią aktyvaus sporto šaką ir pritrauks daugiau jos entuziastų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Utenos hipodromas - svarbus beisbolo centras
Utena, ypač Utenos hipodromas, yra svarbus šios sporto šakos centras Lietuvoje. "Titanai" šį sezoną galėjo džiaugtis vieninteliu šalyje beisbolo stadionu, kai Utenos miesto savivaldybė beisbolininkams sugrąžino teisę vykdyti treniruotes ir nacionalinių pirmenybių rungtynes. Paspirtį šiam sprendimui davė 2019-aisiais Utenoje vykusi serija iki dvejų pergalių tarp Lietuvos ir Izraelio beisbolo rinktinių.
L. Sirgėdas teigė: „Šį sezoną sugrįžome į mūsų beisbolo aikštę. Pirmąsias rungtynes žaidėme prieš Kauno komandą ir tikrai buvo geras jausmas vėl įžengti į Utenos hipodromą. Daug dirbome, kad sutvarkytume gimtojo miesto aikštę. Tą kartą laimėjome ir apėmė euforiją. Tikėkimės, kad situacija su aikštėmis Lietuvoje gėrės ir tų aikščių daugės kiekviename mieste.“ Jis taip pat pridūrė, kad stadionas lemia labai daug: „Niekas nenori žaisti beisbolo nei pievoje, nei miške. Utenos miesto savivaldybė mums davė stadioną, dėl to esame labai dėkingi. Mūsų klubas auga ir dėl to reikia padėkoti treneriui Eimantui Žičkui, kuris Utenoje prikėlė beisbolą, augina „Titanus“ ir labai sėkmingai tai daro.“
Utenos „Titanų“: Kelias į Lietuvos beisbolo viršūnę
Utenos "Titanai" yra vienas sėkmingiausių beisbolo klubų Lietuvoje. Komanda paskutinį kartą čempionais tapo 2020 m., o finale žaidė dar 2022 m. 2020 metais „Apdovanojimų šluota“ pravardę užsitarnavęs Lukas Sirgėdas, gimtojo miesto komandai atstovaujantis, iškovojo net tris statistinius apdovanojimus - pagal dvi skirtingas statistikos protokolų eilutes buvo pripažintas geriausiu atmušėju ir pelnė daugiausiai taškų.
Pats L. Sirgėdas teigė: „Žinoma, triumfo skonis saldus. Beisbolą žaisti pradėjau prieš 13 ar 14 metų ir turbūt 11 metų negavau nė vieno apdovanojimo. Pernai gavau apdovanojimą už daugiausiai sezone atmuštų „homerunų“. Šį sezoną iškovojau šitiek apdovanojimų ir tai tikrai yra labai geras įvertinimas - pats džiaugiuosi savimi. Stengiausi ir ėjau link to.”
Komandos sėkmė neatsiejama nuo sunkaus darbo ir atsidavimo. L. Sirgėdas pabrėžė fizinio pasiruošimo svarbą: „Visų pirma, pradėjau dirbti su savo fiziniu pasiruošimu. Tai pridėjo labai daug, nes dabar galiu lengvai ištempti dvejas rungtynes žaisdamas gaudytojo pozicijoje. Beisbole turi pelnyti taškus, todėl visas darbas vyksta prie lazdos - komanda turi judėti į priekį. Labai daug dirbau su metimų atsirinkimu ir vadinamuoju „taimingu“, kuris padeda laiku atmušti kamuoliuką. Jei netinginiauji žiemą, tuomet vasarą tikrai pasirodo rezultatai“. Taip pat svarbu paminėti ir gynybos privalumus - esą gerą metiką turinčios komandos šansai laimėti išauga automatiškai.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
L. Sirgėdas įvardijo save kaip komandos lyderį ir pavyzdį kitiems: „Jaučiu lyderystę ir iš tikrųjų stengiuosi tokiu būti. Noriu būti pavyzdys kitiems, parodyti, kaip galima save motyvuoti. Kadangi turiu nemažai patirties su fiziniu pasiruošimu, šiuo klausimu stengiuosi padėti kiekvienam individualiai. Kiti mane vadina komandos kapitonu, o tai tikrai įpareigoja - stengiuosi būti pavyzdžiu kitiems.“ Nepaisant iššūkių, Utenos klubas dominavo Lietuvos čempionate ir tapo jo nugalėtojais.
Jaunimo beisbolas Lietuvoje: ateities kartos
Vilniaus miesto beisbolo klubai nuo 2004 m. 10 kartų laimėjo Lietuvos 12-mečių beisbolo čempionatus, 11 sykių tapo 15-mečių amžiaus grupės Lietuvos čempionais, 18 m. amžiaus grupėje stipriausiais Lietuvoje buvo 10 kartų. Nuo 2007 iki 2015 m. kasmet bent vienas Vilniuje karjerą pradėjęs beisbolininkas patekdavo į geriausių Europos jaunųjų talentų (14-19 m.) 50-uką.
