Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis Lietuvoje nėra tiesiog sporto šaka - tai neatsiejama šalies kultūros dalis, įaugusi į kiekvieno piliečio kraują. Nuo pirmųjų oficialių rungtynių 1922 m. iki šių dienų, Lietuva užsitarnavo krepšinio šalies vardą, garsėjantį visame pasaulyje. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio istoriją, didžiausius pasiekimus ir asmenybes, kurios prisidėjo prie šio sporto populiarumo ir sėkmės.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje
Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dvejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais.
Pirmieji Žingsniai ir Iššūkiai
1922 m. birželio 23 d. Kaune įvyko istorinės rungtynės tarp LFLS komandos ir laikinosios sostinės rinktinės, kurias LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Šios varžybos davė pradžią daugybei pergalių, kurios garsino Lietuvos vardą pasaulyje. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms. Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė. Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. 1938 m. lietuvaitės iškovojo pirmuosius sidabro medalius Europos moterų krepšinio čempionate. 1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje tapo Europos čempionais. 1939 m. Lietuva pirmą kartą gavo teisę rengti Europos krepšinio čempionatą. Šiai progai buvo pastatyta pirmoji specialiai krepšiniui pastatyta arena Europoje - Kauno sporto halė.
Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione. Ši pergalė buvo didelis pasiekimas šaliai, kurioje krepšinis tik pradėjo populiarėti. Prie pergalės prisidėjo ir JAV lietuviai Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas ir Juozas Žukas. Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą.
1939 m. Lietuva surengė Europos krepšinio čempionatą Kaune, specialiai šiam renginiui pastatytoje sporto halėje. Lietuvos rinktinė, treniruojama Felikso Kriaučiūno, dar kartą triumfavo, laimėdama visas rungtynes. Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Kauno Sporto Halė: Krepšinio Namai Europoje
1939 m. Kaune pastatyta Sporto halė tapo pirmuoju Europoje specialiai krepšiniui skirtu statiniu. Ši arena tapo Lietuvos krepšinio simboliu ir namais, kuriuose buvo iškovotos svarbios pergalės.
Sovietinis Laikotarpis: Žaidimas Po Svetima Vėliava
Antras pasaulinis karas ir krepšinio stagnacija. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos, Lietuvos krepšininkai buvo priversti rungtyniauti po Sovietų Sąjungos vėliava.
Svarbūs Pasiekimai Sovietų Sąjungos Sudėtyje
1947 m. Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius ir Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų. 1972 m. Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą. Vėliau olimpiniais čempionais tapo Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis (1988). Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. Įvairios prabos medalių Europos, Pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse iškovojo Sergėjus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomečius. Tai pat olimpiadose sužibėjo ir kiti krepšininkai. Olimpiniais čempionais tapo Angelė Rupšienė (1976, 1980), Vida Beselienė (1980), Šarūnas Marčiulionis (1988), Rimas Kurtinaitis (1988). Olimpiniai vicečempionai buvo Stepas Butautas (1952), Justinas Lagunavičius (1952), Kazys Petkevičius (1952, 1956), Stanislovas Stonkus (1956), Algirdas Lauritėnas (1956).
„Žalgiris“ Atgimimas: 1985-1987 Metų Triumfas
Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio lygos legenda
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Puslapis Lietuvos Krepšinyje
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, krepšinis vėl tapo visateisiu pasaulio krepšinio nariu. 1990 m. spalio 16 d. oficialiai atkurta savarankiška Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
Olimpiniai Medaliai: Barselona, Atlanta ir Sidnėjus
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė, vadovaujama Vlado Garasto, iškovojo bronzos medalius. Bronzos medaliai buvo iškovoti ir 1996 m. Atlantos bei 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate. 1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius.
