Įvadas
Lietuvos futbolo taurės istorija - tai daugiau nei šimtmetį trunkanti kelionė, apimanti įvairius laikotarpius, politinius režimus ir kartų aistrą šiam sportui. Nuo pirmųjų bandymų tarpukariu iki modernaus futbolo nepriklausomoje Lietuvoje, taurės varžybos visada buvo svarbi šalies futbolo dalis. Šiame straipsnyje išnagrinėsime svarbiausius etapus, komandas ir asmenybes, kurios formavo šią sporto šaką Lietuvoje.
Futbolo Pradžia Lietuvoje
Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX amžiaus pradžioje. Pirmąsias futbolo komandas 1909 m. sudarė į Lietuvą grįžęs Rusijos karininkas V. Petrauskas. Pirmosios oficialios rungtynės tarp Kauno ir Vilniaus miestų komandų įvyko 1912 m., kuriose 10:5 laimėjo vilniečiai.
Lietuvos Futbolo Lygos (LFL) Įkūrimas (1922-1940)
Oficialios futbolo pirmenybės Lietuvoje startavo 1922 m. gegužės 14 d., tačiau pirmuosius dvejus metus jose dalyvavo tik Kauno komandos. Tai buvo laikotarpis, kai futbolas Lietuvoje tik pradėjo įsitvirtinti.
1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolą kultyvuojančių sporto organizacijų suvažiavimą. Jame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia buvo nuspręsta įsteigti Lietuvos futbolo lygą (LFL). 1924 m. vasarį valdžios įstaigose buvo įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, Steponas Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Tai buvo svarbus žingsnis, įtvirtinantis futbolo organizacinę struktūrą Lietuvoje.
Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1924 m. Lietuva buvo priimta į FIFA. Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, kur pralaimėjo Šveicarijai 0:9.
Futbolas Karo ir Pokario Metais (1940-1990)
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, buvo panaikintas KAŽAS (Kamuolio žaidimų sąjunga), o klubų pavadinimai pakeisti naujais (pvz., „Dinamo“, „Spartakas“, „Spartuolis“). 1941 m. pavasarį pradėtas Lietuvos čempionatas buvo nutrauktas dėl karo.
Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., vėl surengtas Lietuvos čempionatas. Čempionu tapo Kauno „Spartakas“, lemiamose rungtynėse 4:0 įveikęs Vilniaus „Dinamo“. Nuo 1946 m. veikė LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto futbolo sekcija.
1947 m. pradėta rengti Lietuvos taurės (1947-1991 m. - „Tiesos taurės“) futbolo varžybas. Šios varžybos tapo labai populiarios, jose dalyvaudavo šimtai komandų. Taurės turnyrai pradėti rengti dienraščio „Tiesa“ iniciatyva, kuri ir įsteigė taurę. „Tiesos“ taurės turnyrai buvo labai plataus masto varžybos, kurios buvo vykdomos ne tik respublikos, bet ir miestų bei rajonų mastu.
1948 m. prasidėjo ilgametė Šiaulių „Elnio“ ir Kauno „Inkaro“ kova dėl pirmavimo. 1951 m. surengtas kaimo jaunimo futbolo turnyras.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1959 m. vietoj futbolo sekcijos įkurta LSSR futbolo federacija. Pradėta rengti tradicinius turnyrus: Varėnos „Liepsnelės“ ir Vilniaus veteranų (nuo 1961 m.), Žurnalistų sąjungos taurės (nuo 1969 m.).
1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą.
Lietuvos Futbolo Atgimimas Nepriklausomybės Laikotarpiu (1990-Dabar)
Atkūrus Nepriklausomybę, šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse - buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema.
1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). 1991 m. įkurta Lietuvos futbolo federacijos lyga. Sezonas buvo žaidžiamas dviem ratais (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 2 kartus, svečiuose ir išvykoje), sezonais ruduo-pavasaris. Nuo 1999 m. pereita prie Lietuvos futbolo čempionatų pavasaris-ruduo vykdymo tvarkos.
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos Futbolo Taurė: Istorija ir Tradicijos
Lietuvos futbolo taurė, anksčiau žinoma kaip „Tiesos“ taurė, yra senas ir gerbiamas turnyras. Pirmasis turnyras įvyko 1947 m. O pirmosiose turnyro rungtynėse 1947 m. rugpjūtį Kauno „Lokomotyvas“ įveikė Šiaulių „Vėliavą“ rezultatu 3:2. Vėliau Lietuvos futbolo taurę į viršų ne kartą kėlė Kauno „Inkaro“, Kėdainių „Nevėžio“, Vilniaus „Pažangos“, Klaipėdos „Granito“, Kauno „Kelininko“ ir kitų legendinių komandų vyrai.
Nuo praėjusio dešimtmečio dėl šalies taurės rungiasi profesionalai. Šių metų gegužės 17 d. Telšiuose įvykusiame 57-ojo turnyro finale po kvapą gniaužiančios 11 m baudinių serijos Klaipėdos „Atlanto“ vyrai o finale po 11 m baudinių serijos Klaipėdos „Atlanto“ vyrai įveikė Rūdiškių „Vėtros“ komandą. Klaipėdiečių klubas, pernai atšventęs savo keturiasdešimtmetį, taurės finaluose uostamiesčio futbolininkai iki šiol žaidė penkis kartus ir iškovojo visas pergales.
„Tauro“ Taurė
Gilias tradicijas turintis Lietuvos futbolo taurės turnyras kurį laiką vadinosi „Tauro“ taure, pagerbiant pagrindinį rėmėją - AB „Vilniaus tauras“. Šios varžybos buvo nuspręsta pavadinti, pagerbiant pagrindinį ir ilgametį jo rėmėją - akcinę bendrovę “Vilniaus tauras”. Iš viso sostinės aludariai Lietuvos futbolo plėtrai skyrė nemažai lėšų, pirmaujantiems šalies klubinio futbolo turnyrams - futbolo “A” lygai bei “Tauro” taurei.
„Tauro“ taurės turnyre nugalėjusi komanda iškovodavo teisę dalyvauti UEFA turnyre.
Gediminas Kalinauskas: Futbolo Metraštininkas
Gediminas Kalinauskas, gimęs 1945 m. sausio 30 d., yra žinomas Lietuvos futbolo istorijos metraštininkas. Jis daugiau nei penkiasdešimt metų gyvena sostinėje ir jau parašė aštuonias knygas apie futbolą, įskaitant „Lietuvos futbolas“, „Vilniaus Žalgiris“ ir „Lietuvos futbolui-80“. Statistiką ne vieną dešimtmetį fiksuojantis G. Kalinauskas Lietuvos futbolo taurės finaluose lankosi nuo 1960 m. ir turi nemažai prisiminimų.
G. Kalinauskas prisimena, kad taurės varžybos visada sulaukdavo didelio komandų susidomėjimo. Tais laikais kartais jų užsiregistruodavo 300-400, vieną kartą buvo galbūt ir 600. Tačiau ne visos užsiregistravusios atvykdavo į rungtynes. Kad ir kaip ten bebūtų, prestižas buvo ne tik laimėti taurę.
Jis taip pat pasakoja apie sensacingiausius finalus, tokius kaip 1947 m., kai „Lokomotyvo“ komanda, sudaryta iš lietuvių žaidėjų, nugalėjo Šiaulių „Vėliavą“, kuri buvo sovietų lakūnų komanda. Arba 1968 m., kai Kėdainių „Nevėžis“ finale 6:0 sutriuškino Vilniaus „Pažangą“.
Klaipėdos „Sirijus“: Čempionai Iš Uostamiesčio
Prieš tris dešimtmečius - 1990-aisiais uostamiesčio futbolas pasiekė didžiausias aukštumas per miesto sporto istoriją Nepriklausomos Lietuvos laikais. Iki tol - 1977, 1980, 1981 ir 1984 metais Lietuvos čempionu buvo tapęs uostamiesčio „Granitas“, o 1977, 1981, 1983 ir 1986 metais laimėjo šalies taurę.
Kad galėtų kovoti dėl šalies nugalėtojo vardo, iš pradžių „Sirijus“ žaidė hibridiniame Lietuvos futbolo čempionate. Mat devyni mūsų šalies klubai kartu Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities (Rusija) ekipomis varžėsi Baltijos šalių čempionate.
Vilniaus „Žalgiris“ UEFA Čempionų Lygoje
Vilniaus „Žalgiris“ UEFA Čempionų lygoje debiutavo prieš ketvirtį amžiaus, 1992 metais, kai Lietuva pirmą kartą gavo teisę deleguoti mūsų šalies čempioną į stipriausių Europos klubinių komandų turnyrą, kuris pirmą kartą vadinosi nauju pavadinimu - UEFA Čempionų lyga.
Antrą kartą UEFA Čempionų lygoje „Žalgiris“ dalyvavo 1999/2000 metų sezone. Šį sykį teko viską pradėti nuo pirmojo atrankos etapo. Varžovas - Armėnijos čempionas ir taurės laimėtojas Ararato miesto „Cement“ komanda.
Trečiojo starto Čempionų lygoje „Žalgiriui“ teko laukti 15 metų. Sustiprėjęs ir vėl tapęs aiškiu lyderiu Lietuvoje „Žalgiris“ sugrįžo į Čempionų lygą 2014 metų liepos 15 dieną Zagrebo „Maksimir“ stadione.
Lietuvos Futbolininkai SSRS Varžybose
Su SSRS futbolininkais pradėta žaisti 1940 rudenį. 1946 Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. 1947 Kauno jauniai laimėjo SSRS taurę, SSRS čempionate dalyvavo Vilniaus Dinamo. 1949 Vilniaus Spartako futbolininkai rungtyniavo SSRS čempionate.
1977 Žalgiris grįžo į I lygą, Klaipėdos jauniai tapo SSRS čempionais, Panevėžio internatinės sporto mokyklos futbolininkai - sporto mokyklų pirmenybių 1 vietos laimėtojais.
1979 Vilniaus Žalgiris SSRS tautų spartakiadoje užėmė 6 vietą. 1981 Odinio kamuolio varžybose Kauno Vilija užėmė 2 vietą, Klaipėdos Granitas laimėjo Pabaltijo ir Baltarusijos čempionų turnyrą, Kauno Kelininkas buvo antras sporto kolektyvo taurių laimėtojų varžybose.
1982 Žalgiris iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą; 1983 čia pelnė 3 prizus.
SSRS rinktinėse žaidė: S. Jakubauskas, V. Ivanauskas, V. Sukristovas, A. Kulikauskas, V. Kasparavičius, A. Janonis, S. Baranauskas, A. Narbekovas, A. Komskis, S. Šeibokas, J. Jieznas ir V. Žitkus ir kt.