Įvadas
Lietuvos gimnastikos sportininkai, nors ir susiduriantys su iššūkiais, nuolat siekia aukščiausių rezultatų tarptautinėje arenoje. Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės tapo svarbiu etapu jų karjeroje, o pastangos patekti į Tokijo olimpines žaidynes rodo didelį atsidavimą sportui. Šiame straipsnyje apžvelgsime Roberto Tvorogalo, vieno iš ryškiausių Lietuvos gimnastų, kelią į olimpines žaidynes, jo patirtis, iššūkius ir ateities planus. Taip pat aptarsime Lietuvos gimnastikos sporto situaciją, pasiruošimą ir galimybes tarptautinėse varžybose.
Roberto Tvorogalo Karjeros Kelias
Karjeros Pradžia ir Meilė Gimnastikai
Robertas Tvorogalas, gimnastas, kurio darbai kalba patys už save, jau yra debiutavęs 2016 m. olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire. Tačiau dauguma Lietuvos sporto aistruolių jo pavardę vis dažniau pradėjo linksniuoti tik 2019-aisiais. Kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes savo kišenėje turintis R. Tvorogalas prisimena savo karjeros pradžią su šypsena: „Man iškart patiko. Tai buvo mano sritis, nes, kaip minėjau, mėgdavau po medžius karstytis, o ir mano kūno sudėjimas tam tinkamas. Aš vaikystėje, būdamas 7-10 metų, dar užsiėmiau parkūru.“ Visi šie laimėjimai olimpiečiui siejami su pasikeitusiu treneriu.
Baimės Įveikimas ir Treniruočių Sąlygos
Gimnastika - sporto šaka, kurioje traumų išvengti sunku. Sportininkui tenka nuolat kovoti su baime, ypač žinant, kokios yra treniruočių sąlygos. R. Tvorogalas atvirai pasakoja apie tai: „Žinant, kokios mūsų treniruočių sąlygos, - labai sunkiai, nes mes net neturime vadinamųjų minkštųjų duobių, tai ir aš su tuo salėje turiu problemų, ir matau, kad vaikai su ta pačia bėda susiduria. Visiems yra katastrofa, visiems baisu, o treneriai liepia, nes juk kažkaip reikia prisiversti.“
Sportininkas pripažįsta, kad baimė nušokti nuo skersinio jį persekioja jau ne vienerius metus: „Pradėjau bijoti nušokti nuo skersinio ir jau dvejus trejus dėl to turiu bėdų. Kiekvieną kartą atėjus į treniruotę taip būna. Jeigu turėtume vadinamąsias duobes, galėčiau daug daugiau dirbti ir galbūt ši baimė dingtų. O kai duobių nėra, tai kartą padarau per dieną ir viskas.“ Nepaisant sudėtingų sąlygų, R. Tvorogalas stengiasi išnaudoti visas galimybes tobulėti.
Varžybos ir Traumos
Varžybų metu baimės dažnai išnyksta, įsijungia kitoks režimas. Tačiau nukritus traumų išvengti sunku. R. Tvorogalas yra patyręs nugaros traumą, kai stuburo slankstelio diskas buvo pasislinkęs į šoną. Yra ir tokių traumų, kurios kankina metų metus, pavyzdžiui, peties trauma, dėl kurios sportininkas negali ruošti nieko rimto žiedų programoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Sąmoningumas ir Trenerio Įtaka
R. Tvorogalas pripažįsta, kad sąmoningai suprato, ką daro, tik būdamas 19-20 metų. Iki tol į salę eidavo todėl, kad treneris, tėvai sakė eiti - ateini, pasportuoji ir išeini. Didžiausią įtaką jo karjerai padaręs žmogus yra treneris Jevgenijus Izmodenovas.