1996 metais Atlantos olimpiados bronza iškovota pusfinalyje pralaimėjus vėl tiems patiems Jugoslavams, bet mažajame finale įveikti Australijos krepšininkai. Nuo 1997 metų iki 2000 metų Sidnėjaus olimpiados mūsų rinktinę lydėjo „Karnio prakeiksmas“. 1996 metais, po sėkmingos olimpiados rinktinę paliko Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis, treneris Vladas Garastas. Jaunasis rinktinės kraštas Artūras Karnišovas tarė: „Dabar labai ilgai teks laukti medalių“. Šis teiginys buvo vadinamas Karnio prakeiksmu ir jis baigėsi A. Karnišovui atsisveikinus su rinktine.
2000 metai - olimpiniai sugrįžimo į krepšinio elitą metai. Jono Kazlausko treniruojama rinktinė iškovojo bronzos medalius. Ypatingą dėmesį sukėlė pusfinalio rungtynės prieš tuo metu nenugalima JAV rinktinę. Pralaimėta vos dvejais taškais. 2001 metais, Lietuvos krepšinio istorija vėl primena amerikietiškus kalnelius. Šiais metais Turkijoje vykusiame Europos čempionate sensacingai aštunfinalyje buvo pralaimėta Latvijos rinktinei, automatiškai likome ir be kitais metais vykusio pasaulio čempionato.
Taip pat skaitykite: Krepšinio lygų apžvalga Baltijos šalyse
Europos Čempionatas 2003: Aukso Sugrįžimas
2003 metais, amerikietiški kalneliai tęsiasi. Tas paąia metais atnaujinta krepšinio rinktinė po 64 metų pertraukos iškovojo Europos aukso medalius. Šis čempionatas buvo vienas įsimintiniausių Lietuvos krepšinio istorijoje. 2004 m. Atėnų olimpiadoje pasirodėme garbingai užimdami 4 vietą. Vėlgi malonus ir didžiulį ažiotažą sukėlęs įvykis, grupės varžybose įveikta JAV rinktinė. Tiesa, sėkmingas žaidimas nutruko pusfinalyje pralaimėjus Italijos komandai.
2005 metų Europos čempionate, komandai negalėjo padėti daug pajėgių krepšininkų. Pagrindinis vedlys buvo tik Ramūnas Šiškauskas. Komanda čempionate patyrė, tik vieną pralaimėjimą ketvirfinalyje ir galutinėje rikiuotėje liko penkti.
2006 metai Pasaulio čempionatas. 2006 metais į pasaulio čempionatą Japonijoje vyko kur kas pajėgesnės sudėties, bet galutinėje įskaitoje liko 7 vietoje. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
2007 Europos krepšinio čempionatas. 2007 metų Europos krepšinio čempionatas klostėsi kur kas sėkmingiau. Po 7 pergalių serijos, pusfinalyje pralaimėta Rusijos komandai, bet mažajame finale įveikti Graikijos krepšininkai.
2008 metų Olimpiada. 2008 metais tradiciškai olimpiadoje patekome į pajėgiausių komandų ketvertuką, bet mažajame finale pralaimėjome Argentinai.
2009 metų katastrofa. 2009 metais vėl katastrofiški metai. Europos čempionate Lenkijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo 11 vietą ir vienintelę pergalę prieš Bulgarijos rinktinę. Vėl trenerių kaita - Ramūną Butautą keičia Kęstutis Kemzūra. Kadangi Lietuva užėmė žemą vietą Europos čempionate, automatiškai vėl neteko teisės dalyvauti pasaulio čempionate 2010 metais. Tiesa, šį kartą vietą tam tikrom rinktinėm buvo galima įsigyti komerciniu keliu. Rėmėjo Antano Guogos pagalba, įsigyta teisė dalyvauti čempionate nenuėjo veltui. Jauna komanda iš čempionato grįžo su bronzos medaliais.
