Futbolas, dar žinomas kaip europietiškasis futbolas, yra populiarus sportinis žaidimas, kuriame dvi komandos po vienuolika žaidėjų (įskaitant vieną vartininką) stengiasi įmušti kamuolį į varžovų vartus, naudodamos kojas ar galvą. Šis straipsnis apžvelgia futbolo istoriją Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant Ukmergės futbolo raidai ir Ukmergės sporto centro veiklai.
Futbolo Istorija Pasaulyje ir Lietuvoje
Žaidimai, primenantys futbolą, buvo žinomi jau senovėje, pavyzdžiui, Kinijoje ir Egipte. Homeras minimuoja žaidimą su kamuoliu „Odisėjoje“. 1857 m. Šefilde (Didžioji Britanija) buvo įkurtas pirmasis profesionalus futbolo klubas. Futbolo taisyklės buvo parengtos 1863 metais Anglijoje, o 1872 m. lapkričio 30 d. Glazge įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės tarp Škotijos ir Anglijos. 1900 m. futbolas buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą, o 1904 m. įkurta Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA).
Lietuvoje pirmosios futbolo komandos susikūrė 1909 m., kai į Lietuvą grįžo Rusijos karininkas V. Petrauskas. 1912 m. įvyko oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų, kuriose pergalę šventė vilniečiai. 1922 m. įvyko pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas, kuriame dalyvavo dešimt komandų. 1923 m. Lietuvos sporto lyga (LFL) buvo priimta į FIFA.
Futbolas Ukmergėje Tarpukariu ir Pokariu
Pirmosios futbolo komandos Ukmergėje susikūrė 1921 m. Vėliau pradėti rengti turnyrai, o 1925 m. buvo organizuotos miesto ir apskrities pirmenybės. Tarpukariu futbolo komandos dažniausiai kūrėsi prie įvairių klubų ir draugijų. 1926-1927 m. Ukmergėje gyvavo septynios futbolo komandos, įskaitant „Vienybę“, „Makabi“, LFLS, „Spartą“, Pirmo pulko, „Kodimo“ ir Valstybinės gimnazijos komandas. 1935 m. Ukmergėje buvo keturios komandos: „Šaulys“, „Sparta“, „Kodimo“ ir „Įgula“.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 m., prasidėjus Lietuvos futbolo pirmenybėms, Ukmergei atstovavo „Žalgirio“ komanda, kuri žaidė antroje grupėje, o 1947-1951 m. - jau pirmoje grupėje. Po 1951 m. sezono komanda iširo, ją pakeitė Ukmergės „Vienybės“ komanda, kuri antroje grupėje žaidė iki 1953 m. Nuo 1954 m. Ukmergei atstovavo „Kurpius“, vėliau jį pakeitė Ukmergės PK (Pramonės kombinatas) ir Ukmergės MAK (medžio apdirbimo kombinatas). Šios ekipos žaidė Lietuvos čempionato B klasėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos futbolo ateitis
Ukmergės „Vienybė“: Aukso Amžius
1958 m. susikūrė futbolo komanda Ukmergės „Baldų fabrikas“, vėliau pasivadinusi „Baldininku“. Ji įvairaus lygio Lietuvos čempionatuose žaidė iki 1976 m. 1960 m. Ukmergėje susikūrė „Kooperatininko“ futbolo komanda, kuri žaidė Lietuvos futbolo A klasėje.
Didžiausias pergales Ukmergės futbolo istorijoje pasiekė „Vienybės“ gamyklos futbolo komanda, susikūrusi 1962 m. 1968 m. „Vienybė“ tapo Lietuvos futbolo A klasės Nemuno pogrupio nugalėtoja ir pateko į Lietuvos aukščiausiąją lygą, kur rungtyniavo 23 sezonus (1969-1986 ir 1988-1992 m.). 1974 ir 1976 m. „Vienybė“ buvo šalies pirmenybių sidabrinė, 1971 m. bronzinė prizininkė, 1974 m. mažojo futbolo čempionė.
