Lietuvos ir Ispanijos krepšinio istorijos yra turtingos ir kupinos įsimintinų akimirkų, pergalių ir skaudžių pralaimėjimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius šių dviejų šalių krepšinio rinktinių susitikimus, pradedant legendiniu 2003 m. Europos čempionato finalu ir baigiant dabarties įvykiais.„AS“ taip pat žavisi Lietuvos rezultatais: „Lietuvos krepšinio istorija trumpa, bet pribloškianti. Per 13 Europos čempionatų lietuviai laimėjo septynis medalių komplektus ir dalyvavo šešiuose finaluose. Fantastiškas stabilumas elite“.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius
Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine. Tačiau, kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.
Steponas Darius: Lakūnas ir Sporto Pradininkas
Steponas Darius iš istorijos vadovėlių žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną. Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę.
Sportinė Veikla
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
- Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
- Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
- Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
- Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi.
- Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Lietuvos Rinktinės Dalyvavimas Svarbiausiuose Turnyruose ir Pasiekimai
Lietuvos rinktinė nuo 1939 m. Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo, dėl visiems žinomų priežasčių. Tačiau ryškiausios mūsų krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.
Dalyvavimas Europos Čempionatuose:
- 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
- 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Dalyvavimas Pabaltijo Šalių Čempionatuose:
- 1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
- 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
- 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
- 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
- 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
- 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
- 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
- 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
- 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
Dalyvavimas SSRS Čempionatuose:
- 1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
- 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Ryga: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
- 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningradas: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
- 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingradas: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
- 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
- 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: (9-6).
- 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: (8-4).
- 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: (9-6).
- 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: (8-4).
- 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijevas: (9-6).
- 1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
- 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
- 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskva: (10-5).
Lietuvos Krepšininkų Pasiekimai TSRS Rinktinėje:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
- 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
- 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
- 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
- 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
- 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
- 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
- 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas
- 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas
- 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
- 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius
- 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
- 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
- 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
- 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
- 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.
Lietuvos Krepšinio Rinktinė Po Nepriklausomybės Atgavimo
Nuo 1991 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.
Dalyvavimas Olimpinėse Žaidynėse:
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
- 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
- 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas: Lietuva iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
- 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas: Lietuva iškovoja 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
- 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras: Lietuva iškovoja 7 vietą (6 rungtynės ir 3 pergalės).
Dalyvavimas Europos Čempionatuose:
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
- 1997 m. Europos čempionatas Ispanija: Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės)
- 2001 m. Europos čempionatas Turkija: Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės)
- 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
- 2005 m. Europos čempionatas Serbija: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2007 m. Europos čempionatas Ispanija: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2009 m. Europos čempionatas Lenkija: Lietuva iškovoja 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė)
- 2011 m. Europos čempionatas Lietuva: Lietuva iškovoja 5 vieta (11 rungtynių ir 8 pergalės)
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Lietuva iškovoja sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuva iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
Dalyvavimas Pasaulio Čempionatuose:
- 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės)
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva Iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
- 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: Lietuva iškovoja 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės)
Lietuva prieš Ispaniją: Istorinių Susitikimų Apžvalga
Lietuvos ir Ispanijos krepšinio istorija kupina įsimintinų akimirkų, pergalių džiaugsmo ir apmaudžių pralaimėjimų.
2003 m. Europos Čempionato Finalas
2003 m. Europos čempionato finalas, vykęs Stokholme, įrašytas aukso raidėmis į Lietuvos krepšinio istoriją. Antano Sireikos auklėtiniai finale susitiko su Ispanijos rinktine, kurios vedlys buvo tuometinis jaunas talentas Pau Gasolis. Lietuviai triumfavo rezultatu 93:84, iškovodami trečiąjį Europos čempionų titulą.
