Irklavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XIX amžių. Ši sporto šaka apima įvairias valčių klases, amžiaus grupes ir svorio kategorijas. Lietuvos irkluotojai yra pasiekę reikšmingų rezultatų tarptautinėse varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus.
Irklavimo Sporto Šakos Pagrindai
Irklavimas, dar žinomas kaip akademinis irklavimas, yra lenktynių sporto šaka, kurioje naudojamos sportinės irklinės (akademinės) valtys. Irkluojama sverto principu veikiančiais pritvirtintais vienmenčiais irklais, sėdint ant judamų sėdynių nugara judėjimo kryptimi. Valtys skirstomos į 8 klases: pavienės ir porinės.
Valčių Klasės
Pavienių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja vienu irklu, yra 5 klasės:
- Dvivietė su vairininku (2+; tik vyrų; minimalus svoris 32 kg)
- Dvivietė be vairininko (2−; 27 kg)
- Keturvietė su vairininku (4+; tik vyrų; 51 kg)
- Keturvietė be vairininko (4−; 50 kg)
- Aštuonvietė su vairininku (8+; 96 kg)
Porinių valčių, kurias kiekvienas sportininkas irkluoja dviem irklais, yra 3 klasės:
- Vienvietė (1×; 14 kg)
- Dvivietė (2×; 27 kg)
- Keturvietė (4×; 52 kg)
Amžiaus ir Svorio Grupės
Skiriamos amžiaus grupės: jauniai, jaunimas (iki 23 metų), suaugusieji ir meistrai (A - minimalus daugiau kaip 27 m., B - metų vidurkis ≥36, C - ≥43, D - ≥50, E - ≥55, F - ≥60, G - ≥65, H - ≥70, I - daugiau kaip 70). Pagal svorį išskiriami lengvojo svorio irkluotojai: vyrų įgulos svorio vidurkis neturi būti daugiau kaip 70 kg, kiekvieno įgulos nario (ir vienvietinininko) - daugiau kaip 72,5 kg, moterų įgulos - daugiau kaip 57 kg, narės (ir vienvietininkės) - daugiau kaip 59 kg.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Olimpinės ir Neolimpinės Rungtys
Yra olimpinės rungtys: vyrų - 1×, 2×, 2−, 4×, 4−, 8+; moterų - 1×, 2×, 2−, 4×, 8; lengvasvorių vyrų - 2×, 4−; lengvasvorių moterų - 2×, ir neolimpinės rungtys: vyrų - 2+; moterų - 4−; lengvasvorių vyrų - 1×, 2−, 4×, 8+; lengvasvorių moterų - 1×, 4×.
Istoriniai Faktai apie Irklavimą Lietuvoje
Pirmieji Žingsniai
Lietuvoje 1885 m. įkurtas pirmasis irklavimo sporto klubas Klaipėdoje (ji priklausė Prūsijai) - „Neptūnas“ (kelis dešimtmečius sėkmingai varžėsi Prūsijos čempionatuose ir kitose regatose). 1908 m. įkurta irklavimo sekcija Vilniuje (1913 m. turėjo 72 narius, 10 valčių), 1912 m. surengta irkluotojų išvyka iš Vilniaus į Kauną, vyko regatos Verkiai-Vilniaus centras. 1912 m. Kauno „Sakalo“ sporto organizacijoje įkurta irklavimo sekcija, 1913 m. Nemune atidaryta valčių prieplauka (atidaryme dalyvavęs Raudondvario grafas B. Tiškevičius padovanojo kelias valtis), buvo 10 valčių. 1912 ar 1913 m. irklavimo klubas įkurtas Šilutėje. 1920 m. įsteigtai Vilniaus irklavimo draugijai priklausė ir irklavimo klubų.
Tarpukario Laikotarpis
1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, „Neptūnas“ į Lietuvos sporto lygą neįstojo ir toliau dalyvavo Prūsijos čempionatuose, 1926 ir 1929 m. Klaipėdoje organizavo regatas su jos irkluotojais (Kauno irkluotojai nebuvo kviečiami), 1929 m. dalyvavo Rygos regatoje, 1932 m. - reikšmingose regatose Vokietijoje, bet kaip atskira komanda, ne kaip Lietuvos atstovai, o 1934 m. visiškai pasitraukė iš Lietuvos (ir Klaipėdos krašto) sporto. 1931 m. Kaune prie Lietuvos jachtklubo (įkurtas 1921 m.) įsteigta irklavimo sekcija, Kauno irkluotojai dalyvavo Rusnės, 1932 m. - Klaipėdos regatoje. 1936 m. Kaune surengtas pirmasis Lietuvos čempionatas: valtimis su vairininku vyrai varžėsi 2000 m nuotolyje lengvomis dvivietėmis, sunkiomis dvivietėmis, lengvomis keturvietėmis, sunkiomis keturvietėmis. 1937 m. pradėjo irkluoti ir moterys, jos dalyvavo 1938 m. Lietuvos čempionate. Irklavimas buvo įtrauktas į pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados programą ir vyko 2000 m nuotolyje valtimis su vairininku. Vilniuje ir Kaune buvo pastatytos irklavimo bazės. Iki 1940 m. visai kūno kultūrai ir sportui (taip pat ir irklavimui) vadovavo Kūno kultūros rūmai, nuo 1940 - 1943 m. irklavimo komiteto pirmininku buvo S. Dautartas, o nuo 1943 m. - S.
Pokario Laikotarpis
Per II pasaulinį karą irklavimo inventorius buvo išgrobstytas, irklavimo bazės sunaikintos. 1945 m. įkurta Lietuvos irklavimo federacija (LIF), Vilniuje pradėjo veikti Lokomotyvo draugijos irklavimo bazė, 1946 09 surengtos pirmosios po karo irklavimo varžybos - Vilniaus čempionatas, 1948 m. irklavimas pradėtas kultivuoti Kaune, 1949 - Klaipėdoje. 1949 09 25-28 Vilniuje (Neryje) įvyko Lietuvos vyrų ir moterų bei jaunių čempionatai. Lietuvos irkluotojai 1952 m. pradėjo dalyvauti SSRS čempionatuose (jauniai laimėjo pirmuosius žetonus), 1956 m. - SSRS tautų spartakiadose. 1954 m. įvyko pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų irklavimo čempionatas.
Irklavimas Nepriklausomoje Lietuvoje
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1991 m. Lietuvos irklavimo federaciją priėmus į Tarptautinę irklavimo federaciją (FISA), irkluotojams atsirado daugiau galimybių dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose, tarptautinėse regatose ir kitose varžybose (nebereikėjo užimti aukščiausių vietų SSRS varžybose). XXV olimpinėse žaidynėse (1992 Barselona) dalyvavo 8 irkluotojai, XXVI olimpinėse žaidynėse (1996 Atlanta) - 3 irkluotojai. 1997 m. E. Petkus ir J. Bagdonas laimėjo Pasaulio taurę, B. Šakickienė ir K. Paplavskaja.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Žymūs Lietuvos Irkluotojai
Lietuvos irklavimo istorija didžiuojasi talentingais sportininkais, pasiekusiais aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose.
- A. Bagdonavičius ir Z. Jukna (olimpiniai vicečempionai, 1960 m.)
- V. Butkus (olimpinis vicečempionas, 1976 m.)
- K. Koženkova (olimpinė vicečempionė, 1976 m.)
- G. Šidagytė-Ramoškienė ir E. Kaminskaitė (olimpinės vicečempionės, 1976 m.)
- J. Narmontas ir I. Pinskus (olimpiniai prizininkai, 1980 m.)
