Įvadas
Šiais laikais technologijos sparčiai integruojasi į įvairias gyvenimo sritis, o sportas nėra išimtis. Virtuali realybė (VR) ir papildytoji realybė (AR) jau kurį laiką karaliauja technikos parodose ir pamažu atranda savo vietą sporte. Lietuvoje, kur esportas vis dar laikomas nišiniu hobiu, virtualaus futbolo atsiradimas yra priimtina ir įdomi futbolo bendruomenei naujovė. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos futbolo federacijos (LFF) žingsnius virtualios realybės link, esporto perspektyvas Lietuvoje ir technologijų įtaką sporto populiarinimui.
Virtuali Realybė Sporte: Tendencijos ir Galimybės
Virtualiosios ar papildytosios realybės sistemos jau keletą metų karaliauja technikos parodose, nors tikrąjį pasaulį užkariauti joms sekasi sunkiau. "CES 2017" parodoje pramogų su didžiuliais akiniais buvo apstu. Vienos įmonės demonstravo savo sukurtus virtualios realybės žaidimus, kitos - pačius akinius ar visas pramogų sistemas.
Virtuali realybė (VR) ir papildytoji realybė (AR) suteikia galimybę sporto gerbėjams patirti sporto įvykius iš naujos perspektyvos. VR akiniai leidžia žiūrovams pasinerti į virtualų pasaulį ir betarpiškai dalyvauti žaidime. Žaisdamas virtualios ar papildytos realybės žaidimus vartotojas tai gali daryti natūraliai - eiti, apsidairyti aplink, atlikti veiksmus rankomis ar tam tikrais įrankiais. Taip pat juose jam nereikia susitapatinti su kažkieno sukurtais veikėjais, todėl virtualioje realybėje jis gali būti savimi, atskleisti savo kūrybingumą ar būdo savybes, kurias galbūt drovisi parodyti realiame pasaulyje.
Prognozuojama, kad jau 2030 metais žaidimų pasaulį galėsime supainioti su realiu, o jų technologijos bus naudojamos pramonėje, statybose ar net gaminant automobilius. Šiandien žaidimus žaidžiame patys to nesuprasdami. „Geimifikacija“ arba jų elementų panaudojimas sistemų, paslaugų ar organizacijų veiklos gerinimui nuolat populiarėja ir pasiekia vis naujas sritis. Pastebėta, jog „sužaidybinimas“ motyvuoja ir skatina vartotojus mokytis, socializuotis ar išreikšti save, todėl artėjant 2030 m.
Esporto Populiarumas ir LFF Iniciatyvos
Nors Lietuvoje esportas vis dar laikomas nišiniu hobiu, po eEuro atrankos kovų išaugęs susidomėjimas daro prielaidą, kad tokia futbolo forma yra priimtina ir įdomi futbolo bendruomenei. LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas yra ilgametis Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų bendruomenės narys, praeityje ne kartą įvairiuose turnyruose kovojęs ne tik su mūsų rinktinės žaidėjais, bet ir su kitais pajėgiausiais šalies efutbolininkais. Sukaupta patirtis M. Bendikui leido užimti virtualios rinktinės trenerio vairą bei padėti žaidėjams su taktinių sprendimų pasirinkimais.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
"Efutbolo plėtra įgauna pagreitį, todėl nuo šio įsibėgėjančio traukinio neturėtų atsilikti ir Lietuva. Futbolas ir vaizdo žaidimai artimi buvo visada - sunku rasti futbolo gerbėją, kuris nebūtų girdėjęs apie itin populiarius FIFA ar „Pro Evolution Soccer“ žaidimus. Milijonai žmonių juos žaidžia jau kelis dešimtmečius, todėl, augant esporto fenomeno populiarumui, profesionalaus efutbolo atsiradimas buvo tik laiko klausimas. Žinoma, stebėti efutbolo rungtynes nėra tas pats, kas žiūrėti tradicinio futbolo pasaulio čempionato finalą, tačiau futbolo esporto kovos taip pat atrado savo žiūrovų ratą, o tai matantys profesionalūs klubai bei organizacijos imasi veiksmų. "UEFA eEuro" čempionatas yra tik viena iš iniciatyvų. Verta paminėti, jog tokie klubai kaip "Arsenal", "Bayern" ar "Juventus" savo efutbolo ekipas turi jau kurį laiką. Klubai ir organizacijos vis didesnį dėmesį efutbolui skiria suprasdami, jog tai yra alternatyvus komunikacijos kanalas bei būdas pritraukti naujų gerbėjų. Dėl koronaviruso pandemijos sustojus tradicinio futbolo čempionatams tai yra ir alternatyva palaikyti ryšį su esamais gerbėjais, o tokios alternatyvos sėkmę pamatėme ir Lietuvoje.", - pabrežė M.Bendikas.
