Boksas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias daugiau nei 90 metų. Ši sporto šaka išugdė ne vieną pasaulinio lygio žvaigždę ir įrašė ryškų puslapį į Lietuvos sporto istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos bokso istoriją, pradedant ištakomis ir baigiant šių dienų pasiekimais.
Bokso Ištakos ir Raida Pasaulyje
Boksas, kaip sportas, gyvuoja jau daugiau nei 5000 metų. Apie tai liudija įvairūs archeologiniai radiniai - skulptūrėlės, vaizduojančios besiboksuojančius žmones. Kumštynės, kaip bokso pirmtakas, yra tokios pat senos kaip ir pirmosios kultūros apraiškos.
Senovės Graikijoje 688 m. pr. Kr. boksas buvo įtrauktas į 23-ųjų olimpinių žaidynių programą. Tiesa, tuomet tai buvo kur kas žiauresnis sportas, kuriame atletai kovodavo plikomis rankomis, apsivynioję jas tik odos juostomis.
Bokso atgimimas prasidėjo Anglijoje. Žinios apie boksininkų kovas siekia 17 a. pabaigą - 1681 m. Tobulėjo ir bokso pirštinės, kurios pamažu tapo saugesnės, mažiau pavojingos praleidus smūgį, saugesnės buvo ir pačiam boksininkui. Buvo pereinama prie kovos, reglamentuojant raundo laiką, pertrauką tarp raundų.
Tik 1904 m. boksas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, kurios vyko Sent Luise (JAV). Pirmasis Europos bokso čempionatas surengtas Stokholme (Švedija) 1925 m. Pirmasis pasaulio bokso čempionatas - tik 1974 m. Šiuolaikinėse bokso varžybose sportininkai skirstomi į svorio, amžiaus kategorijas. Atskirai vykdomos jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusių bokso varžybos. Daugelyje varžybų ir turnyrų boksininkai skirstomi ir pagal turėtų kovų skaičių bei sportinį stažą. Bokse labai rūpinamasi sportininkų sveikata, prieš kiekvieną kovą jie nuodugniai tikrinami, po turnyro sportininkams neleidžiama dalyvauti varžybose anksčiau negu po mėnesio.
Taip pat skaitykite: Taisyklės ir Iššūkiai Jaunių Bokse
Bokso Pradžia Lietuvoje
Lietuvoje boksas pradėjo populiarėti daugiau nei prieš 90 metų. Bokso pradininku Lietuvoje laikomas Atlanto vandenyno nugalėtojas Steponas Darius. Jis buvo ir vienas iš pirmojo bokso čempionato Lietuvoje organizatorių.
Pirmosios bokso rungtynės Lietuvoje įvyko 1919 m. Kaune, tačiau jų lygis buvo žemas ir didelio pasisekimo nesulaukė. 1923 m. Lietuvos dviratininkų sąjunga surengė sunkiosios atletikos varžybas, kurių programoje buvo ir boksas. Šiose varžybose dalyvavo R. Kazakas, J. Kudirka, K. Markevičius, V. Dagilis ir V. Byla.
1925 m. įvyko I Lietuvos bokso čempionatas, kuriame kovojo dviejų kategorijų 4 boksininkai. Čempionais tapo A. Jarmalavičius (iki 61,2 kg) ir V. Byla (iki 66,7 kg). 1926 m. Kaune įvyko tarpvalstybinės rungtynės su Latvija, kurias Lietuva pralaimėjo 3:1. Pergalę iškovojo V. Vinča. Vėliau Lietuvos boksininkai dažniausiai susitikdavo su Latvijos ir Estijos komandomis.
Bokso Raida Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje iškilo nemažai talentingų boksininkų, tokių kaip S. Bagdonavičius, S. Mironas, L. Misiūnas, V. Selventas ir A. Zaboras. A. Bertulaitis 1934 m. tapo Pabaltijo čempionu.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininko Donato Pilkausko teigimu, net Lietuvos valdžios požiūris į sportą tarpukariu buvo prieštaringas. Vieni politikai manė, kad Lietuva yra žemės ūkio kraštas, o sunkus fizinis darbas atstoja sportą. Tačiau kiti stengėsi plėtoti sportą visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1922 metų pavasarį įsteigta aukščiausia šalies sporto organizacija, koordinavusi visą Lietuvos sportinį gyvenimą: Lietuvos sporto lyga. Šioji pradėjo vystyti ir koordinuoti sportinę veiklą visoje šalyje.