1962 m. vyrų aštuonvietė, kurios didžiąją daugumą sudarė Vilniaus Žalgirio irkluotojai, pasaulio čempionate Liucernoje (Šveicarija) pelnė sidabro medalius, tradicinėje Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės sukakties iškilmių regatoje Filadelfijoje įveikė Jungtinių Amerikos Valstijų aštuonvietę, 1963 m. tapo Europos vicečempione. 1964 m. Lietuvos aštuonvietė laimėjo Henlio (Henley) regatos Grand Challenge Cup taurę.
Irklavimo Renginiai Lietuvoje
1995 m. Birštone pradėtos rengti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata. 1999 m. įvyko oficialus uždarų patalpų žiemos čempionatas Concept II treniruokliais, 2001 m. - pirmasis Lietuvos irklavimo federacijos žiemos turnyras. Trakuose pradėta vykdyti Lietuvos sporto klubų taurės regata. Birštone pradėta vykdyti A. Trakuose pradėta vykdyti Lietuvos sporto klubų taurės regata. Birštone pradėta vykdyti A. Trakuose pradėta vykdyti Lietuvos sporto klubų taurės regata. Birštone pradėta vykdyti A. Kikilo taurės, Trakuose - Lietuvos sporto klubų taurės regata.
Lietuvos Irklavimo Federacijos Vadovai
Lietuvos irklavimo federacijos prezidentai: J. Obelienius (1946-1951), J. Pavilionis (1951-1957), A. Slanksnys (1957-1977), S. Rudžionis (1977-1985), B. Zaikauskas (1985-1989), E. Savickas (1989-1997), A.
Baidarių ir Kanojų Irklavimas
Baidarių ir kanojų irklavimas yra dar viena irklavimo sporto rūšis, apimanti lenktynes ir slalomą. Varžybų nuotoliai: 200, 500, 1000 m, maratonas (pasaulio čempionatuose) ir 5000, 10 000 m (kitose varžybose). Rungtyniaujama ramiame vandenyje (trumpųjų nuotolių lenktynės), sraunioje tėkmėje (greitasis leidimasis, slalomas).
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Baidarių ir Kanojų Irklavimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji turistinių baidarių irklavimą pradėjo kultivuoti Klaipėdos (1885) ir Šilutės (1912) irklavimo klubai. 1920 m. įsteigta Vilniaus irklavimo draugija, kuriai priklausė klubai, kultivuojantys ir baidarių irklavimą. 1921 m. Kaune Lietuvos jachtų klubas (LJK) organizavo varžybas paprastosiomis valtimis ir baidarėmis. 1931 m. prie Lietuvos jachtų klubo įkurta baidarių irklavimo sekcija. 1934 m. surengtas baidarių žygis Lietuvos upėmis, 1936 - ežerais. 1936 m. Šiauliuose įkurtas jachtų klubas, kuriame būrėsi baidarių irklavimo mėgėjai. 1938 m. Kuršių mariose įvyko Lietuvos tautinės olimpiados dviviečių baidarių varžybos, kuriose dalyvavo moterys ir vyrai. 1940 m. Kaune vyko pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės (jose dalyvavo tik kauniečiai). Nuo 1949 m. kasmet rengiamos Lietuvos baidarių (nuo 1954 m. ir kanojų) irklavimo pirmenybės.
Žymūs Lietuvos Baidarių ir Kanojų Irkluotojai
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai taip pat yra pasiekę aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose. Tarp jų:
- Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Europos čempionai, 1957 m.)
- V. Česiūnas (olimpinis ir pasaulio čempionas)
- Vitalijus Trukšinas (pasaulio ir Europos čempionas)
- A.
Lietuvos Irklavimo Pirmenybių Rezultatai
Lietuvoje nuolat vyksta įvairios irklavimo varžybos, pradedant jaunučių varžybomis uždarose patalpose ir baigiant atvirais Lietuvos čempionatais. Žemiau pateikiami kai kurių varžybų rezultatai:
- CONCEPT2 Challenge / Lietuvos uždarų patalpų irklavimo čempionatas (Vilnius)
- LIF jaunučių regioninės uždarų patalpų irklavimo varžybos (Trakai)
- Kupiškio ilgo nuotolio regata, LIF taurės III etapas ir LIF klubų II etapas (Kupiškis)
- Baltijos šalių paplūdimio sprinto irklavimo čempionatas (Klaipėda)
- Atviras Lietuvos U17 ir suaugusiųjų čempionatas (Trakai)
- Atviras Lietuvos U19 ir U23 čempionatas (Kaunas)
- Baltijos šalių čempionatas (Trakai)
- Tarptautinė „Gintarinių irklų“ regata (Trakai)
- LIF klubų regata (Šiauliai)
- Tarptautinė „Salduvės“ irklavimo regata, LIF taurės II etapas, Lietuvos studentų irklavimo čempionatas (Šiauliai)
- LIF jaunučių regata (Trakai)
- LIF taurės I-asis etapas ir Karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regata (Klaipėda)
- LIF uždarų patalpų jaunučių irklavimo čempionatas (Trakai)
Šie ir daugelis kitų renginių suteikia galimybę sportininkams varžytis, tobulėti ir siekti aukščiausių rezultatų.
Svarbūs Renginiai ir Čempionatai
Lietuvoje vyksta įvairūs irklavimo renginiai, pritraukiantys tiek vietinius, tiek tarptautinius sportininkus. Trakai yra tapę svarbiu irklavimo centru, kuriame reguliariai vyksta tarptautinės regatos „Gintariniai irklai“. Taip pat populiarios Karaliaus Vilhelmo kanalo regatos Drevernoje ir „Salduvės“ regatos Šiauliuose.
LIF Taurės Etapai
LIF (Lietuvos Irklavimo Federacijos) taurės varžybos vyksta keliais etapais įvairiose Lietuvos vietose, tokiose kaip Dreverna, Šiauliai ir Kupiškis. Šios varžybos yra svarbios, nes jose sportininkai renka taškus, kurie lemia galutinę LIF taurės įskaitą.
Uždarų Patalpų Irklavimo Čempionatai
Žiemos sezonu vyksta Lietuvos uždarų patalpų irklavimo čempionatai, kuriuose sportininkai varžosi su Concept2 irklavimo treniruokliais. Šie čempionatai yra puiki galimybė įvertinti sportininkų fizinęFormą ir pasiruošimą lauko sezonui.
Tarptautinė Irklavimo Federacija (FISA) ir Lietuvos Dalyvavimas
Tarptautinė irklavimo federacija (FISA), įkurta 1892 m., yra pagrindinė irklavimo sporto valdymo organizacija pasaulyje. Jos būstinė yra Lozanoje, Šveicarijoje. FISA vienija daugybę šalių narių ir yra atsakinga už irklavimo taisyklių nustatymą, tarptautinių varžybų organizavimą ir irklavimo sporto populiarinimą visame pasaulyje.
Svarbiausi FISA Renginiai
FISA organizuoja keletą svarbių tarptautinių irklavimo renginių, įskaitant:
- Europos irklavimo čempionatus (nuo 1893 m.)
- Pasaulio irklavimo čempionatus (nuo 1962 m. vyrams, nuo 1974 m. moterims)
- Pasaulio taurės etapus
- Olimpines žaidynes (nuo 1900 m. vyrams, nuo 1976 m. moterims, nuo 2008 m. parolimpinėse žaidynėse)
FISA ir Jaunimo Čempionatai Lietuvoje
Lietuvos irklavimo federacija nuo pat pradžių siekė tik jaunių čempionato. Lietuvos irklavimo sostinė Trakai tarp šio sporto tarptautinės bendruomenės jau yra pagarsėjusi kaip aukštą kartelę iškėlusi organizuojant aukščiausio lygio jaunių ir jaunimo Europos, pasaulio čempionatus.
tags: #lietuvos #irklavimo #pirmenybese #isdalyta #septyniolika #medaliu