Lietuvos Buriavimo Federacijos Istorija: Nuo Pradžių Iki Šių Dienų

Įvadas

Lietuvos buriavimo istorija - tai pasakojimas apie entuziastus, tradicijas, garbę ir meistriškumą. Nuo pirmųjų jachtklubų įkūrimo iki transatlantinių žygių ir pasaulio čempionų titulo, Lietuvos buriavimas nuėjo ilgą ir įdomų kelią. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos buriavimo federacijos (LBF) istoriją, pradedant jos ištakomis ir baigiant šių dienų pasiekimais ir iššūkiais.

Buriavimo Pradžia Lietuvoje

Buriavimo tradicijos Lietuvoje siekia XIX amžių, kai Klaipėdoje, Kuršių mariose, šį sportą pradėjo kultivuoti ten gyvenę anglai.

• Pirmieji Žingsniai Klaipėdoje: 1869 m. įvyko pirmoji Klaipėdos buriavimo regata, o 1884 m. įkurta Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segel-Verein, MSV) - pirmasis buriavimo klubas Lietuvoje. Šis klubas išaugo nuo 14 narių 1884 m. iki 81 nario 1897 m.

Buriavimas Nepriklausomoje Lietuvoje

XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atkūrus nepriklausomybę, buriavimas Lietuvoje atgimė.

• Lietuvos Jacht Klubas Kaune: 1921 m. Kaune įkurtas Lietuvos Jacht Klubas, kuris kultivavo įvairias vandens sporto šakas, įskaitant ir buriavimą kaip pramogą.
• Jūrų Skautai Klaipėdoje: 1924 m. Klaipėdoje įkurtas jūrų skautų skyrius, kurio nariai 1926 m. pradėjo jūrų keliones burlaiviu "Budys".
• Klaipėdos Jachtklubas: 1929 m. įkurtas Klaipėdos jachtklubas, tapęs svarbiu buriavimo centru.
• Istorinis Žygis į Londoną: 1933 m. jachta "Gulbė" (kapitonas Kristupas Plonaitis) nuplaukė į Londoną, įrodydama Lietuvos buriuotojų meistriškumą.
• Lietuvos Buriavimo Sąjungos Įkūrimas: 1935 m. susikūrė Lietuvos buriavimo sąjunga ir tais pačiais metais tapo Tarptautinės buriavimo federacijos nare.

Buriavimo Sąjungos Veikla Prieš Karą

• 1936-1937 m. Klaipėdoje veikė buriavimo mokykla, rengusi naujus buriuotojus.
• 1937 m. jachta "Žalčių karalienė" (kapitonas Fricas Bernardas Buntinas) laimėjo pirmą vietą Gotlando (Švedija) regatoje.
• 1938 m. Klaipėdoje surengta Lietuvos tautinės olimpiados buriavimo regata, o Klaipėdoje ir Nidoje įvyko tarptautinė regata.
• Deja, 1939 m. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, buriuotojų veikla nutrūko.

Buriavimas Po Antrojo Pasaulinio Karo

Po Antrojo pasaulinio karo buriavimas Lietuvoje pamažu atsigauna.

• Atkurtas Klaipėdos Jachtklubas: 1946 m. atkurtas Klaipėdos jachtklubas, o jo filialas įkurtas Trakuose.
• Lietuvos Čempionatai: Nuo 1948 m. Lietuvos čempionatai vyko Kuršių mariose (jūrinė dalis) ir Trakuose (ežerinė dalis).
• Lietuvos Buriavimo Federacijos Įkūrimas: 1960 m. įkurta Lietuvos buriavimo federacija, kuri tapo svarbiausia buriavimą koordinuojančia organizacija šalyje.

Buriavimas Sovietmečiu

Nepaisant politinių apribojimų, buriavimas sovietmečiu toliau vystėsi.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