Skaudūs Atsirevanšavimai: 2006 m. Pasaulio Čempionatas ir 2008 m. Olimpiada
Po triumfo 2003 m., ispanai atsirevanšavo lietuviams svarbiose varžybose. 2006 m. pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Ispanija nugalėjo Lietuvą, o 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių pusfinalyje ispanai vėl buvo pranašesni (91:86).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Eurobasket 2015: Kelias į Finalą ir Kova Dėl Aukso
Tiek Ispanijos, tiek Lietuvos rinktinės „Eurobasket 2015“ grupės etape nedemonstravo žaidimo, kuris leistų jas vadinti pagrindinėmis kandidatėmis laimėti turnyrą. Viskas pasikeitė nuo atkrintamųjų varžybų, kai gerindami žaidimą abiejų šalių krepšininkai šlavė varžovus vieną po kito. Ispanams kelią į finalą pastojo aikštės šeimininkai prancūzai, tačiau titaniškos Pau Gasolio pastangos - pelnė net 40 taškų, padėjo po pratęsimo švęsti pergalę 80:75. Jono Kazlausko auklėtiniai pusfinalyje susidūrė su iki tol nė karto nesuklupusiais serbais ir įveikė juos 67:64. Finale susitiko Ispanijos ir Lietuvos rinktinės. Ispanai nuo pat susitikimo pradžios diktavo savo sąlygas. Itin prastai sužaisti pirmas ir trečias kėliniai neleido lietuviams pagalvoti apie pergalę. Ispanija nugalėjo Lietuvą rezultatu 80:63.
Rio de Žaneiro Olimpinės Žaidynės: Skaudus Pralaimėjimas Grupės Etape
Praėjusio Europos krepšinio čempionato finalo pakartojimas į „Carioca“ arenos tribūnas priviliojo būrį kitų sporto šakų - plaukimo, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo, dziudo - Lietuvos olimpiečių ir jų trenerių. Tačiau rungtynės lietuviams susiklostė nesėkmingai. Nuo pat susitikimo pradžios lietuviai atrodė sutrikę ir išsigandę, o ispanai lengvai rinko taškus.
Eurolygos Kovos: „Žalgiris“ ir „Lietuvos Rytas“ Prieš Ispanijos Grandus
Per visą Eurolygos gyvavimo istoriją Lietuvos ir Ispanijos krepšinio lyderiai sukaupė nemenką tarpusavio akistatų patirtį. Sostinės klubo krepšininkams ji gerokai malonesnė nei žalgiriečiams. „Žalgiris“ Vitorijoje viešėjo jau keturis kartus ir visos išvykos baigėsi skaudžiais pralaimėjimais. Vilniaus „Lietuvos rytas“ į Barseloną keliavo tik vieną kartą, bet ši išvyka Eurolygoje debiutavusiai ekipai buvo labai sėkminga.
Ispanijos rinktinės lyderių netektys prieš pasaulio čempionatą
Prieš pasaulio čempionatą Ispanijos rinktinė susidūrė su dideliais iššūkiais. Dėl traumos čempionatą praleido Pau Gasolis, o Nikola Mirotičius ir Serge'as Ibaka dėl asmeninių priežasčių neprisijungė prie rinktinės.
Ispanijos Krepšinio Žvaigždė Fernando Martinas: Tragiška Istorija
Fernando Martinas buvo ne tik puikus krepšininkas, bet ir žmogus, turėjęs didelę įtaką ne tik Ispanijos, bet ir Europos krepšiniui. Jo ankstyva mirtis sukrėtė visą krepšinio pasaulį.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Kelias į NBA
1986-ųjų birželį vykusioje NBA naujokų biržoje Portlando „Trail Blazers“ klubas pasirinko Arvydą Sabonį, tačiau Lietuvos milžino debiuto elitinėje krepšinio lygoje dėl įvairių aplinkybių teko laukti dar dešimtmetį. Visgi tais pačiais 1986-aisiais „Blazers“ marškinėlius apsivilko kitas aukštaūgis iš šios Atlanto pusės. Tuomet 24-erių metų 205 cm ūgio F. Martinas tapo pirmuoju Europos krepšininku Portlando komandoje ir apskritai antru NBA lygoje debiutavusiu Senojo žemyno atstovu.
Tragiška Mirtis
Deja, Fernando Martinas žuvo autokatastrofoje būdamas vos 27 metų. Jo atminimas Ispanijoje yra puoselėjamas iki šiol. Karališkasis Madrido klubas turi ilgą ir šlovingą istoriją, jam atstovavo daug pačių ryškiausių krepšinio žvaigždžių, tačiau F. Martino atminimas Ispanijos sostinėje puoselėjamas ypatingai.