Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyras, turintis gilias tradicijas, šiemet mini jau septintąjį dešimtmetį. Šis prestižinis turnyras pirmą kartą surengtas dar 1947 metais, pradedant kovą dėl Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje (LTSR) įsteigtos dienraščio „Tiesa“ taurės. Ši taurė, įsteigta minėto dienraščio iniciatyva, buvo vadinama „Tiesos“ taure iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Turnyro Pradžia ir „Žalgirio“ Era
Vilniaus „Žalgirio“ klubas, įkurtas 1947 m., iš pradžių vadinosi „Dinamo“, o nuo 1948 iki 1961 m. - „Spartaku“. 1958 metais šis klubas pirmą kartą istorijoje iškopė į tuometinės „Tiesos“ taurės finalą, kuriame po atkaklios kovos ir pratęsimo rezultatu 5:3 nugalėjo Kretingos „Melioratorius“ ekipą.
„Žalgirio“ Pasiekimai ir Nesėkmės
Nuo 1990 m. Vilniaus „Žalgiris“ išgyveno įvairių etapų. 1990 m. po baudinių serijos 3:4 pralaimėjo Klaipėdos „Sirijui“, 1991 m. po pratęsimo 1:0 nugalėjo Šiaulių „Taurą“, o 1991-1992 m. tokiu pat rezultatu pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos Makabi“ ekipai. Tačiau 1992-1993 m. „Žalgiris“ atsirevanšavo Klaipėdos „Sirijui“, nugalėdamas juos rezultatu 1:0.
Finalinės Kovos su „Ekranu“
Vilniaus „Žalgiris“ ir Panevėžio „Ekranas“ pirmą kartą LFF taurės finale susitiko 1993-1994 m. Tuomet užtikrintą pergalę rezultatu 4:2 šventė vilniečiai. Vis dėlto, 1999-2000 m. įvyko antroji šių komandų akistata taurės finale, kurioje panevėžiečiai įveikė savo varžovus rezultatu 1:0. Tačiau 2003 m. „Žalgiris“ ir „Ekranas“ dėl taurės kovojo trečiąjį kartą, ir šįkart žalgiriečiai rezultatu 3:1 nugalėjo savo priešininkus, atsirevanšuodami už 2000 m. patirtą pralaimėjimą.
Kiti „Žalgirio“ Finalai
1994-1995 m. „Žalgiris“ rezultatu 1:2 pralaimėjo Kauno „Inkarui“, o 1996-1997 m. jį nugalėjo rezultatu 1:0. Kitais, 2000-2001 m., žalgiriečiai tokiu pat rezultatu pralaimėjo ir Klaipėdos „Atlantui“.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Panevėžio „Ekrano“ Kelias
Panevėžio „Ekrano“ futbolo komanda susikūrė 1964 m. Po aštuonerių metų, 1972-aisiais, ji pirmą kartą žaidė „Tiesos“ taurės finale ir 3:2 pralaimėjo Kėdainių „Nevėžiui“. LFF taurės finale Panevėžio miesto reprezentacinė ekipa debiutavo 1993-1994 m., pralaimėdama rungtynes „Žalgiriui“ rezultatu 2:4. Po dvejų metų, 1999-2000-aisiais, atsirevanšavo „Žalgiriui“ ir iškovojo taurę. 2003 m. finale dar kartą susitiko su Vilniaus „Žalgiriu“, kuriam pralaimėjo 1:3. Po trejų metų, 2006-aisias, „Ekranas“ finale pralaimėjo Marijampolės „Sūduvai“.
„Sūduvos“ Istorija ir Pasiekimai
Marijampolės „Sūduvos“ klubo istorija prasidėjo 1942 metais, kuomet pirmą kartą tarp įregistruotų sporto klubų atsirado „Sūduvos“ vardas. Po šių metų Marijampolės reprezentacinė komanda ne kartą keitė pavadinimus - istorijoje kalbama apie Marijampolės „Žalgirį“, „Spartaką“, „CF“, „KTU-Žalgirį“, „Mokslą“, „Šešupę“ ir kt. 1975-aisiais „Sūduva“ rungtyniavo sėkmingai: „Nemuno“ pogrupyje užėmę antrąją vietą, galutinėje čempionato rikiuotėje buvo trečia ir pasipuošė bronzos medaliais. Po poros sėkmingų sezonų „Sūduva“ daugiau kaip dešimtmečiui pasitraukė į futbolo pasaulio šešėlį.
Finale „Sūduva“ patyrė pralaimėjimą ir trečią kartą klubo istorijoje liko per žingsnį nuo taurės laimėjimo. Vis dėlto debiutas UEFA taurės turnyre buvo įspūdingas. Antrame atrankos etape laukė itin garsi komanda iš Škotijos - Glazgo „Celtic“. Pirmosios rungtynės vyko Glazge, kur „Celtic“ futbolininkai įrodė savo pranašumą iškovodami pergalę rezultatu 8:1.
2002 metų sezoną galime laikyti gana sėkmingu „Sūduvai“: komanda įsitvirtino A lygoje, iškovojo istorinę pergalę UEFA taurės turnyre prieš Bergeno „Brann“, žaidė LFF taurės turnyro finale. 2003 bei 2004 metų sezonai a lygoje buvo kiek nykesni. „Sūduva“ 2003 metais ir vėl užėmė 6-ąją vietą, o 2004 metais nukrito dar vienu laipteliu žemiau.
UEFA taurės turnyro pirmajame atrankos etape „Sūduva“ susitiko su ekipa iš Velso - „Rhyl“. Burtai lėmė, kad antrame etape „Sūduvos“ laukė viena garsiausių Belgijos komandų - „Club Brugge“. Pirmosios rungtynės vyko Kaune, o Belgijos komanda iškovojo pergalę rezultatu 2:0. Pačioje rungtynių pabaigoje rezultatą sušvelninti galėjo „Sūduvos“ brazilas Otavio Braga, tačiau „Club Brugge“ išgelbėjo skersinis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
2007 metais „Sūduva“ tapo A lygos vicečempione, o UEFA taurės turnyre vėl buvo pasiektas antrasis atrankos etapas. Antrame etape laukė marijampoliečiams jau pažįstamas varžovas - „Brann“. Pirmos rungtynės ir vėl vyko Bergene, kuriame „Brann“ šį kartą iškovojo pergalę rezultatu 2:1. 2008 metais „Sūduvai“ nepavyko iškovoti prizinės vietos A lygoje, nors taškų buvo surinkta tiek pat, kiek turėjo trečioje vietoje likusi Vilniaus „Vėtra“. UEFA taurės rungtynėse jau naujajame Marijampolės stadione „Sūduva“ susitiko su „The New Saints“ iš Velso. Antrame atrankos etape marijampoliečiai susigrūmė su klubu iš Austrijos - Zalcburgo „Red Bull“. Namie „Sūduva“ pirmavo, tačiau pralaimėjo rezultatu 1:4.
Sugrįžimo į Lietuvos stipriausiųjų ekipų trejetą ilgai laukti nereikėjo. Jau 2009 metais „Sūduva“ užėmė trečiąją vietą A lygos čempionate bei 5-ąjį kartą žaidė Lietuvos futbolo federacijos taurės finale. UEFA taurės turnyre „Sūduva“ susitiko su „Randers“ ekipa iš Danijos. Po metų (2010-aisiais) „Sūduva“ pakilo dar per vieną laiptelį į viršų ir dar kartą tapo A lygos vicečempione. Be to, Marijampolėje vyko Baltijos taurės finalas, kuriame žaidė ir „Sūduva“. Kita finalininkė buvo viena stipriausių kaimyninės Latvijos komandų „Ventspils“. UEFA Eurpos lygos atrankoje „Sūduvai“ šį kartą teko susigrumti su Vienos „Rapid“, kurios barjeras buvo per aukštas. 2011 metais „Sūduva“ trečius metus iš eilės lipo ant A lygos prizininkų pakylos - užimta trečioji vieta. Europos lygos atrankoje, deja, nusileista „IF Elfsborg“ ekipai iš Švedijos. 2012-aisiais „Sūduva“ dar kartą iškovojo trečiąją vietą Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje. Europos lygos atrankos varžybų pirmame etape „Sūduva“ eliminavo Daugpilio „Daugava“ ekipą. Antrame etape marijampoliečiai susitiko su „Vojvodina“ iš Serbijos.