• Varžybos Kauno Mariose: 1959 m. Kauno mariose įvyko pirmosios varžybos, o 1963 m. - SSRS buriavimo jolėmis pirmenybės.
• Šiaulių Buriuotojų Pasiekimai: 1963 m. Šiauliuose suaktyvėjo buriavimo veikla, vyko miesto pirmenybės, draugiškos varžybos su kitų miestų buriuotojais. Šiauliečiai dalyvavo respublikinėse varžybose ir užėmė prizines vietas.
• Tarptautiniai Pasiekimai: 1969 m. regatoje Lenkijoje "Drakono" (kapitonas Balys Žumbakys) ir "Žvaigždžių" (kapitonas J. Vilemas) klasių įgulos laimėjo pirmas vietas.
• Jūrinio Buriavimo Atgaivinimas: 1967 m. atgaivintas jūrinis buriavimas. Lietuvos buriuotojai kreiserinėmis jachtomis aplankė daugelį Baltijos jūros uostų, buvo išplaukę į Šiaurės jūrą.
• Jachtų "Lietuva" ir "Nerija" Sėkmė: Jachtos "Lietuva" (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas) ir "Nerija" (kapitonas Algimantas Zaviša) kreiserinių jachtų SSRS varžybose Baltijos jūroje laimėjo pagrindinius prizus.
• Transatlantinis Žygis: 1989 m. jachtos "Lietuva" (kapitonai O. Kubiliūnas ir Steponas Kudzevičius), "Audra" (kapitonai I. Miniotas ir Arūnas Kazakevičius), "Dailė" (kapitonas Žvaigždras Drėma) atliko transatlantinį žygį nuo Klaipėdos iki Niujorko ir atgal.

Buriavimas Atkūrus Nepriklausomybę

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos buriavimas patyrė renesansą.

• Lietuvos Buriavimo Federacijos Atkūrimas: 1990 m. sausio 20 d. Šiauliuose įvyko Lietuvos buriavimo federacijos suvažiavimas, kuriame buvo paskelbta apie atkūrimą ir priimtas Sąjungos statutas.
• Tarptautinio Pripažinimo Atgavimas: 1991 m. lapkričio 3 d. Madride atkurtos (galiojo 1935-1940) Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės Tarptautinėje jachtų lenktynių sąjungoje (nuo 2015 m. - Tarptautinė buriavimo federacija).
• Kelionės Aplink Pasaulį: 1992-1993 m. jachta "Lietuva" (kapitonas S. Kudzevičius) apiplaukė pasaulį, o 1993-1994 m. jachta "Laisvė" (kapitonas I. Miniotas) apiplaukė Pietų Amerikos Horno kyšulį.
• Pasaulio Čempionų Titulas: 1998 m. Lietuvos buriavimo komanda (Raimondas Šiugždinis, Giedrius Gužys ir Jurgita Maleckaitė) tapo pasaulio čempione "Laser Radial" klasėje. R. Šiugždinis pripažintas vienu žymiausių XX a. paskutinio dešimtmečio pasaulio buriuotojų.

Buriavimas Šiandien

Šiandien Lietuvos buriavimo federacija vienija buriavimo entuziastus, propaguoja šį sportą ir atstovauja Lietuvos buriuotojų interesams tarptautinėje arenoje. 1996 m. Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS) atkurta.

• LBS Veikla: Lietuvos buriuotojų sąjunga teikia platų spektrą paslaugų, skirtų užtikrinti saugų ir teisėtą buriavimą Lietuvos vandenyse. Ekspertai padeda įgyti reikiamus įgūdžius, dokumentus ir atlikti techninius patikrinimus.
• Žymūs Buriuotojai: Lietuva didžiuojasi aštuoniais olimpiečiais, Gintarės Volungevičiūtės-Scheidt iškovotu olimpiniu sidabro medaliu, keturiomis jachtomis, apsukusiomis pasaulį, ir daugiau nei 40 buriuotojų, apiplaukusių Horno kyšulį.
• Tradicijos Tęstinumas: LBS mini reikšmingus jubiliejus, pavyzdžiui, 90-metį, rengdama šventinius renginius, regatas ir parodas, skirtas buriavimo istorijai Lietuvoje.

Įsimintinos Asmenybės

• Salys Šemerys: Poetas, pedagogas ir aistringas buriuotojas, vienas šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje.
• Marytė Mudėnienė: Kapitonas, teisėjas ir aktyvi buriavimo bendruomenės narė, prisidėjusi prie buriavimo tradicijų puoselėjimo Lietuvoje.
• Osvaldas Kubiliūnas: Pirmasis ir ilgametis jachtos "Lietuva" kapitonas, išugdęs daugybę garsių Lietuvos buriuotojų.
• Jurgis Stabinis: Vienas pirmųjų Vilniaus jachtų klubo komandorų, parengęs buriavimo vadovėlį ir iniciavęs buriavimo kursus jaunimui.

Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos

Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje

tags: #lietuvos #buriavimo #federacija