Pasiruošimas 2011 Europos vyrų krepšinio čempionatui
2005 metais „FIBA Europe“ padalinys suteikė teisę Lietuvai rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą. Lietuvos krepšinio federacijos geras vadybinis darbas rengiant čempionatus buvo įvertintas iš anksčiau. Sėkmingai surengti du jaunųjų krepšininkų turnyrai - 2009 metų Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionatas Kaune ir 2010 metų Europos jaunių (iki 18 metų) čempionatas Vilniuje davė teisę rengti pagrindinį Europos čempionatą. Rengiant ankstesnius čempionatus, verta pažymėti rekordus. Per jaunučių čempionatą Vilniuje buvo pagerintas visų laikų jaunųjų krepšininkų Europos čempionatų lankomumo rekordas - finalo mačą tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sostinės „Siemens“ arenoje stebėjo net 13 tūkst. žmonių. Besirengiant Europos vyrų čempionatui, modernios arenos taip pat iškilo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Tiesa, pats čempionatas vykęs namuose sportine prasme nebuvo sėkmingas. Banguotos rungtynės grupių varžybose jau tada kėlė nerimo. Palengvėjimas atsirado ketvirfinalyje sąlyginai gavus silpnesnį varžovą - Makedoniją. Deja, klaida rungtynių pabaigoje lėmė pralaimėjimą. Europos čempionate vykusiame Lietuvoje užimta 5 vieta. Vėl trenerių kaita. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
2012 metų Olimpiada. 2012 metų olimpiadoje 8 vieta. Malonus blykstelėjimas 2013 ir 2015 metų Europos čempionatuose užėmus antrąsias vietas. 2014 metų pasaulio čempionate 4 vieta.
2016 metų Olimpiada. 2016 metų olimpiadoje vėl esame toli nuo medalių užimta 7 vieta. Toliau 2017 ir 2018 metais vidutiniai rinktinės pasirodymai vadovaujant Dainiui Adomaičiui.
2019 pandemijos metai. 2019 metais pasaulis ilsėjosi nuo krepšinio dėl Covid19 pandemijos. 2020 metais, vadovaujant Dariui Maskoliūnui, rinktinė atrankos turnyre namuose pralaimėjo Slovėnijos rinktinei ir pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo nepateko į Olimpines žaidynes.
2021 Europos čempionatas. 2021 metais Europos čempionate užimta 15 vieta taip pat žemiausia mūsų vieta Europos čempionatų istorijoje. Treneriui Kaziui Maksvyčiui suteiktas antrasis šansas. Tikimės, jog vėl grįšime prie amerikietiškų kalnelių ir dabar laikas kilti aukštyn.
Lietuvos Krepšinio Federacijos Indėlis
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) atliko svarbų vaidmenį populiarinant krepšinį šalyje. Jos dėka buvo organizuojami įvairūs turnyrai ir čempionatai, kurie padėjo ugdyti jaunus talentus ir kelti krepšinio lygį Lietuvoje.
Rėmėjų Svarba
2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimui didelį indėlį įnešė rėmėjai. „Švyturys-Utenos alus“ investavo apie 0,6 mln. Lt į čempionato organizavimą, o bendra parama Lietuvos krepšiniui 2011 metais siekė apie 1,7 mln. Lt.
Krepšinio Lyga: Profesionalumo Link
1993 m. įkurta Lietuvos krepšinio lyga (LKL) tapo svarbiu žingsniu link profesionalaus krepšinio Lietuvoje. LKL padėjo suvienyti elitines Lietuvos komandas ir pakelti jų lygį. LKL įkurta 1993 m. balandžio 22 d., kai susirinko aštuonių stipriausių Lietuvos krepšinio klubinių komandų - Kauno „Žalgirio“, „Atleto“, „Drobės“, Vilniaus „Statybos“, Plungės „Olimpo“, „Šilutės“, Panevėžio „Lietkabelio“ ir Klaipėdos „Neptūno“ - treneriai bei Šarūno Marčiuliono krepšinio fondo atstovai. Jie įkūrė Lietuvos krepšinio asociaciją - pirmąją Lietuvoje profesionalią sporto organizaciją. Lietuvos krepšinio lyga - 10-os klubų asociacija. Lygą valdo ir svarbiausius klausimus priima patys klubai, deleguojantys po vieną asmenį į LKL valdybą. Vilnius, J. Basanavičiaus g. Juridinis asmuo Lietuvos krepšinio A lyga (LKAL) (registracijos adresas Vilnius, J. Basanavičiaus g. 16-21) išregistruotas 2023 m. liepos mėn. 5 d., trečiadienį. Pakeistas registracijos adresas iš Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Basanavičiaus g. 16-21 į Vilnius, J. Basanavičiaus g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai. Lietuvõs krepšìnio lýga, LKL (1993-1996 Lietuvõs krepšìnio klùbų asociãcija), krepšinio organizacija, vienijanti pajėgiausius Lietuvos vyrų krepšinio klubus ir kasmet rengianti jų varžybas. 1993 04 22 aštuoni pajėgiausi Lietuvos klubai - Kauno Žalgiris, Atletas, Drobė, Vilniaus Statyba, Plungės Olimpas, Šilutės Šilutė, Panevėžio Lietkabelis, Klaipėdos Neptūnas (šiek tiek vėliau prisijungė Kauno NECA ir Lavera) - ir Š. Marčiulionio krepšinio fondo atstovai įkūrė asociaciją - pirmąją profesionalaus krepšinio sporto organizaciją, 1996 ji pavadinta Lietuvos krepšinio lyga. LKL turnyro sistema susideda iš dviejų dalių - reguliariojo sezono ir atkrintamųjų varžybų. Pirmąjį sezoną (1993-1994) LKL varžybose žaidė 10 komandų, 1994-1995 - 11 (atkrito Drobė, prisidėjo Šiauliai ir Vilniaus Sakalai). 1996-1999 LKL vienijo 10, 2000-2002 - 9, 2003-2004 - 10, 2005 - 9, 2006 - 8, 2007 - 9, 2008 - 10, 2009 - 11, 2010-11 - 13, 2012 - 12 klubų komandas. LKL vadovai: prezidentai - Š. Marčiulionis (1993-2001), Š. Kliokys (nuo 2001), generalinis sekretorius A. Ližaitis (1994-1996), varžybų direktorius Z. Kamarūnas (1995-2005), techninis direktorius (1996-2005) ir generalinis direktorius (nuo 2005) L.
Jaunimo Krepšinio Lyga: Ateities Kartos Ugdymas
Moksleivių krepšinio lyga (MKL) ir Lietuvos studentų krepšinio lyga (LSKL) atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunus krepšininkus ir ruošiant juos profesionaliai karjerai.
Žymūs Lietuvos Krepšininkai ir Treneriai
Per ilgą Lietuvos krepšinio istoriją iškilo daug žymių krepšininkų ir trenerių, kurie garsino šalies vardą visame pasaulyje.
Arvydas Sabonis: Krepšinio Legenda
Arvydas Sabonis yra vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų. Olimpinis (1988), pasaulio (1982) ir Europos (1985) čempionas, išrinktas į FIBA (2010) ir NBA (2011) Šlovės muziejus.
Šarūnas Marčiulionis: Pirmasis Lietuvis NBA
Šarūnas Marčiulionis - olimpinis (1988) ir Europos (1985) čempionas, pirmasis lietuvis, žaidęs NBA. Įkūrė savo vardo mokyklą, išugdžiusią dešimtis Lietuvos rinktinių narių.
Vladas Garastas: Treneris Laimėtojas
Vladas Garastas - nusipelnęs treneris, atvedęs nepriklausomos Lietuvos rinktinę į Europos sidabrą 1995 m. bei nužygiavęs iki 1992 ir 1996 m. olimpinių žaidynių bronzos. Dėl LKF vadovo Vlado Garasto kritikos komandos vyr.trenerio vietą paliko Antanas Sireika.
Jonas Kazlauskas: Auksinis Treneris
Jonas Kazlauskas - treneris, vadovavęs Lietuvos rinktinei 2003 m., kai buvo iškovotas Europos čempionato auksas. Rinktinės vairą vėl perima Jonas Kazlauskas.
Krepšinis Lietuvoje ir Moterų krepšinio rinktinė
Moterų krepšinis natūraliai sukelia mažesnį susidomėjimą. Tačiau galima įžvelgti tendencija: jai nesiseka vyrams, tuomet tarptautiniame fronte Lietuvai tinkamai atstovauja moterys, tad ir krepšinis Lietuvoje vėl kiek atsigauna. Tiesa, geresnis pasirodymas buvo net 2009 metais. Žvelgiant, į Lietuvos krepšinio istoriją, pirmiausia mūsų anksčiau minėti 1937 metai (Europos čempionate antra vieta). Po nepriklausomybės 1995 m. Moterų rinktinė iškovojo Europos sidabrą, o 1997 metais iškovotas Europos čempionato auksas!!! Tiesa, nuo to laikotarpio moterų krepšinio rinktinės medaliai baigėsi. Aukščiausi pasiekimai 2001 ir 2005 metų Europos čempionatuose iškovotos ketvirtosios vietos. Dabartiniu laikotarpiu rinktinė nepatenka net į senojo žemyno pagrindinį turnyrą. Lietuvos krepšinio istorijoje ženklių pasiekimų turėjo Lietuvos vyrų kurčiųjų rinktinė. Europos čempionais tapo 1992 metais, o 2000 ir 2004 m. buvo apdovanoti bronza. Lietuvos moterų rinktinė 1996, 2000 ir 2004 m. Europos čempionate iškovojo sidabro medalius, įdomiausia, visus kartus nusileisdo Švedijos krepšininkėms.
Svarbūs Pasiekimai
1997 m. Lietuvos moterų rinktinė iškovojo Europos čempionato auksą. Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir Vida Šulskytė-Beselienė tapo olimpinėmis čempionėmis.
Lietuvos jaunimo rinktinė
O ką iškovojo Lietuvos jaunimo rinktinės? Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 21 metų) rinktinė: 2005 metų pasaulio čempionai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinė: 1996 ir 2012 metų Europos čempionai, 2005 ir 2008 metų Europos vicečempionai, 2004 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 19 metų) rinktinė: 2011 metų pasaulio čempionai, 2003 metų pasaulio vicečempionai, 2013 metų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojai. Taip pat Lietuvos vaikinų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 1994 ir 2010 metų Europos čempionai, 2006, 2008 ir 2012 metų Europos vicečempionai, 2015, 2021 metų Europos vicečempionai. Taigi, Lietuvos vaikinų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2008 metų Europos čempionai, 2009, 2010 ir 2015 metų Europos vicečempionai, 2007 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojai. Džiugu, jog Lietuvos merginų jaunių (iki 18 metų) rinktinė: 2008, 2021 metų Europos čempionės. Lietuvos merginų jaunučių (iki 16 metų) rinktinė: 2006 metų Europos čempionato bronzos medalių laimėtojos, 2015 metų Europos čempionato B diviziono nugalėtojos.
Klubinis krepšinis Lietuvoje
Tarybų Sąjungos laikais, Lietuvos klubinį krepšinį atstovavo Kauno „Žalgiris“, Vilniaus „Statyba“, Vilniaus „Kibirkštis“ (moterų komanda). Kaip minėjome aukščiau, iškovojus nepriklausomybę Lietuvos krepšinis merdėjo. Ankstesniame straipsnyje esame minėję, jog visiškai nebuvo net aiškios čempionato sistemos, komandos buvo praktiškai mėgėjiško lygio. Š. Marčiulionio dėka, įkūrus LKL į čempionatą grįžo aiškumas, profesionalu…
Lietuvos Supertaurės turnyras
Lietuvos Supertaurės turnyras 2012-2013 m. Vienintelį kartą istorijoje buvo surengtas toks turnyras. 2012 m. rugsėjo mėnesį Kauno „Žalgiris” ir Vilniaus „Lietuvos Rytas”, kaip stipriausios šalies komandos kovojo dėl Supertaurės. Buvo sužaistos dvejos rungtynės. Pirmąsias Kaune žalgiriečiai laimėjo rezultatu 89:71, o antrosios rungtynės, kurios vyko Vilniuje baigėsi lygiosiomis 87:87.
#