Jaunimo stovyklos ir turnyrai
Virš 20 jaunųjų beisbolininkų sportavo pajūryje, kur kaupė ne tik beisbolo žinias, bet ir puikiai leido laiko nepaisant šią vasarą neprognozuojamų oro sąlygų. Vaikai stovyklos metu sulaukė itin kompetetingų svečių: juos aplankė Lietuvos nacionalinės rinktinės treneris Williamas Gordonas, LSU profesorius Sigitas Kamandulis bei JAV beisbolo dėka atsidūręs „Vilties liūtų” treneris bei įkūrėjas Marius Balandis.
Lietuvos U-15 čempionato finale susitiko dvi geriausios komandos iš Vilniaus ir Kauno. Serijoje iki dviejų pergalių pranašesni buvo kauniečiai, kurie laimėjo seriją 2-0 ir tapo naujaisiais čempionais.
"Utenos Mero Taurė"
Praėjusį savaitgalį, dviejų dienų turnyre Utenos hipodrome, šešios vaikų komandos varžėsi „Utenos mero taurėje 2025”. Didelį darbą šios šventės labui atliko Utenos „Titanų” klubas, itin prie organizavimo prisidėjo tėvelių bendruomenė, o visų komandų dovanomis turnyro remėjai bei partneriai. Turnyro nugalėtojais tapo Kauno SM „Gaja” komanda, o šios komandos vedlys Tonis Gavutis buvo pripažintas geriausiu žaidėju. Antroji vieta atiteko šeimininkams - „Titanų” jauniesiems beisbolininkams, BK „Vilnius” vaikai iškovojo turnyro bronzą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos beisbolas tarptautinėje arenoje
Nepaisant iššūkių, Lietuvos beisbolas skinasi kelią tarptautinėje arenoje. BK „Vilnius“ tapo pirmaisiais istorijoje beisbolo-5 klubinės Europos taurės čempionais.
Europos beisbolo-5 čempionatas
Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje baigėsi 2025 metų Europos beisbolo-5 čempionatas, kuriame apmaudžiai be medalių liko Lietuvos rinktinė. Mažojo finalo serijoje iki 2 pergalių lietuviai 1-2 nusileido Turkijai ir užėmė 4-ą vietą. Pirmose rungtynėse lietuviai nugalėjo turkus rezultatu 9:5. Net 4 taškus pelnė Napalis.
Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje tęsiasi 2025 metų Europos beisbolo-5 čempionatas, kuriame galingai žaidžia Lietuvos rinktinė, be vargo patekusi į pusfinalį. Po pergalės kontrolinėse rungtynėse prieš ukrainiečius lietuviai 2-0 (6:1, 10:0) pranoko rumunus, 2-0 (10:0, 15:0) sutriuškino bulgarus, 2-0 (5:0, 5:0) įveikė Izraelį, tapo B grupės nugalėtojais ir žengė į atkrintamąsias varžybas. Aštuntfinalyje lietuviai 2-0 (15:0, 23:0) nušlavė Kroatiją, o ketvirtfinalyje dar kartą 2-0 (3:0, 10:4) susitvarkė su rumunais. Pirmose ketvirtfinalio rungtynėse po tašką surinko Eligijus Miciuta, Kira Baitiul ir Napalis Paulius Grigas. Antrame mače E. Miciuta ir N. P. Grigas pelnė po 3 tšk., Augustas Jansonas - 2, o K. Baitiul ir Nomeda Neverauskaitė - po 1.
Maksimo Burdino treniruojama Lietuvos nacionalinė rinktinė (1-0) Europos beisbolo-5 čempionato starte užtikrintai susitvarkė su Rumunijos rinktine. Lietuviai, ginantys Europos čempionato nugalėtojų titulą, rezultatu 2:0 (6:1; 10:0) įveikė antrąjį pralaimėjimą B grupėje patyrusią Rumunijos rinktinę.
Domo Kamandulio pasiekimai
Domas Kamandulis - 24-erių metų talentingas Lietuvos beisbolininkas, atstovaujantis Kauno “Lituanica” komandai. Savo išskirtiniais įgūdžiais ir atsidavimu sportui jis Europos beisbolo kvalifikaciniame turnyre pelnė naudingiausio žaidėjo apdovanojimą.
Kamandulis teigė, jog pirmoji emocija sužinojus, jog tapo turnyro MVP, apėmė geros emocijos ne dėl MVP laimėjimo, o dėl to, kad su komanda nugalėjo kvalifikaciniame turnyre ir pateko į Europos čempionatą. Tapti MVP istorinės pergalės metu - kiekvieno Lietuvos beisbolininko svajonė.
Kaip žaidėjui, jam šis apdovanojimas reiškia labai daug, nes tai yra įvertinimas to, ką padarė aikštelėje. Šiame turnyre tikrai jautė, kad pavyko gerai pasirodyti, bet šis apdovanojimas yra vyšnia ant torto - priedas prie komandos pergalės, kuri, kartu su kelialapiu į Europos čempionatą, yra svarbiausia.
Esminis dalykas, norint pasiekti tokius pasiekimus, yra noras - noras laimėti, noras padėti komandai, noras dėti visas pastangas tam, kad sugauti, atmušti kamuoliuką ir atlikti kitus veiksmus. Beisbolas toks žaidimas, kad vieną minutę gali sektis, kitą - nesisekti, trečią vėl viskas gali pasikeisti. Dėl to reikia mokėti nesikoncentruoti į nesėkmes ir sugebėti kiekvieną situaciją įvertinti blaiviu protu bei iš jos išeiti.
Kamandulis teigia, jog dabar norisi, kad iš sportinės perspektyvos Kauno klubas grįžtų į beisbolo elitą. Norima vėl tapti Lietuvos čempionais, kas komandai yra vienas svarbiausių tikslų. Taip pat norima savo aikštėje matyti kuo daugiau kauniečių. Dabar asmeninis tikslas yra pritraukti kuo daugiau žmonių į beisbolą, kad jie pažintų šią sporto šaką ir suprastų, kiek fiziškumo, reakcijos, aštraus proto bei intelektualumo reikalauja šis žaidimas.
Beisbolas-5: naujos galimybės ir perspektyvos
Lietuvos beisbolo asociacija yra numačiusi daug priemonių ir parengusi konkrečius pasiūlymus ugdymo įstaigoms dėl beisbolo treniruočių vedimo kūno kultūros pamokose. Nebūtina iš karto pradėti nuo tikrojo beisbolo, nes yra paprastesnių jo atmainų - žaidimas 5 prieš 5, smūgiavimas nuo stovo ir pan.
Vienas esminių šios beisbolo atmainos pranašumų - lengviau pasiekti mases. Paprasčiau plėstis, pritraukti vaikų, kurie iš beisbolo-5 galėtų eiti ir į techniškai sudėtingesnį klasikinį beisbolą. „Mušimas lazda, pičerio metimas yra tie elementai, kuriuos reikia atidirbti. Nesakau, kad penketų beisbole nereikalinga technika, bet tai elementaresnis žaidimas, kurį populiarinti mokyklose daug paprasčiau. Be to, tai žaidimas, kuris skatina lygybę ir kurį gali žaisti visa klasė, neišsiskirsčiusi pagal lytis“, - pabrėžia pašnekovas.
Beisbolas ir olimpinės žaidynės: du keliai
Lietuviai tiesia du kelius beisbolui į olimpines žaidynes. „Mūsų sporto sistema tokia - daugelyje Europos šalių taip yra, - kad tie žodžiai „olimpinė“ ar „neolimpinė“ lemia labai daug. Nulemia finansavimą, požiūrį į tave“, - tikina Lietuvos beisbolo federacijos (LBF) prezidentas Virmidas Neverauskas.
Išties, beisbolo atstovai tuos svyravimus bene geriausiai jaučia. Beisbolas olimpine sporto šaka buvo nuo 1992 iki 2008 m., vėliau išbrauktas ir į programą grąžintas per Tokijo olimpiadą. Paryžiuje beisbolo vėl nebus, bet sugrįš 2028-aisiais Los Andžele.
Natūralizacijos procesas
Pasak V.Neverausko, iš esmės yra vienas kelias, kaip būti ir išlikti konkurencingiems tarptautinėje arenoje - natūralizacijos procesas. Stiprintis emigracijoje gimusiais ir augusiais lietuvių kilmės žaidėjais. „Izraelio sėkmę taip pat nulėmė amerikiečių žaidėjai. Deja, mes šiuo metu irgi esame priversti stipriai dirbti šiuo klausimu. Kito kelio nėra“, - sako V.Neverauskas ir patikina, jog natūralizuotų beisbolininkų bumas toks didelis, kad neidamas tuo pačiu keliu tiesiog būsi nekonkurencingas.
Penketų beisbolas - nauja viltis
Vis dėlto Lietuvos beisbolininkai į olimpines žaidynes gali patekti ir kitu keliu. Dar nepramintu, todėl yra galimybė eiti priekyje. Tas kelias vadinasi penketų beisbolas, arba beisbolas-5. Tai supaprastinta beisbolo versija, kur žaidžiant nenaudojamos lazdos - kamuoliukas mušamas tiesiog delnu. Dinamiškas, greitas, neišsitęsiantis ir lengvai pritaikose aikštelėse žaidžiamas beisbolas. Komandas čia sudaro tik aštuoni žaidėjai (beisbolo - 24) ir privalomai - abiejų lyčių atstovai.
Būtent lietuviai 2020 m. Vilniuje surengė pirmąjį penketų beisbolo Europos čempionatą. Užėmę antrą vietą pelnė kelialapį į pasaulio čempionatą, kuriame liko vienuolikti. Surengė lietuviai ir antrąsias penketų beisbolo žemyno pirmenybes - šį lapkritį Druskininkuose.