Sportininkas prisimena, kad kartu su treneriu sportavo, kartu dalyvavo varžybose. Vėliau Jevgenijus ėmė dirbti treneriu, bet R. Tvorogalas dar ilgą laiką sportavo su savo senuoju treneriu. Su juo jam nepavykdavo taip dirbti, nes treneris vyresnis, turi kitokių požiūrių. Kai pradėjo dirbti su Jevgenijumi, buvo kaip draugai. Anot R. Tvorogalo, jo ankstesnis treneris irgi pamatė, kad su juo jau sunku, nebesusikalba. Jie net nekalbėdavo - ateidavo, padarydavo darbą ir kuo greičiau bėgdavo namo. Tad pats treneris pasiūlė Jevgenijui su juo dirbti.
Ateities Planai ir Motyvacija
R. Tvorogalas juokiasi, kad nieko kito gyvenime nemoka. Tiek metų darbo įdėta ir viską mesti būtų nelogiškas, labai kvailas žingsnis. Neseniai pasibaigusio Europos čempionato daugiakovės rungtyje jis iškovojo rekordiškai aukštą šeštą vietą. Sportininkas kukliai kalba apie savo laimėjimus - padaro darbą, atsiima medalį ir tyliai grįžta atgal į salę. Jis džiaugiasi savo pasiekimais, bet džiaugiasi sau.
R. Tvorogalas nežino, ar daugiau dėmesio žmonės atkreipia į šią sporto šaką. Dabar toks karantininis laikas, kai vaikų nepriima į sales, tad nelabai gali atsakyti į šį klausimą. Bet pastebėjo, kad vaikai labai didžiuojasi jo pasiekimais, tai malonu viduje. Visus savo medalius yra iškovojęs ant skersinio ir lygiagrečių, tad akivaizdu, jog tai jo stipriausios rungtys. Tos, kurios sunkiausios, tos jam ir sudėtingiausios (šypsosi). Reikia daugiau dirbti, jos turi daugiau sudėtingų elementų. Pasiruošimas varžyboms vyksta dirbant su visais prietaisais po truputį. Bet dabar jis daugiau dirba su savo stipriausiomis rungtimis, nes toms, kurios silpniausios - atraminis šuolis ir laisvieji pratimai, - tiesiog neturi sąlygų. Jei blogomis sąlygomis sportuos visu krūviu, bus didesnė tikimybė susitraumuoti. Per dieną ant visų šešių prietaisų niekas nesportuoja. Būna kontrolinės treniruotės, kurių metu pereina visus prietaisus. Tai gali užimti apie dvi valandas. Bet jeigu ant kiekvieno prietaiso atidirba visus elementus normaliai, po 4-5 kartus, tai ant šešių prietaisų galima ir 4 val. sportuoti.
Dėliodamas programą atlieka įvairius triukus pagal specialų reglamentą. Yra sportininkų, kurie treniruotėse atlieka naujų triukų ir jais pasidalija socialiniuose tinkluose, bet tokie neįskaitomi, nes juos reikia per specialias tarptautines varžybas deklaruoti. Kažkada pats irgi apie tai galvojo, bet dabar jau nebe.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Olimpiada - Eilinės Varžybos?
R. Tvorogalas nustebino pasakęs, kad jam debiutas Rio de Žaneire buvo kaip eilinės varžybos, nors daugumai sportininkų tai didžiausia karjeros svajonė. Jis nelabai kreipia dėmesio į rangą. Taip, smagu, kad olimpinės žaidynės. Jis bando ir pats suprasti, kad jos vyksta kartą per ketverius metus, kad tai - labai rimta ir svarbu. Sportininkas norėjo patekti į olimpines žaidynes, kad galėtų pasidaryti olimpinių žiedų tatuiruotę (nusijuokia). Su treneriu planuoja patekti į daugiakovės finalą ir skersinių finalą.
Ateitis Po Olimpinių Žaidynių
Dabar R. Tvorogalui 26-eri. Kartais pagal rezultatus ir pasirodymus varžybose atrodo, kad dar jaunas esu, bet per treniruotes kartais taip viską skauda - sąnariai, nugara, dabar ir riešą pradėjo skaudėti, koją dar susitrenkiau. Dabar net nežino, ką ir kaip darys po olimpinių žaidynių.