1975 m. „Tiesos“ taurės turnyras „Vienybei“ klostėsi puikiai, komanda pateko į finalinį etapą, kur nugalėjo Kauno „Drobę“, Klaipėdos „Granitą“, Kėdainių „Nevėžį“, pusfinalyje - Plungės „Kooperatininką“ ir pateko į finalą. Finalinės rungtynės vyko Vilniaus „Žalgirio‘‘ stadione, kur „Vienybė“ nugalėjo varžovus.
„Vienybės“ komandos puolėjas Romualdas Daunoravičius 1971 m. Lietuvos futbolo pirmenybėse įmušė 16 įvarčių ir tapo rezultatyviausiu sezono žaidėju, 1974 m. čempionate Romualdas šį pasiekimą pakartojo įmušęs jau 20 įvarčių. Jam gerai talkino kitas puolėjas Stasys Grigaitis, kuris įmušė 14 įvarčių. 1976 m. Lietuvos futbolo pirmenybėse „Vienybėje“ saugo pozicijoje žaidęs Stanislovas Valavičius įmušė 11 įvarčių.
Po 1976 m. laimėto sidabro „Vienybė“ 1977 m. tapo „Nemuno“ pirmenybių nugalėtoja. Įvairaus lygio Lietuvos pirmenybėse žaidė iki 2005 m., vėliau komanda iširo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Ukmergės Sporto Centro Istorija ir Veikla
Ukmergės sporto centras (anksčiau Ukmergės vaikų ir jaunių sporto mokykla, Ukmergės sporto mokykla) įkurtas 1953 m. Iš pradžių mokykloje veikė lengvosios atletikos, krepšinio ir gimnastikos skyriai, mokėsi 150 moksleivių, dirbo 4 treneriai. 1957 m. mokyklai priskirtos žydų sinagogos patalpos, kuriose buvo įrengta sporto salė ir administracinės patalpos.
1978 m. mokykloje buvo kultivuojamas krepšinis, futbolas, stalo tenisas, šaudymas, lengvoji atletika. 1981 m. veikė dziudo, šaudymo, futbolo, lengvosios atletikos ir krepšinio skyriai. Treniruotės vyko mokyklos sporto salėje, vidurinių mokyklų salėse, Ukmergės sporto kombinato stadione ir Kultūros namų šokių salėje.
1999 m. mokyklai perduota Šventupės gyvenvietės sporto salė, 2001 m. šalia įrengtas futbolo stadionas. 2009 m. Ukmergės sporto mokykla ir Ukmergės miesto stadionas buvo sujungti ir įkurtas Ukmergės sporto centras.
Šiuo metu Ukmergės sporto centre kultivuojamos šios sporto šakos: krepšinis, futbolas, dziudo, stalo tenisas, plaukimas ir šachmatai. Kasmet sportuoja apie 700 moksleivių, sukomplektuojama virš 48 mokymo grupių ir dirba 27 treneriai-sporto mokytojai. Sporto centras organizuoja rajoninius, respublikinius ir tarptautinius sporto renginius.
Žymesni sporto centro sportininkai: krepšininkė R. Petronytė, dziudo ir savigynos imtynininkai M. Paškevičius, K. Ušinskas, K. Tutlytė, R. Zabiela, N. Gudėnaitė, A. Stamulytė, G. Labunskaitė, D. Pranckūnaitė, V. Sabaliauskaitė, Š. Dragūnaitė, L. Gudonytė, I. Pusvaškytė, D. Jaskūnas, Z. Linartas, G. Micytė, S. Jasionytė, S. Sakalytė, D. Sakas, T. Aukštuolis, K. Narušytė ir futbolininkės D. Antonišina, G. Banytė, G. Burokaitė, Ž. Dičiūnaitė, I. Garnytė, R. Jackūnaitė, G. Kaselytė ir J. Kličiūtė.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos