Įvadas
Futbolas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Per šį laikotarpį futbolas išgyveno įvairius etapus - nuo pirmųjų bandymų populiarinti šią sporto šaką iki dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose ir susidūrimo su politiniais iššūkiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos futbolo istorijos momentus, etapus ir asmenybes, kurios formavo šios sporto šakos raidą Lietuvoje.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Šiaulietis atvirukų kolekcionierius Petras Kaminskas primena, kad futbolas buvo gyvas Lietuvoje ir tarpukariu. Petro Kaminsko nuotraukos ir fotoatvirukai - gyvas įrodymas, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. Pirmosios oficialios futbolo rungtynės Lietuvoje įvyko 1911 m. rugsėjo 4 d. Kaune.
Svarbu paminėti ir V. Petrauską, kuris 1903 m. įstojo aspirantu į rusų 91-ąjį pėstininkų Dvinos (Dauguvos) pulką. 1919 m. V. Petrauskas buvo vienas pirmosios nepriklausomos Lietuvos sporto organizacijos - Lietuvos sporto lygos (LSL) - steigėjų. Jis taip pat buvo vienas iš iniciatorių 1923 m. spalio 9 d. steigiant Lietuvos dviratininkų sąjungą (LDS), turėjusią ir Futbolo skyrių.
Tarpukario Futbolas (1918-1940)
Pirmasis Lietuvos Čempionatas
1922 m. startavo pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. Pirmosios pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., jose dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. 1922 m. kovo 22 d. Lietuvoje buvo įsteigta visą sporto veiklą apėmusi aukščiausioji sporto organizacija - Lietuvos sporto lyga (LSL). Ją sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai. Pirmasis Futbolo skyrius iš tiesų atliko didžiulį darbą organizuojant pirmąsias šalies futbolo pirmenybes.
Apie komandų registravimą pirmenybėms buvo paskelbta balandžio viduryje, o varžybų pradžia buvo numatyta gegužės 7-oji. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį viską suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuvos Futbolo Rinktinė
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio.
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose.
Steponas Darius
S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko - priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.
Kitos Asmenybės
A. Saunoris ne tik žaidė, bet ir teisėjavo, 1925 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje futbolo teisėjų kolegiją, pats buvo išrinktas jos vicepirmininku. 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu.
L. Juozapaitis - 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938).
S. Garbačiauskas - vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją. S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“.
V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933-1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas.
N. Čerekas nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes.
A. Lingis rinktinėje debiutavo 1928 m. liepos 25-ąją Baltijos šalių turnyre Taline žaidžiant Lietuvai su Latvija. Rinktinei atstovavo 34 kartus, įmušė 13 įvarčių, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu - 1926 m. („Kovas“), 1932 m. (LFLS), 1934 m. (MSK).
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Futbolas Sovietmečiu (1940-1990)
Sovietmečiu Lietuvos futbolas susidūrė su iššūkiais, tačiau būtent tuo metu „Žalgiris“ ir kiti klubai toliau žaidė aukštu lygiu, dalyvaudami sąjunginėse varžybose. 1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Naujas Etapas (1990-Dabar)
Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos futbolo federacija (LFF) vėl įstojo į FIFA ir UEFA. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono.
1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.
A Lyga Šiandien
Šiandien Lietuvos futbolą reprezentuoja A lyga - aukščiausia šalies futbolo lyga. Tokie klubai kaip „Žalgiris“, „Sūduva“, „Kauno Žalgiris“ ir „Riteriai“ užima lyderių pozicijas čempionate, traukia sirgalius aukšto lygio žaidimu.
Įsimintini Momentai ir Žaidėjai
Lietuva padovanojo pasauliui daugybę talentingų žaidėjų. Tarp jų išsiskiria Valdas Ivanauskas, vienas garsiausių Lietuvos puolėjų, žaidęs Vokietijos Bundeslygoje. Taip pat svarbu paminėti Tomą Danilevičių ir Edgarą Jankauską, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
Lietuvos ir Liuksemburgo Futbolo Rinktinių Susitikimai
Lietuvos ir Liuksemburgo futbolo rinktinių susitikimai - tai istorija, kurioje persipina skirtingi turnyrai, kartais netikėti rezultatai ir nuolatinės kovos aikštėje.
Valdui Urbonui nepavyko startuoti pergale prie Lietuvos rinktinės vairo. Fiodoras Černychas jau 13-ąją mačo minutę išvedė lietuvius į priekį, tačiau Liuksemburgo futbolininkai kontroliavo kamuolį daugiau nei 60 proc.
Pralaimėjimas Liuksemburgui sukėlė daug klausimų ir diskusijų apie Lietuvos futbolo sistemą. Buvo teigiama, kad sistema pasiekė dugną, nepaisant visuomenei piešiamo vaizdo.