Panevėžyje sporto organizacijos pradėjo kurtis apie 1920-uosius. Tų metų birželį įkurta sporto sąjunga „Sveikata“. Sąjunga skelbė propaguosianti įvairias sporto šakas: lengvąją atletiką, futbolą, krepšinį, vandens ir dviračių sportą, o žiemą - čiuožimą.
D. Pilkauskas teigia, kad populiariausia sporto šaka Lietuvoje iš pradžių buvo futbolas. Futbolas greitai populiarėjo ir Panevėžyje. 1922-ųjų pavasarį mieste vyko nemažai rungtynių, pavyzdžiui, Panevėžio lenkų ir Panevėžio berniukų gimnazijų. Naujieji skyriai ypač daug dėmesio skyrė kūno kultūros, lengvosios atletikos, žaidimų sporto šakų populiarinimui. Nuo 1924 metų veikė Panevėžio miesto katalikų kuopos sporto sekcija, propagavusi mankštą ir žaidimus.
Tarpukariu Lietuvoje vieni aktyviausių sportiniame gyvenime buvę šauliai. Panevėžio šaulių sporto klubas suvaidino svarbų vaidmenį miesto sporto istorijoje. 1928 metais Panevėžyje vyko pirmoji šaulių sporto šventė, vėliau tapusi tradicine. Buvo keturkovė: 100 ir 500 metrų bėgimas, šuoliai į aukštį ir šuoliai į tolį.
Mažesniuose miesteliuose populiariausia sporto šaka buvo lengvoji atletika, nes jai nereikėjo didelių stadionų ar specialaus inventoriaus. Gana daug entuziastų pritraukdavo ir tenisas, žirgų sportas. Pastarasis buvo itin populiarus Paliūniškio, Įstricos, Piniavos, Krekenavos, Naujamiesčio ir Svainikų skyriuose. 1934 metais Panevėžyje susidomėta fechtavimu.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1930 metais Panevėžyje pradėtas statyti bendrovės „Maistas“ fabrikas, kuris tapo vienu sportinio judėjimo organizatorių Panevėžyje. „Maisto“ sporto klubas vienijo įmonės darbininkus ir tarnautojus, plėtė sporto šakas. 1933 metų gegužę įsteigta Panevėžio sporto apygarda, prie kurios prijungtos Biržų ir Rokiškio apskritys. Fabriko teritorijoje įrengtos lauko teniso aikštelės. Miesto stadiono statybos 1934-aisiais parodė, koks svarbus panevėžiečiams tapo sportas. „M.S.K.“ labiausiai išpopuliarino futbolas.
1936 metais klubas tapo Panevėžio apygardos futbolo varžybų nugalėtoju, o 1937-aisiais „Maisto“ komanda žaidė pirmas tarpvalstybines rungtynes su estais. Jos baigėsi lygiosiomis 2:2. 1939 metais „Maisto“ futbolo komanda varžėsi srities Lietuvos futbolo čempionato pirmenybėse Pietų zonoje. Turėjo jis ir krepšinio komandą, propagavo stalo bei lauko tenisą. Netrūko klube ir šachmatų entuziastų.
Ypač Panevėžį išgarsino lengvaatletė Ona Šepaitienė, priklausiusi Panevėžio šaulių sporto klubui. 1924 metų liepą Šiauliuose vyko pirmoji Lietuvos gimnastikos ir sporto federacijos olimpiada, kurioje dalyvavo Panevėžio lengvaatletis šuolininkas į tolį M. Žukas. 1936 metais lengvaatletė pasiekė Lietuvos rekordą, į tolį nušokusi 4,85 metro, o kitąmet šalies rekordą gerino net tris kartus ir pirmąkart peržengė 5 metrų ribą, tautinėje olimpiadoje iškovojo penkis aukso medalius. Iš Panevėžio kilusi Lietuvos bokso žvaigždė Jakobas Levinas, kiek žinoma, pralaimėjo tik vieną kovą - 1924-ųjų Paryžiaus olimpiados aukso medalininkui. Dar 1927 metais spauda gyrė kylančią naują Lietuvos bokso žvaigždę - Panevėžio „Makabi“ boksininką Jakobą Leviną. J. Levinas garsėjo ir kaip geras irkluotojas.