Keturios iš eilės prizinės vietos A lygos čempionate serija nutrūko 2013 metais. Marijampoliečiai liko ketvirtoje vietoje, nors intriga išsilaikė iki paskutinių čempionato minučių. Europos lygos atrankoje „sūduviečiai“ iškrito jau pirmajame atrankos etape po 2 mačų su Makedonijos atstovais „Turnovo“. Po keleto „sausų“ sezonų į tarptautinę areną ir A lygos prizininkų gretas „Sūduvai“ pavyko sugrįžti 2016-aisiais. Lietuvos čempionate vėl buvo pasipuošta bronzos medaliais, tačiau tarptautinėje arenoje iškovoti pergalių nepasisekė - ir namie, ir išvykoje danų „Midtjylland“ buvo pralaimėta vienodu rezultatu 0:1. 2017-aisiais „Sūduvai“ pavyko padaryti tai, apie ką Marijampolė svajojo visą klubo gyvavimo laikotarpį. „Sūduva“ A lygoje per 33 turus surinko 71 tašką, o čempiono titulą praradęs „Žalgiris“ - 67. Istoriškai sėkmingas buvo ir komandos žygis Europos lygos atrankos varžybose. 2018-ieji tapo antrais „Sūduvos“ triumfo metais. Jų pradžioje marijampoliečiai net 5:0 sutriuškino Kauno „Stumbrą“ ir iškovojo Supertaurę. Vasarą komanda debiutavo Čempionų lygoje ir tapo didžiausios atrankos pirmojo etapo sensacijos autore. Marijampolėje „Sūduva“ 3:1 nugalėjo Nikosijos APOEL, išvykoje pralaimėjo jam tik 0:1 ir eliminavo Kipro čempionus iš turnyro. Atrankos atkrintamajame etape teko susigrumti su dar vienu itin garsiu klubu - Glazgo „Celtic“. Dėl kelialapio į grupių etapą teko kovoti su Budapešto „Ferencvaros“. Marijampolėje rungtynės baigėsi 0:0, o Vengrijos sostinėje buvo pralaimėta 2:4, nors dar 64 min.
2020-aisiais „Sūduvai“ nepavyko apginti turėtų titulų - per baudinių seriją pralaimėta LFF taurės turnyro finale, nusileista per rungtynes dėl Supertaurės, o Lietuvos čempionate trečią kartą klubo istorijoje užimta antroji vieta. Čempionų lygos atrankos pirmajame etape Sauliaus Širmelio treniruoti futbolininkai baudinių serijoje išvykoje pranoko Talino „Flora“ ekipą, bet antrajame etape namie nusileido Tel Avivo „Maccabi“. 2020 m. sezonas buvo išskirtinis dėl pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos. A lygos čempionatas buvo 3 mėnesiams sustabdytas jau po pirmojo turo, jame komandoms teko sužaisti tik po 20 rungtynių. 2021 metais „Sūduvos“ vairą perėmė ispanas Victoras Basadre. LFF taurės turnyre buvo įveikti du etapai, bet ketvirtfinalyje iš kovos pasitraukta pralaimėjus dar vieną baudinių seriją. 2022-ųjų sezoną „Sūduva“ pradėjo rungtynėmis dėl LFF Supertaurės. UEFA Europos Konferencijų lygos turnyre „Sūduva“ iš karto pateko į atrankos antrąjį etapą, tačiau jame burtai lėmė susitikimą su Danijos „Viborg“. Danams tiek namie, tiek išvykoje pralaimėta 0:1. 2023 metų kovas „Sūduva“ pasitiko iš pagrindų atsinaujinusi, ekipoje vietą surado daug vietinių žaidėjų, jaunų futbolininkų, o vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas jaunas marijampolietis Dovydas Lastauskas. 2024 metų Lietuvos čempionate „Sūduva“ užėmė 9-ąją vietą ir dėl išlikimo aukščiausioje lygoje turėjo žaisti pereinamąsias rungtynes su Jonavos „Be1“. Išvykoje buvo pralaimėta 1:2, o namie po pagrindinio laiko ir pratęsimo pirmauta 1:0. 2025-aisiais „Sūduvos“ vairą perėmė Donatas Vencevičius, o atnaujinta komanda visą sezoną kovojo dėl prizinių vietų.
Istoriniai Faktai apie Lietuvos Futbolą
Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
FIFA kongrese Ženevoje (Šveicarija), Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į tarptautinę futbolo organizaciją. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.
Tarpukario Čempionatai ir Rinktinės Dalyvavimas
1924 m. 1925 m. 1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą. 1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m. Žaidėjai imami šalinti iš aikštelės už pažeidimus. 1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. 1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2. 1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5. Be to, šiuo periodu keli Lietuvos futbolininkai atstovavo TSRS komandai.
Pokario Periodas ir Čempionatų Pokyčiai
1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių. Lietuvos čempionate varžosi jau dešimt komandų. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę, nors tam pasiekti buvo suklastoti kai kurių žaidėjų dokumentai. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę. Futbolo mėgėjų dėmesį prikausto Vilniaus „Spartako“ meistrų komanda, žaidusi TSRS „A“ klasės pirmenybėse. Deja, tarp 22 komandų mūsų futbolininkai užima tik dvidešimtąją vietą. 1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų. Nemaža dalis Lietuvos futbolininkų išvyksta rungtyniauti į Gruziją, Uzbekistaną ir Rusiją. V. Ivanauskas, A. Narbekovas ir V.
Nepriklausomybės Metai ir Dabartinis Futbolas
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo. 1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių. Vilniuje Europos čempionato atrankos rungtynėse su Kroatija pasiekiamos lygiosios 0:0, o pasaulio čempionams italams pralaimėta minimaliu skirtumu 0:1. Pagal FIFA reitingą, Lietuva 1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.
Visų pirma, Lietuvos futbolo istorija - tai istorija apie atkaklumą ir meilę sportui, kuris, nepaisant sunkumų, išlieka viena populiariausių sporto šakų šalyje. Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. Lietuvos aukščiausioji futbolo lyga - Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos. Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., jose dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K.
Lygos Struktūra ir Varžybų Formatas
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. sistema pakeista pagal Šiaurės Europos ir kai kuriose Rytų Europos šalyse naudojamą sistemą pavasaris-ruduo. 2000 m.
Iš viso per 1922-2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų. Trečdalis iš jų XX a. 1922 m. 1931 m. 1931 m. liepos mėn. 1935 m. 1941 m. 1942 m. sausio mėn. 1942 m. liepos mėn. 1943 m. liepos mėn. 1945 m. 1946 m. 1951 m. 1964 m. 1966 m. 1990 m. 1994 m. liepos mėn. 1997 m. liepos mėn. 1998 m. liepos mėn. 1999 m. liepos mėn. 2000 m. 2002 m. 2004 m. 2009 m. 2012 m. 2013 m. 2017 m.
tags: #lietuvos #futbolo #cempionato #taure