Lietuvos Gimnastikos Federacijos Pastangos
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) deda daug pastangų, kad Lietuvos gimnastai galėtų dalyvauti aukščiausio lygio varžybose. Pasak A. Gudiškio, LGF nesitikėjo tokių gerų rezultatų 48-ajame gimnastikos pasaulio čempionate Glazge, kuriame dalyvavo keturi gimnastai iš Lietuvos.
Pasiruošimas Tokijo Olimpinėms Žaidynėms
Prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes R.Tvorogalą treniruojantis J.Izmodenovas buvo paskirtas Lietuvos vyrų rinktinės vyriausiuoju treneriu ir su savo auklėtiniu vyko į olimpiadą. Dabar šis 24-erių sportininkas siekia antrojo kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes. Tarp kandidatų yra dar du gimnastai kauniečiai: 27-erių R.Guščinas ir 23-ejų Tomas Kuzmickas.
J.Izmodenovas gimė Lietuvoje ukrainietės ir ruso šeimoje, turi seserį dvynę Alioną, kuri pirmoji pradėjo lankyti gimnastikos pratybas. Dabar ji irgi dirba gimnastikos trenere klube „Šokliukas“. O brolis pasekė sesers pavyzdžiu. 2002-aisiais, būdamas keturiolikos, J.Izmodenovas pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu. Nuo tada ir prasidėjo vilniečio era mūsų šalies vyrų sportinės gimnastikos padangėje. Jis tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, atstovavo šaliai pasaulio ir Europos čempionatuose, universiadoje. Svariausias laimėjimas - 14 vieta daugiakovės varžybose per Europos čempionatą Lozanoje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Atrankos į Tokijo Olimpines Žaidynes
Atranka į Tokijo olimpines žaidynes bus sudėtinga, nes vyrų sportinė gimnastika populiari visame pasaulyje ir geriausių sportininkų meistriškumas gana vienodas. Jeigu mes viską padarysime, ką planuojame, tai tikimės, kad bent vienas iš trijų mūsų olimpinių kandidatų kovos Tokijuje. Turime šansų, kad kelialapius iškovos ir du mūsų gimnastai. Dabar truputį pasikeitė taisyklės, jos mums palankesnės: anksčiau šaliai, nepatekusiai į komandų varžybas, negalėjo atstovauti du sportininkai, o nuo šių metų galima ir dviem. Jau įvyko komandinių varžybų atranka, kurioje mes nedalyvavome. Pirmuosius tris kelialapius į Tokiją pelnė Kinijos, Rusijos ir Japonijos komandos. Jos demonstruoja tokį meistriškumą, prie kurio nepriartėja kitų šalių gimnastai. Kitos devynios komandos dėl kelialapių varžysis toliau.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai Rio de Žaneiro Olimpiadoje ir Pasiruošimas Tokijo Olimpiadai
Roberto Tvorogalo Pasiekimai Rio de Žaneire
Sportinės gimnastikos atstovas R. Tvorogalas 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse puikiai pasirodė atraminio šuolio rungtyje, kuri jam atnešė 15 vietą. 2010 m. R.Tvorogalas dalyvavo pirmosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse Singapūre. Olimpinė Rio de Žaneiro salė gimnastui jau bus pažįstama - pavasarį jis čia galutinai užsitikrino kelialapį į olimpines žaidynes. „Patiko viskas. Salėje visur vyravo žalia spalva.“
Kiti Lietuvos Sportininkai Rio de Žaneiro Olimpiadoje
Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo 67 sportininkai - baidarių ir kanojų irklavimo, buriavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, sunkiosios atletikos, šaudymo, šiuolaikinės penkiakovės, teniso. Žaidynių atidaryme Lietuvos vėliavą nešė G.Scheidt, o jos vyras, taip pat buriuotojas Robertas Scheidtas buvo Brazilijos delegacijos vėliavnešys.
Pasiruošimas Tokijo Olimpiadai
Naktį iš penktadienio į šeštadienį, irklavimo, gimnastikos, plaukimo ir dviračių plento rungtyse pasirodys ir mūsų šalies sportininkai - net 7 savo srities profesionalai stos į kovas. Iš viso Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvaus 37 sportininkai.
Lietuvos Gimnastikos Sporto Situacija
Vyrų Sportinės Gimnastikos Populiarumas
Vyrų sportinė gimnastika Lietuvoje nėra populiari. Ji kultivuojama tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Sportinė gimnastika - graži sporto šaka, ji ugdo greitį, lankstumą, šoklumą, jėgą. Labai daug vaikų nori lankyti treniruotes, bet bėda ta, kad jų susižavėjimas sportine gimnastika greitai praeina ir jie renkasi kitas sporto šakas. Vaikus ir paauglius sunku išlaikyti iki tam tikro lygio. Tie, kurie išsilaiko, patenka į rinktinę ir atstovauja mūsų šaliai. Dirbu Vilniaus miesto sporto centre, kuriame gimnastus ugdo septyni treneriai. Turiu dvi grupes: vienoje treniruojasi aštuoni 9-13 metų sportininkai, kurie jau pasiekia neblogų rezultatų, dalyvauja tarptautinėse varžybose, o kitoje - keturiolika 5-8 metų berniukų. Savo grupėse darau atranką, mano pagrindinis tikslas - išugdyti kuo daugiau gerų gimnastų, kurie patektų į Lietuvos įvairaus amžiaus grupių rinktines. Su R.Tvorogalu dirbu atskirai dukart per dieną. Rytais salėje būname tik dviese, o po pietų pradedame dirbti truputį anksčiau, nei ateina antroji grupė.
Treniruočių Sąlygos ir Infrastruktūra
Turime gimnastikos salę Kauno gatvėje, todėl noriu padėkoti Vilniaus miesto sporto centro direktoriui Mariui Jukoniui, kuris vis atnaujina salę, nuperka prietaisų, taip pat Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentui Algimantui Gudiškiui ir generaliniam sekretoriui Algimantui Prunskui, kurie mumis nuoširdžiai rūpinasi, rengia treniruočių stovyklas. Turime beveik visus prietaisus, išskyrus kilimą, ant kurio atliekami laisvieji pratimai. Jis kainuoja apie 30-40 tūkst. eurų. Gerą gimnastikos salę su sportiniu inventoriumi turi kauniečiai, o klaipėdiečių salė labiau pritaikyta vaikams.
Buvo daug planų, rodoma projektų, kad Vilniuje bus statoma nauja, didelė, su visa įranga gimnastikos sporto salė. Tačiau laukiame ir nesulaukiame. Todėl pagrindinis mūsų pasirengimas svarbiausioms metų varžyboms vyksta kitose šalyse. Prieš Rio de Žaneiro žaidynes su R.Tvorogalu Lietuvoje beveik nebuvome. Dažnai vykstame treniruotis į Minską, kuriame yra puiki sporto bazė su visa įranga. Šiemet prieš pasaulio ir Europos čempionatus su Robertu ir Tomu irgi vyksime treniruotis į Baltarusiją. Vokietijoje pagal sutartį dirba Tomo treneris Rolandas Zakšauskas, pas kurį jis dažnai vyksta pasitobulinti. O R.Guščinas turi savo klubą, kuris taip ir vadinasi - olimpiečio Roko Guščino klubas, tad negali dažnai vykti treniruotis kitur.
Tarptautinių Varžybų Organizavimas Lietuvoje
Kitų šalių gimnastai, su kuriais draugaujame, norėtų atvažiuoti pas mus parungtyniauti. Bet varžybų negalime surengti, nes neturime tarptautinius standartus atitinkančios geros gimnastikos salės ir sportinio inventoriaus. Tarkime, Rygoje yra trys geros gimnastikos salės, kuriose galima rengti tarptautines varžybas.
Lietuvos Olimpinio Judėjimo Istorija
Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.
1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.
1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.
Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.
Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
tags: #lietuvos #gimnastikos #sportininkai #rio