Panevėžio sportininkai tarpukariu buvo labai aktyvūs. Kone visų mieste gyvenusių tautų atstovai turėjo savo sporto klubus - lietuviai, lenkai, žydai. 1920 metais Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“ pradėjo vystyti bei koordinuoti sportinę veiklą visoje Lietuvoje. Neilgai trukus „Makabi“ tapo viena garsiausių sporto draugijų Panevėžyje. Draugija išsiskyrė savo futbolo komandos, stalo tenisininkų pasiekimais. Tarp žydų jaunimo buvo populiari ir gimnastika. Be to, 1921 metais antrasis metinis visos Lietuvos „Makabi“ sąjungos suvažiavimas vyko būtent Panevėžy. 1926 metais „Makabi“ sąjungos metiniame suvažiavime į Centro komitetą pateko ir du Panevėžio atstovai.
Panevėžio žydų jaunimas mėgo ir boksą. 1932 metais įvyko pirmos miesto stalo teniso pirmenybės. Jose antrą vietą užėmė Panevėžio „Makabi“ atstovas Goldbergas, trečiąją - Zilbermanas. Pastarasis kartu su broliu laimėjo ir pirmą vietą vyrų dvejetų varžybose.
Lietuvos sporto draugija „Makabi“ aktyviai veikė ne tik Lietuvoje. 1932 metais į Palestiną dalyvauti pirmojoje makabiadoje vyko 80 Lietuvos žydų. Varžėsi „Makabi“ futbolo komanda, Libermanas dalyvavo 200 ir 400 metrų bėgimo rungtyse, O. Gurvičaitė-Šusterienė - stalo teniso, J. Jolkas - bokso.
1927 metais susijungė dvi Panevėžio žydų sporto draugijos - „Makabi“ ir „Hakoach“. Vėlų 1923 metų rudenį įregistruoti Panevėžio žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Iso“ įstatai. Tuo metu trūko sporto inventoriaus ir aikštynų.
1924 metais Paryžiaus olimpiadoje Lietuvai atstovavo Lietuvos futbolo komanda ir dviratininkai šiaulietis Isakas Anolikas bei Juozas Vilpišauskas. Varžybos buvo sudėtingos visiems Lietuvos atstovams. I. Anolikui teko įsigyti naują dviratį už paskutinius pinigus, nes senajam trūko detalių. Abu sportininkai 188 km trasos nebaigė. J. Vilpišauskas griuvo, o I. Anoliko dviračio padangos prakiuro ir nebuvo kuo jų pakeisti. Pritrūko lėšų net kelionei namo.
I. Anolikas atstovavo Lietuvai ir 1928 metų Amsterdamo vasaros olimpinėse žaidynėse. Jis buvo pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs du kartus iš eilės olimpiadose. Individualioje plento rungtyje sportininkas nuo nugalėtojo atsiliko kiek mažiau nei valanda ir galutinėje įskaitoje užėmė 50-ą vietą iš 63.
Lietuvos boksininkai pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Tai buvo J. Vinča ir Kazys Markevičius.
Bokso Atgimimas Po Karo
Po karo Lietuvoje likę boksininkai L. Misiūnas, V. Paleckis, A. Zaboras, E. Pastoras tapo treneriais ir išugdė nemažai boksininkų ir trenerių. 1947 m. ringe pasirodęs A. Šocikas po keliolikos kovų susitiko su stipriausiais SSRS boksininkais, tarp jų - su N. Koroliovu, 1950 m. tapo SSRS čempionu. Jis - 6 kartus Lietuvos ir SSRS, 3 kartus Pabaltijo, 2 kartus pasaulio studentų žaidynių ir Europos čempionas, Lietuvos spartakiados ir SSRS tautų spartakiados bokso varžybų laimėtojas.
1954 m. SSRS čempionu tapo R. Juškėnas. XVI olimpinėse žaidynėse (1956 m. Melburnas) R. Murauskas laimėjo bronzos, XVIII olimpinėse žaidynėse (1964 m. Tokijas) R. Tamulis - sidabro medalį, XIX olimpinėse žaidynėse (1968 m. Meksikas) D. Pozniakas tapo olimpiniu čempionu, J. Čepulis - vicečempionu, 1971 m. J. Juocevičius tapo Europos čempionu, 1978 m. N. Jerofejevas pasaulio čempionate pelnė bronzos medalį.
1976 m. A. Jančiauskas tapo Europos jaunimo bokso čempionu, 1984 m. G. Juškevičius ir 1986 m. M.
