Įvadas
Lietuvos sportas turi turtingą istoriją, prasidėjusią dar senovės baltų buityje ir darbe. Nepriklausomybę atgavus, sportinė veikla pradėta organizuoti iniciatyvių asmenų dėka, steigiant sporto organizacijas ir populiarinant įvairias sporto šakas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sportininkų dalyvavimą pasaulio čempionatuose, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant šiuolaikiniais pasiekimais.
Sporto užuomazgos Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas „Neptūnas“. 1918 m. nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžusių ir vietinių lietuvių iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota. Pasaulio stalo teniso čempionate Lietuvos vyrų rinktinė (A. Amonas, I. Lipšicas ir Chonė Šimensas) pirmą kartą žaidė 1929 m. Budapešte, užėmė 10 vietą tarp 10 dalyvavusių rinktinių. 1939 m. Lietuvos stalo teniso rinktinė (Chaimas Duškesas, V. Dzindziliauskas, Eugenijus Nikolskis, V. M. Variakojis) buvo ketvirta tarp 11 šalių. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė debiutavo 1930 m. ir užėmė 14 vietą tarp 18 dalyvavusių šalių.
Pirmieji medaliai ir svarbūs pasiekimai
Pirmuosius pasaulio čempionato medalius Lietuvai 1937 m. Helsinkyje laimėjo šaudymo meistrai. Šaudant olimpiniais pistoletais greitašauda į siluetus iš 25 m nuotolio Pranas Giedrimas individualiose ir Lietuvos rinktinė (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) komandinėse varžybose buvo apdovanoti sidabro medaliais. 1939 m. Liucernoje (Šveicarija) Jonas Miliauskas laimėjo bronzos medalį, Lietuvos rinktinė (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, Antanas Mažeika, Vladas Nakutis) - sidabro medalius. 1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius laimėjo Lietuvos moterų rinktinė.
Sportas sovietmečiu
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sporto atgimimas atkūrus nepriklausomybę
1988 m. atkurtas LTOK, o 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990 m.) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises, tapo tarptautinių federacijų narėmis. 1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
Šiuolaikiniai pasiekimai ir dabartinė situacija
Lietuva - viena pajėgiausių Europos ir pasaulio krepšinio valstybių. 2003 m. trečią kartą Europos čempiono titulą laimėjo Lietuvos krepšininkai. 2005 m. Lietuvos jaunimo rinktinė (iki 21 m.) Argentinoje tapo pasaulio čempione. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos sportininkai nė karto iš vasaros olimpinių žaidynių negrįžo be medalių. Kasmet Lietuvos sportininkai iškovoja apie du su puse šimto medalių įvairių amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatuose. Kasmet Lietuvoje vyksta apie 10 pasaulio ir Europos čempionatų. Didžiausias ir svarbiausias tarptautinis renginys, kurį priėmė Lietuva, yra 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas.
2022-2023 metų apžvalga
Pastaraisiais metais Lietuvos sportininkai ir toliau džiugina savo pasiekimais. 2022 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė užsitikrino vietą Europos čempionate, o plaukikė Rūta Meilutytė vėl skynė medalius pasaulio ir Europos čempionatuose. Disko metikas Mykolas Alekna 2023 m. pasaulio čempionate iškovojo bronzos medalį, tapo Europos iki 23 metų čempionu bei pagerino šių varžybų rekordą. Breiko šokėja Dominika Banevič 2023 m. tapo pasaulio ir Europos čempione.
2023 m. geriausi Lietuvos olimpinio sporto atstovai:
- Metų sportininkas: Mykolas Alekna (lengvoji atletika, disko metimas)
- Metų sportininkė: Dominika Banevič (breikas)
- Metų komanda: Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė (irklavimas)
- Metų treneris: Virgaudas Leknickas (irklavimas)
- Metų proveržis: Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė (paplūdimio tinklinis)
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje