Venesuelos krepšinio rinktinės istorija: nuo Pietų Amerikos čempionatų iki olimpinio debiuto

Venesuelos krepšinio rinktinė - tai komanda, turinti savo unikalų kelią krepšinio pasaulyje. Nors Venesuela nėra laikoma krepšinio gigante, jos rinktinė per ilgus metus iškovojo nemažai svarbių pergalių ir įsimintinų akimirkų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Venesuelos krepšinio rinktinės istoriją, apžvelgsime svarbiausius pasiekimus, žymiausius žaidėjus ir įtaką, kurią šalies krepšiniui padarė Jungtinės Amerikos Valstijos.

Venesuelos kelias į tarptautinę areną

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos kraštų, į Pietų Amerikos krepšinį dažniausiai žvelgiama iš aukšto. Kiek geriau vertinamos nebent keletą garsių Eurolygos ir NBA krepšininkų turinčios Argentinos bei Brazilijos rinktinės, tuo tarpu kitų šalių komandos laikomos nepajėgiomis prilygti net ir Europos krepšinio vidutiniokams. Tarp „kitų“ patenka ir Venesuela, kurios rinktinė svarbiausiuose pasaulio krepšinio turnyruose kol kas būdavo labai reta viešnia. Per visą istoriją venesueliečiai vos kartą dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir tik du kartus iškovojo teisę varžytis pasaulio pirmenybėse.

Venesuelos krepšinio tradicijos nėra tokios senos ir turtingos, kaip kitų Pietų Amerikos valstybių Brazilijos, Argentinos bei Urugvajaus, kurių krepšininkai ne kartą pateko tarp olimpinių žaidynių ar pasaulio pirmenybių prizininkų. Tuo metu, kai iškart po Antrojo pasaulinio karo piečiau esančių žemyno šalių krepšinis išgyveno aukso amžių, Venesuelos rinktinė apskritai nedalyvaudavo jokiuose tarptautiniuose turnyruose. Net ir Pietų Amerikos pirmenybėse (jos pradėtos rengti dar 1930 metais) venesueliečiai debiutavo tik 1955-aisiais, o ir po to dar kelis dešimtmečius pasirodydavo anaiptol ne kiekviename turnyre. Reguliariai kovoti dėl stipriausios Pietų Amerikos komandos vardo Venesuelos rinktinė pradėjo tik nuo 1983 metų.

Vos tapę visaverčiais Pietų Amerikos krepšinio šeimos nariais, venesueliečiai iškart aplenkė nuolatines žemyno pirmenybių dalyves Čilės, Kolumbijos, Paragvajaus bei Peru rinktines ir nuo 1983 metų nė karto nenukrito žemiau ketvirtosios vietos. Per tris dešimtmečius Venesuelos rinktinė laimėjo vieną aukso, du sidabro ir penkis bronzos medalių komplektus. Sėkmingiausias buvo 1991 metų turnyras, kuris vyko Venesuelos mieste Valensijoje. Jame šeimininkų komanda laimėjo vienintelius jos istorijoje aukso medalius. Sidabru Venesuelos rinktinė pasipuošė 1987 ir 1997 metais, bronza - 1993, 1999, 2001, 2004 ir 2008 metais. Pastarajame Pietų Amerikos čempionate 2010 metais venesueliečiai buvo ketvirti. Amerikos čempionate, kuriame konkurencija yra didesnė, Venesuelos rinktinė ant garbės pakylos užlipo dukart: 1992 metais laimėjo sidabrą, 2005 metais - bronzą.

Olimpinis debiutas ir tolimesnis kelias

Didžiausiu savo krepšinio laimėjimu venesueliečiai kaip tik ir laiko patekimą į 1992 metų Barselonos žaidynes. Tiksliau, kelialapį į olimpines varžybas užtikrinusius sidabro medalius, kurie buvo laimėti Portlende vykusiame Amerikos atrankos turnyre. Jame Venesuelos rinktinė nusileido tik pirmajai „Svajonių komandai“ ir aplenkė favorites Brazilijos, Puerto Riko bei Kanados ekipas.

Taip pat skaitykite: Venesuelos futbolo rinktinės pasiekimai

Olimpinėje Barselonoje dauguma varžovų Pietų Amerikos atstovams buvo per stiprūs. Venesueliečiai nugalėjo tik kinus ir tarp dvylikos komandų liko priešpaskutiniai. Kita vertus, triuškinami nesileido ir be kovos nepasidavė nė vienai komandai, net favoritėms.

Su Venesuelos rinktine Barselonoje daug vargo ir Lietuvos krepšininkai. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis bei jų bendražygiai po pirmojo kėlinio netgi atsiliko 38:46. Mūsų šalies komanda tik po pertraukos pradėjo diktuoti savo sąlygas ir pasiekė nelengvą pergalę 87:79.

Teisę žaisti olimpinėje atrankoje venesueliečiai iškovojo užėmę penktąją vietą šių metų rugsėjį Mar del Platoje (Argentina) vykusiame Amerikos čempionate. Burtai ir tvarkaraštis lėmė, kad per žemyno pirmenybes Venesuelos sirgaliams smarkiai jaudintis nereikėjo. Su pagrindiniais varžovais venesueliečiai žaidė dar turnyro pradžioje, o pralaimėję Puerto Rikui bei Dominikos Respublikai bei nugalėję Kanadą taip tvirtai apsikasė penktojoje pozicijoje, kad per paskutinius tris turus juos būtų išjudinusi tik ilga staigmenų virtinė.

Mačuose su pagrindiniais varžovais buvo karšta. Žaisdami su Dominikos Respublikos rinktine Venesuelos krepšininkai ketvirtajame kėlinyje pirmavo 11 taškų skirtumu, bet pralaimėjo 89:92, o Kanados komandą 103:98 palaužė tik per pratęsimą.

Galiausiai Venesuelos rinktinė gavo kaip tik tai, ko ir važiavo į Amerikos čempionatą. Šio turnyro favoritės Argentinos ir Brazilijos komandos (jos užėmė dvi pirmąsias vietas) venesueliečiams buvo nepasiekiamos. Varžytis su Dominikos Respublikos ir Puerto Riko ekipomis (jos liko trečioje ir ketvirtoje pozicijoje) buvo įmanoma, tačiau šiuo metu jų krepšinio lygis yra truputį aukštesnis negu Venesuelos. Pagrindinėmis konkurentėmis kovojant dėl penktosios vietos laikytos Kanados ir Urugvajaus komandos. Kadangi jas aplenkti pavyko, venesueliečiai savo rezultatu buvo visiškai patenkinti.

Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis

Nors Venesuelos krepšinio federacijos iškeltas tikslas buvo pasiektas, kas treniruos rinktinę kitąmet dar nežinia. Mar del Platoje venesueliečiams pirmą kartą vadovavo amerikietis Ericas Musselmanas, tačiau sutaris su buvusiu „Sacramento Kings“ ir „Golden State Warriors“ strategu galiojo tik vieną turnyrą. Šiuo metu tiek E.Musselmanas, tiek Venesuelos krepšinio vadovai sako, kad norėtų bendradarbiauti toliau, bet parašai ant naujos sutarties dar nepadėti.

Ryškiausios žvaigždės

Venesuelos rinktinės lyderis Amerikos čempionate buvo 24 metų 198 cm ūgio gynėjas Greivisas Vasquezas. Jis įmesdavo 19,3 taško ir pagal rezultatyvumo vidurkį nusileido tik Argentinos rinktinės lyderiui Luisui Scolai (vid. 21,4 tšk.). G.Vasquezas šiuo metu yra neabejotinai ryškiausia Venesuelos krepšinio žvaigždė ir vienintelis šios šalies atstovas NBA lygoje. Joje Merilendo universitetą baigęs venesuelietis debiutavo 2010 metais, ir pirmąjį sezoną vilkėdamas „Memphis Grizzlies“ aprangą pelnydavo 3,6 taško.

Prieš G.Vasquezą stipriausioje pasaulio lygoje žaidė vos du Venesuelos krepšininkai. XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje aštuonis sezonus NBA klubuose praleido su „Houston Rockets“ du čempiono žiedus laimėjęs puolėjas Carlas Herrera, o šio amžiaus pradžioje du sezonus NBA ekipose rungtyniavo gynėjas Oscaras Torresas.

Beje, patys venesueliečiai geriausiu visų laikų savo krepšininku vadina ne C.Herrerą, O.Torresą ar G.Vazquezą. Šie laurai nė akimirkos nedvejojant skiriami užsienio klubuose niekada nežaidusiam ilgamečiui Venesuelos rinktinės lyderiui Victorui Davidui Diazui. 198 cm ūgio snaiperiui priklauso daugelis Venesuelos krepšinio rezultatyvumo rekordų. Per vienas šalies lygos rungtynes jis yra įmetęs 76 taškus, o 2003 metų Amerikos čempionate jau būdamas 35-erių metų amžiaus vidutiniškai pelnydavo 19,1 taško.

JAV įtaka Venesuelos krepšiniui

Nors Venesuelos ir JAV tarpvalstybiniai santykiai vos ne kasmet tampa vis labiau įtempti, JAV poveikis Venesuelos krepšiniui matomas vos ne kiekviename žingsnyje: Venesuelos rinktinę treniruoja JAV krepšinio specialistas, visuose Venesuelos klubuose žaidžia po du ar tris JAV krepšininkus, didžiausią Venesuelos areną suprojektavo JAV architektas, Venesuelos žiniasklaidoje NBA naujienos nustelbia pranešimus apie vietos krepšinį, o tarp Venesuelos profesionalų lygos pagrindinių rėmėjų yra trys JAV verslo milžinai „Pepsi“, „McDonald‘s“ ir „Firestone“.

Taip pat skaitykite: Krepšinio rungtynių transliacijos: vadovas

Dar kelios garsios JAV bendrovės remia Venesuelos klubus, ir nepaisant neigiamo JAV administracijos požiūrio į Venesuelos politinę sistemą, trauktis iš šios Pietų Amerikos šalies neketina. Netgi priešingai, paramą tik didina. Pavyzdžiui, nuo 1990 metų „Trotamundos“ klubą remianti „Firestone“ bendrovė, prieš keletą metų tapo dar vieno LPB klubo rėmėja, o užpernai pradėjo remti jau trečią šios lygos klubą.

Politikos vingrybės visiškai nerūpi ir JAV krepšininkams. Praėjusį sezoną LPB lygoje lygiai trys ketvirtadaliai įregistruotų legionierių (63 iš 84) buvo žaidėjai iš JAV. Tiesa, LPB galioja trijų legionierių limitas, bet užsieniečiai keičiami labai dažnai - lyderiai pagal šį rodiklį buvo Aragvos „Toros“ ir „Cocodrilos“, kuriuose bent vienerias rungtynes žaidė net po dešimt užsienio krepšininkų.

Vidaus krepšinio lygos

Daugelio Amerikos valstybių nacionalinių klubų varžybų struktūra ženkliai skiriasi nuo Europos. Venesuela nėra išimtis - šioje šalyje skirtingu metų laiku rengiami du čempionatai: Profesionalų krepšinio lygos (LPB) ir Nacionalinės krepšinio lygos (LNB). Šiose lygose žaidžia skirtingi klubai, bet jiems atstovauja tie patys krepšininkai. Šiuolaikinės LPB pirmtakė Speciali krepšinio lyga (LEB) buvo įkurta 1974 metais. 1992 metais ji pervadinta dabartiniu pavadinimu.

LPB čempionatas paprastai prasideda vasario pabaigoje, pasibaigus populiariausio Venesueloje žaidimo beisbolo čempionatui, ir trunka iki liepos pradžios. Tiesa, šį sezoną dėl rinktinės interesų LPB terminus teko truputį pastumti - dešimt klubų prie starto linijos stos vasario 2 d. Jie per reguliarųjį sezoną sužais po 36 rungtynes, o čempionai paaiškės birželio pradžioje.

Kadangi LPB sezonas yra gana trumpas, 1996 metais šalies krepšinio federacija įsteigė LNB lygą, kurios tikslas buvo plėsti žaidimo geografiją ir skatinti jaunųjų krepšininkų ugdymą atokiuose regionuose. LNB čempionatas trunka nuo rugsėjo iki lapkričio. Šiais metais jame dalyvavo aštuoni klubai.

Tarptautinės klubų varžybos

Progų išbandyti jėgas tarptautiniuose turnyruose gauna abiejų lygų klubai. Vėliau Čempionų taurė į Venesuelą atkeliavo dar keturis kartus (2000 metais ją vėl laimėjo „Trotamundos“, 2001-2003 metais - Mirandos „Delfines“), tačiau pertvarkius žemyno klubų varžybas tai jau buvo antras pagal svarbą Pietų Amerikos turnyras.

Arenos

Venesueliečiai olimpinį atrankos turnyrą ketina rengti 13 tūkstančių vietų turinčioje Karakaso „Poliedro“ arenoje. Šį 145 metrų skersmens ir 38 metrų aukščio geodezinio kupolo konstrukcijų statinį 1971 metais suprojektavo amerikietis architektas Thomasas Howardas. Tiesa, arena pradėta statyti truputį vėliau, sparčiai augusioms naftos kainoms pakilus iki pasakiškų 14 JAV dolerių už barelį, ir buvo atidaryta 1974 metų kovo 2 d.

Per beveik keturis dešimtmečius „Poliedro“ matė daugelį garsiausių šių laikų muzikos atlikėjų nuo „Metallica“ ir „Scorpions“ iki Luciano Pavarotti ir Kylie Minogue. Nemažai garsenybių, pavyzdžiui Peteris Gabrielas, Ericas Claptonas ar „Aerosmith“, liko už „Poliedro“ sienų, kadangi koncertai dažnai rengiami ne arenoje, o šalia jos esančioje aikštėje.

1983 metais „Poliedro“ vyko Panamerikos žaidynių varžybos, 2006 metais - Pietų Amerikos krepšinio čempionatas, ne vieną sezoną LPB rungtynes žaidė „Cocodrilos“ klubas. Šiais metais didžiausioje Venesuelos arenoje nevyko jokie renginiai: nei sporto, nei muzikos. Praėjusių metų gruodį šalies sostinę nusiaubus dideliam potvyniui, „Poliedro“ buvo apgyvendinti būsto netekę karakasiečiai.

Artimiausiu metu „Poliedro“ šeimininkaus statybininkai - Venesuelos vyriausybė įsipareigojo iki olimpinio atrankos turnyro areną rekonstruoti ir pritaikyti naujausiems FIBA reikalavimams. Didelių arenų yra ir kituose Venesuelos miestuose.

Pasaulio krepšinio čempionatas

Paskutiniąją pirmojo grupių etapo dieną pasaulio krepšinio čempionate Sakartvelo rinktinė stojo į akistatą prieš Venesuelos krepšininkus. Rinktinių susitikime per daug intrigos nebuvo ir kartvelai (2/1) 70:59 (24:19; 4:18; 17:21; 11:15) nugalėjo neįtikėtinai nerezultatyviai antrąjį kėlinį sužaidusią Venesuelą (0/3). Venesueliečiai atlaikė tik kėlinį. Antrajame ketvirtyje Pietų Amerikos atstovų metimai itin dažnai skriejo pro šalį, o surinkti vos keturi taškai lėmė triuškinantį atsilikimą - 23:42. Po ilgosios skirtumas tarp komandų nustojo augti, nes venesueliečiai pradėjo aktyviau dirbti puolime. Galiausiai lemiamame kėlinyje problemos kamavo ir kartvelus, tačiau jiems pavyko išlaikyti 11 taškų persvarą iki pat rungtynių pabaigos.

Greiviso Vasquezo kelias į NBA

G.Vasquezas NBA rungtyniauja jau šešerius metus ir stipriausioje krepšinio lygoje uždirbo beveik 20 milijonų JAV dolerių. Bet kai prieš 12 metų pirmą kartą atvyko į Vašingtoną, būdamas septyniolikos jis nemokėjo nė žodžio angliškai. Buvęs Montrose mokyklos vyriausiojo trenerio asistentas Davidas Adkinsas buvo atsakingas už G.Vasquezą ir pateikė rekomendaciją. Masai'us Ujiri - dabartinis „Toronto Raptors“ direktorius, patvirtino rekomendaciją. Pirmasis G.Vasquezo susitikimas su D.Adkinsu buvo labai juokingas. Pirmiausia, todėl, kad NBA skautai manė, jog G.Vasquezas yra 203 cm ūgio gynėjas. Bet D.Adkinsas visiškai nesutriko. Montrose skautai buvo įsitikinę, kad G.Vasquezas yra tas žaidėjas, kokio ir reikia komandai. G.Vasquezas buvo pasirengęs sunkiam darbui nuo pat pirmosios dienos Amerikoje.

Iki 2010-ųjų - G.Vasquezo debiuto NBA (pateko 28-uoju šaukimu), Venesuela subrandino du krepšininkus stipriausiai pasaulio lygai. Venesueloje dominavo beisbolas. Bet būdamas 9-erių Greivisas labai norėjo išbandyti krepšinį. Lyg tyčia, tėtis jį nusivedė į Karakaso „Cocodrilos“ rungtynes. Jau po dvejų metų būdamas 11-os G.Vasquezas dviejų kambarių bute mėtė į mažytį pakabintą krepšį.

G.Vasquezas nebuvo sutvertas krepšiniui, tačiau 13-os jam tai nė kiek nerūpėjo. Jis žaidė nesitikėdamas tapti profesionalu, bet tiesiog dievino krepšinį. G.Vasquezas krepšinio aikštėje niekada nepasiduodavo. Krepšinis, beje, palengvino jo vaikystę. Jis buvo bebaimis. Beje, 2012-aisiais G.Vasquezo mama vos išvengė nelaimės.

Kad autobusu 18 val. pasiektų treniruotę, iki stotelės G.Vasquezas pėdindavo per 12 blokų į artimiausią stotį. Tikintis krikščionis niekada nesusidūrė su rimtu pavojumi jo gyvybei. Paauglystėje Greivisas lankė mokyklą šalia Guarataro rajono - vieno pavojingiausių Karakase. Vieną dieną Greiviso bičiuliai įkalbėjo jį pabandyti pažaisti Guarataro aikštelėje. „Buvo baisu, nes tarp žiūrovų buvo daug vyrų su ginklais. Bet vis tiek žaidžiau, - mena Greivisas.

„Karakaso sunkumai buvo priežastis, kodėl jis yra toks kovingas. Jis gali prakaituoti treniruotėje iki tol, kol nebegalės kvėpuoti. „Jis bebaimis, - sakė Stu Vetteris, iš Montrose priviliojęs G.Vasquezą į Merilando universitetą - tą patį, kuriame kadaise žaidė Šarūnas Jasikevičius. - Jis nieko nebijo ir priima iššūkius.

Venesuelos krepšinio rinktinė ir Lietuva: netikėtas ryšys per olimpinę atranką

Olimpinė atranka Venesueloje - vienas įsimintiniausių turnyrų, kuriame teko dalyvauti Lietuvos nacionalinei komandai. Pirmosios lietuvių rungtynės atrankoje prieš Venesuelą buvo pažymėtos aistromis - likus kelioms sekundėms iki mačo pabaigos paprašyta Lietuvos komandos minutės pertraukėlė, kuri buvo skirta suregzti ataką ir taip pat prieš akistatą su Nigerija turėti dar didesnę taškų atsargą, pasak įtūžusių venesueliečių, buvo pasityčiojimo ženklas.

Venesuela nepamiršo Lietuvos pralaimėjimo Nigerijai - prieš atrankos ketvirtfinalį su Puerto Riku buvo nušvilptas mūsų šalies himnas.

Šarūnas Jasikevičius po pergalės ketvirtfinalyje prieš Puerto Riką pernelyg netryško džiaugsmu, teigdamas, kad tikslo dar nepasiekėme.

Pasak Šarūno Jasikevičiaus, į olimpines žaidynes šiais laikais patekti žymiai sunkiau, pabrėždamas, kad vien tik patekimas yra labai geras rezultatas, nors suprantu, kad lietuviui tai sunku įrodyti.

Lietuvos ir Venesuelos krepšinio istorijoje panašumų yra labai nedaug. Vis dėlto vienas įrašas abiejų šalių krepšinio metraščiuose sutampa: olimpinėse žaidynėse tiek Lietuvos, tiek Venesuelos rinktinė debiutavo 1992 metais.

Su Venesuelos rinktine Barselonoje daug vargo ir Lietuvos krepšininkai. Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis bei jų bendražygiai po pirmojo kėlinio netgi atsiliko 38:46. Mūsų šalies komanda tik po pertraukos pradėjo diktuoti savo sąlygas ir pasiekė nelengvą pergalę 87:79.

tags: #venesuelos #krepsinio #rinktine