Lietuvos Bokso Čempionatai Atkūrus Nepriklausomybę
1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos boksininkai galėjo savarankiškai dalyvauti tarptautiniuose turnyruose, Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. 1990 m. Tamperėje (Suomija) Baltijos šalių čempionate Lietuvos komanda užėmė 1 vietą.
1993 m. V. Karpačiauskas tapo Europos čempionu, 1998 m. I. Stapovičius - vicečempionu, 2000 m. D. Jasevičius, 2004 m. R. Jasevičius ir J. Jakšto - Europos čempionato bronzos medalininkais, pasaulio čempionate 1993 m. V. Karpačiauskas pelnė sidabro, 1995 m. V. Bičiulaitis ir V. Karpačiauskas - bronzos, 2007 m. D. Šemiotas - bronzos medalius. XXV olimpinėse žaidynėse (1992 m. Barselona) G. Juškevičius ir V.
Europos Sąjungos šalių čempionate 2003 m. V. Subačius tapo čempionu, D. Bondorovas laimėjo bronzos, 2004 m. V. Subačius - sidabro, 2007 m. G. Dailydaitė - bronzos medalius.
Europos jaunimo čempionais tapo: 1997 m. D. Marčiukaitis, 2009 m. E. Petrauskas, vicečempionais - 1994 m. D. Nekrašas, 1999 m. V. Paliulis, 2001 m. D. Šemiotas, 2005 m. L. Orintas, bronzos medalininkais - 1993 m. Ž. Bernatonis, 1994 m. E. Vištartas, 1995 m. K. Kalvinskas ir K. Žilinskas, 1997 m. K. Kalvinskas, 1999 m. D. Jasevičius, 2001 m. M. Narkevičius, 2005 m. M. Tarvydas, 2009 m. M. Valavičius. Pasaulio jaunimo čempionate 1998 m. D. Jasevičius t. p. pelnė bronzos medalį.
Europos jaunių čempionu 1997 m. tapo V. Paliulis, 2003 m. - L. Orintas, vicečempionu - 1998 m. R. Baika, 2005 m. E. Sadovskis, Europos jaunių čempionate bronzos medalius laimėjo: 1998 m. R. Jasevičius, 1999 m. R. Baika, 2003 m. A. Žukas, E. Špakovas, R. Pupšys, M. Tarvydas, 2005 m. V. Solovjovas, E. Kavaliauskas, 2007 m. E. Petrauskas. 2003 m. M. Tarvydas tapo pasaulio jaunių vicečempionu, čempionato bronzos medalininkais - 2002 m. A. Osmankinas, 2003 m. E. Špakovas, 2006 m. M. Kravčiukas. 2006 m. E. Petrauskas tapo Europos jaunių (iki 16 m.) čempionu, bronzos medalininkais - 2003 m. N. Valčiukas, 2004 m. E. Kavaliauskas, 2006 m. M. Smikas, 2008 m. D. Mickevičius ir M. Barauskas. 2009 m. pasaulio jaunių (iki 16 m.) čempionate sidabro medalį laimėjo R. Kuncaitis, bronzos - T. Statkevičius, D. Čekanauskas, T.
Žymūs Lietuvos Boksininkai ir Treneriai
Per visą Lietuvos bokso istoriją iškilo daug talentingų boksininkų, kurie garsino šalies vardą tarptautinėse arenose. Tarp jų - Danas Pozniakas, Algirdas Šocikas, Ričardas Tamulis, Vitalijus Karpačiauskas, Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis.
Prie Lietuvos bokso plėtros daug prisidėjo treneriai ir visuomenės veikėjai: S. Darius, K. Markevičius, B. Dauguvietis, L. Misiūnas, V. Paleckis, V. Stonys, A. Levickas, E. Pastoras, L. Šneidmanas, A. Zaboras, C. Balčiūnas, A. Šocikas, Z. Katilius, G. Žukaitis, L. Rugys, D. Pozniakas, J. Pozniakas, A. Patamsis, J. Šliužas, J. Buksas, A. Lukauskas, H. Virpša, H. Petkevičius, J. Kibas, P. Pileckas, Z. Albrechtas, B. Moras, J. Vėjelis, J. Timofejevas, J. Petrauskas, S. Uosis, G. Malinauskas, K. Beržanskas, S. Golubevas, S. Mižigurskis, J. Juocevičius, V. Buika, R. Baltrūnas, V. Murauskas, N. Jerofejevas, V. Bajevas, R. Silickas, V. Učajevas, A. Gulbinas, E. Vaitkus, J. Rimas, J. Minkevičius, R. Šalaviejus, A.
Lietuvos Bokso Federacija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos bokso federacija 1992 m. priimta į EABA ir AIBA. Federacijos prezidentai: D. Pozniakas (1991-1994), Z. Katilius (1994-1997), R. Rutkauskas (2005-2012), D. Šaluga (nuo 2012), generaliniai sekretoriai: Z. Katilius (1991-1994), A. Gulbinas (1996-2000), V. Sinkevičius (2000-2016), D.
Lietuvos Bokso Čempionato Naujienos
Lietuvos bokso čempionatai vyksta kasmet ir yra svarbiausias šalies bokso renginys. Juose dalyvauja geriausi Lietuvos boksininkai, kurie varžosi dėl čempiono titulo įvairiose svorio kategorijose.
94-asis Lietuvos Bokso Čempionatas
Kaune Lietuvos sporto universitete vykusiose šalies pirmenybėse kovojo 70 dalyvių - 51 boksininkas ir 19 boksininkių.
Svorio kategorijoje iki 57 kg čempionės titulas atiteko Paulinai Lazdauskaitei iš Tauragės.
Svorio kategorijoje iki 60 kg čempione jau aštuntą kartą karjeroje tapo klaipėdietė Ana Starovoitova.
Svorio kategorijoje iki 64 kg Lietuvos čempione tapo Vaida Masiokaitė iš Panevėžio rajono.
Svorio kategorijoje iki 69 kg penktą kartą Lietuvos čempionato auksą laimėjo Austėja Aučiūtė iš Šilutės.
Labiausiai intriguojanti finalo kova buvo svorio kategorijoje iki 75 kg. Čia pirštines surėmė 2019 m. Europos jaunimo čempionė Gabrielė Stonkutė ir praėjusiais metais pasaulio bei Europos čempionatuose 5 vietas iškovojusi Iveta Lešinskytė iš Tauragės. Po atkaklios kovos pergalę taškais 3:2 iškovojo ir Lietuvos čempionės titulą apgynė G. Stonkutė.
Įspūdingi Vyrų Čempionato Rezultatai
Panevėžietis Marius Vyšniauskas Lietuvos čempionu tapo jau 17 kartą ir pagerino iki tol kauniečiui Vitalijui Subačiui priklausiusį Lietuvos rekordą. Svorio kategorijoje iki 52 kg finale M.
Svorio kategorijos iki 57 kg finale užtikrintą pergalę iškovojo ir jau ketvirtą kartą Lietuvos čempionu tapo kaunietis Edgaras Skurdelis. Antrame raunde E.
Svorio kategorijoje iki 63 kg triumfavo Modestas Žmuidina.
Svorio kategorijos iki 69 kg čempionu tapo vilnietis Saimonas Banys, kuris finale 5:0 pranoko kaunietį Laimoną Raibikį. Po pusantrų metų į ringą grįžęs S.
Trečius metus iš eilės Lietuvos čempionu tapo Vytautas Balsys. Svorio kategorijoje iki 75 kg finale V. Balsys vieningu teisėjų sprendimu 5:0 nugalėjo 2016 m.
Svorio kategorijos iki 81 kg finalas baigėsi antrame raunde. Kaunietis Robertas Liorančas tris kartus pasiuntė varžovą kėdainietį Andrejų Tkaličių į nokdauną ir ringo teisėjas sustabdė kovą. R. Liorančui pergalė įskaityta techniniu nokautu. Praėjusiais metais R.
Svorio kategorijos iki 91 kg finale susitiko du Vilniaus boksininkai. Daugkartiniam Lietuvos čempionui Tadui Tamašauskui iššūkį metė Darius Vaišnarovičius. Pergalę 5:0 iškovojo ir jau septintą kartą Lietuvos čempionu tapo T.
Staigmena užfiksuota sunkiausioje svorio kategorijoje virš 91 kg, kur finale susitiko kauniečiai - Lietuvos čempiono titulą ginantis pasaulio kariškių sporto žaidynių prizininkas Algirdas Baniulis ir Jonas Jazevičius. Jau pirmo raundo pradžioje J. Jazevičius dukart pasiuntė varžovą į nokdauną ir iki pat finalinio gongo išlaikė persvarą prieš čempiono titulą praradusį A. Baniulį.
tags: #lietuvos #bokso #pirmenybes #209