Solidus pasirodymas eEuro padidino susidomėjimą elektroniniu sportu. "Susidomėjimą tikrai pajautėme. Sulaukėme tiek palaikymo, tiek įvairių klausimų: žmonės domėjosi, kaip tapti efutbolininku, kaip patekti į rinktinę ar kokį nors klubą. Linkėjome tobulinti įgūdžius ir laukti progų ateityje. Nors Lietuvos klubai savo efutbolo komandų kol kas dar neturi, ko gero, tai taip pat yra tik laiko klausimas. Pespektyvos didelės. Tokių komandų kaip "Brondby IF", "VFL Bochum" ar "Nantes" pavyzdžiai jau parodė, jog efutbolas suteikia mažesnėms ekipoms galimybės konkuruoti su tokiais varžovais kaip "Barcelona" ar "Manchester United", o akistatos su šių klubų atstovais gali tapti realybe ir Lietuvoje. Tai šansas pasiekti dideles auditorijas, o žaidėjams - galimybė užsidirbti apmokamus kontraktus ir tapti profesionalais.", - pasakojo M.Bendikas.
Sulaukęs pasiūlymo prisijungti prie LFF efutbolo rinktinės - ilgai nedvejojo. Karjerą sporto žiniasklaidoje nuo virtualaus sporto aprašymų pradėjęs M.Bendikas džiaugėsi, kad hobis tapo darbu. "Galima prisiminti, kad prieš "UEFA eEuro" turnyro atrankos pradžią kalbėjome, jog Lietuvos futbolas žengia istorinį žingsnį į virtualią erdvę. Šis pirmasis žingsnis išties yra labai svarbus: nors apie esportą vis garsiau girdime jau kurį laiką, futbolo esportas mūsų šalyje yra visiškai nauja disciplina. Būti vienu iš pirmųjų jos vėliavnešių man, ilgamečiui "Pro Evolution Soccer" žaidėjui, yra didelis malonumas. UEFA ir KONAMI bendradarbiavimo dėka gimusiame turnyre LFF išsikėlė ambicingą tikslą - būti tarp lyderių. Siekiant turėti vieną stipriausių Europos rinktinių, pirmiausia reikėjo turėti žmonių komandą, kuri padėtų tokią rinktinę paruošti. Sulaukęs LFF pasiūlymo ilgai nedvejojau. Beveik dešimtmetį darbuojuosi sporto žiniasklaidoje, o į ją atvedė būtent turėtas pomėgis aprašinėti virtualaus sporto peripetijas.", - pabrežė LFF efutbolo rinktinės treneris.
Pasiruošimas prasidėjo nuo nacionalinės atrankos. "Kalbant apie patį pasiruošimą, svarbiausia buvo išrinkti du žaidėjus, kurie galėtų ginti Lietuvos garbę ir varžytis su pajėgiausiais Europos efutbolininkais. Buvo organizuojama nacionalinė atranka, kurią pelnytai laimėjo Donatas Grabarčiukas ir Edgaras Skrielius. Tai yra Lietuvos "Pro Evolution Soccer" bendruomenei PES LT puikiai pažįstami žaidimo veteranai, praeityje ne kartą įrodę savo pajėgumą ir vietiniuose turnyruose. Donatas ir Edgaras šiuo metu yra geriausi šalies efutbolininkai, žaidimo subtilybes išmanantys geriausiai, todėl tiesiog davėme jiems po pultelį į rankas ir leidome žaisti savo žaidimą bei juo mėgautis. Turnyro eigoje visi kartu analizavome, kokios yra pagrindinės klaidos bei ieškojome jų sprendimo. Tarėmės dėl taktikos, akcentavome savo stiprybes bei ieškojome būdų žaisti taip, kad savų stiprybių neišnaudotų varžovai. Treneris kiekvienoms rungtynėms buvo paruošęs planą, o jo įgyvendinime buvo svarbu ne tik mūsų žaidėjų meistriškumas bei įdirbis treniruočių pobūdžio mačuose, bet ir rinktinės psichologo Andriaus Liachovičiaus ir skauto Alekso Stankevičiaus pagalba.
Patekti į pagrindinį „eEuro 2020” turnyrą sutrukdė patirties trūkumas. "Pasirodymą atrankos cikle vertiname gerai. Tokio lygio varžybose buvome debiutantai, tačiau išsikeltą tikslą pasiekėme - įveikėme pirmą atrankos etapą ir patekome į pajėgiausiųjų dvidešimtuką. Buvome verti patekti ir į pagrindinį turnyrą, tačiau pritrūko sėkmės bei patirties. Labiausiai nuvylė antrajame rate patirtas pralaimėjimas prieš grupės autsaiderę Kazachstano rinktinę, kuri mus nugalėjo, tačiau tikrai nepranoko - stebėję rungtynes galėjo matyti, jog geresnį žaidimą demonstravo Donatas. Kalbant apie staigmenas, nustebino Danijos rinktinė, grupėje nusileidusi tik Ispanijai ir užėmusi antrąją vietą. Už danus silpnesni nebuvome ir įrodėme tai pasiekdami pergalę antrajame rate. Nedaug trūko ir iki to, kad laimėtume prieš juos pirmajame rate. Pralaimėti mačai Kazachstanui ir Danijai yra tie, kuriuose tikrai tikėjomės nugalėti. Nustebino ir tai, jog mūsų žaidėjai beveik visada išlaikė šaltus nervus. Nors teko žaisti prieš profesionalus iš Ispanijos ir Turkijos, mūsiškiai tampė jiems nervus bei visada kovojo iki galo. Tai yra svarbiausia, už tai galima padėkoti.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Metų Žaidimas: „LFF Legendos“
„LFF Legendos“ - virtualus futbolas, kuriame galima surinkti savo Lietuvos svajonių futbolo rinktinę iš praeities ir dabarties žaidėjų, išsirinkti stadioną, nustatyti strategijas ir sudaryti sutartį su rėmėju, kuris skirs didžiausią paramą. Projektas 2017 metais buvo pripažintas metų žaidimu.
Virtualaus Sporto Komanda: Treneriai, Psichologai ir Skautai
Virtualų sportą sudaro ne tik žaidėjai, bet visa komanda - treneriai, psichologai, skautai ir kiti personalo atstovai. LFF efutbolo rinktinės treneris Martynas Bendikas yra ilgametis Lietuvos „Pro Evolution Soccer“ žaidėjų bendruomenės narys, praeityje ne kartą įvairiuose turnyruose kovojęs ne tik su mūsų rinktinės žaidėjais, bet ir su kitais pajėgiausiais šalies efutbolininkais. Turnyro eigoje visi kartu analizavome, kokios yra pagrindinės klaidos bei ieškojome jų sprendimo. Treneris kiekvienoms rungtynėms buvo paruošęs planą, o jo įgyvendinime buvo svarbu ne tik mūsų žaidėjų meistriškumas bei įdirbis treniruočių pobūdžio mačuose, bet ir rinktinės psichologo Andriaus Liachovičiaus ir skauto Alekso Stankevičiaus pagalba.
Technologijų Įtaka Sporto Populiarinimui
Naujos technologijos, tokios kaip virtuali realybė ir dirbtinis intelektas, gali pakeisti sporto žurnalistikos veidą. Virtuali realybė leis žiūrovams patirti sporto įvykius iš sportininkų perspektyvos, o dirbtinis intelektas padės analizuoti didelius duomenų kiekius ir pateikti įžvalgas apie rungtynių taktiką ir sportininkų pasirodymus.
Išmanumas ir Sportas
Vaikštant po mažesnių kompanijų ar startuolių paviljonus nepaleido mintis - ar dar yra pasaulyje daiktas, kurio nebuvo bandoma patobulinti? Nors nemaža dalis šių stendų labiau priminė turgaus prekystalius su visiškai įprastais produktais (juk ne USB laidų ar telefonų dėkliukų čia žmonės atvažiavo pasižiūrėti), likusieji išties sugebėjo nustebinti.
Naujokai tobulina viską, kas pakliūva po ranka. Išmanieji batai, skėčiai, klozetai ar dantų šepetėliai jau seniai ne naujiena, o šįmet galima buvo išvysti plaukų slinkimą fiksuojančius šepečius, reguliuojamus ir judėjimą sekančius batų kulniukus, sulieknėti skatinančius diržus, odos būklę stebinčius veidrodžius ir net išmaniąsias lazdas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Ateities Perspektyvos
Ateityje sporto žurnalistai turės būti dar labiau universalūs ir gebėti naudotis įvairiomis platformomis, tokiomis kaip socialiniai tinklai, vaizdo įrašų portalai ir podkastai. Socialiniai tinklai tapo svarbia sporto žurnalistikos dalimi. Žurnalistai naudoja socialinius tinklus, kad informuotų visuomenę apie sporto įvykius, bendrautų su sportininkais ir gerbėjais, bei dalintųsi savo nuomonėmis ir įžvalgomis.
tags: #lietuvos #futbolo #federacijavirtuali #realybe