Lietuva neabejotinai yra krepšinio šalis, kurioje aistruoliai pasižymi karštu palaikymu ir atsidavimu savo komandoms. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio fanų istoriją, pradedant nuo ištikimiausių aistruolių, keliaujančių paskui rinktinę, baigiant skandalingais incidentais ir palaikymo grupuočių susikūrimu.
Aistringiausi „Žalgirio“ fanai: brolių Macių istorija
Vieni karščiausių „Žalgirio“ krepšinio klubo fanų yra broliai Nauris ir Normundas Maciai. Jų istorija iliustruoja aistrą krepšiniui ir kartais peržengiančias ribas. Broliai Maciai, negalėję lankytis varžybose ilgiau nei dešimtmetį, buvo pastebėti paskutinėse krepšinio varžybose, apsirengę su krepšinio atributika.
Konfliktas ir teisinės pasekmės
Priežastis, kodėl jų varžybose negalėjo būti ilgą laiką, siejama su incidentu 2013 metais, kai įvyko konfliktas tarp Kauno „Žalgirio“ ir Madrido „Real“ komandų. Vienas iš brolių susiriejo su priešininkų komandos krepšininku ir jam trenkė į veido sritį, dėl ko broliai buvo sulaikyti policijos, kur buvo panaudotas ir elektrošokas. Vėliau krepšinio gerbėjai, broliai Maciai visą situaciją aiškinosi teisme. 2023-aisiais metais vyko teismas, kur broliai dvyniai pelnė pirmąją pergalę.
Teismo sprendimas ir ateities planai
Entuziastingai nusiteikę ir „Žalgirio“ atributika pasidabinę dvyniai Normundas ir Nauris Maciai žengė į Kauno apylinkės teismą. Prabėgus dešimčiai metų jie per teismą bandė patekti į „Kauno arenos“ valdomus pastatus, stebėti mylimos komandos „Žalgirio“ varžybų ir kitų renginių. Teismas nustatė, kad atsisakymas įleisti į patalpas negali būti grindžiamas sankcijos taikymu ieškovams.
Broliai džiaugiasi santūriai ir svarsto, kuo galės mėgautis arenoje. Broliai labiausiai išgarsėjo prieš šešerius metus, dėl muštynių po Eurolygos akistatos su Madrido „Real“ ekipos žaidėju Rudy Fernandezu. Lietuvos valstybei prisiekę bei šalies pilietybę gavę ir broliai buvo nubausti 25 tūkst. eurų bauda ir nuo to laiko nebeįleidžiami į Eurolygos rungtynes.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nedidelį verslą Rygos oro uoste turėję garsiais Lietuvos krepšinio aistruoliais tapę broliai jau pradėjo darbus, kurių galutinis tikslas - visam laikui persikelti gyventi į Lietuvą. „Lietuva - tai mūsų šalis, mes ją labai mylime ir manome, kad laikas keltis iš Latvijos namo. Juolab, šioje šalyje dabar nemenka krizė, verslai pas visus užsidaro, tad galima brėžti brūkšnį“, - tikino Normundas.
Vieni iš labiausiai atpažįstamų šalies krepšinio sirgalių, ant kurių kūnų puikuojasi begalės garsių Lietuvos krepšininkų atvaizdai tatuiruotėse, sostinėje arba Kaune žada atidaryti didelį sporto restoraną. „Dabar vyksta vietos paieškos - mums nekilnojamų agentūrų atstovai siūlo variantus, dėliojamės. Tiesa pasakius, vis dar mėtomės - norisi būti arčiau krepšinio, Kaune, tačiau traukia ir puikusis Vilnius. Tačiau aišku - mes Lietuvoje galvojame atidaryti sporto restoraną su baru, jo pavadinimas, žinoma, yra aiškus - „Braliukai“, - aiškino vienas iš brolių Normundas.
Abu broliai valdo turimą prekinį ženklą „Braliukai“ - Kauno alaus darykla daro „Braliukų“ alų, tokio paties pavadinimo yra ir sūris, broliai pardavinėja marškinėlius, kepurėles bei apyrankes. Kaip aiškino broliai Maciai, restorano valdymu ir virtuve žada rūpintis garsus latvių virėjas, kuris dirbo „Michelin“ dviejų žvaigždučių restorane. „Mes visi trys būsime bendrasavininkai, mūsų draugas labai laukia, kada įžengsime su savo restoranu į Lietuvos rinką“, - kalbėjo Normundas Macius.
Nors pastarasis brolis nėra dabar šeimos žmogus, jo brolis Nauris turi šeimą. „Jo žmona Latvijoje turi verslą, todėl nelabai galvoja apie gyvenamosios vietos keitimą. Vis dėlto, ji pritarė idėjai - žada važinėti tarp Rygos ir Lietuvos. Mes turime Rygoje butą, tai jį išnuomosime, o už tuos pinigus Vilniuje arba Kaune išsinuomosime sau gyventi trijų kambarių butuką“, - kalbėjo Normundas. Galutinai į Lietuvą krepšinio aistruoliai broliai Maciai žada persikelti iki kitų metų vasaros.
Incidentas su Rudy Fernandezu
Istorija su garsiaisiais broliais Maciais prasidėjo 2013-ųjų kovo 7-ąją, kai Eurolygos „Top 16“ etapo mače „Žalgiris“ kovėsi su Madrido „Real“ ir šiam nusileido po įspūdingos kovos ir pratęsimo - 104:105. Tąkart broliai prie arenos išėjimo laukė Rudy Fernandezo ir bandė kažką aiškinti jam dėl pasisakymų spaudoje apie „sovietinę Lietuvą ir komunistinę šalį“. Vyrams susistumdžius, N. Macius galva trinktelėjo krepšininkui į veidą, kuris buvo užsidėjęs garso ausinės.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Ispanas policijoje rodė didelę mėlynę ant veido, o vienas iš brolių tikino, kad krepšininkas stumdėsi, todėl jis pats nukentėjo - žaidėjas ausine susistumdymo metu pats prasikirto galvą ir todėl bėgo kraujas. Broliai buvo sulaikyti, tačiau jau kitą dieną buvo laisvėje, o teisėsauga taip ir nepareiškė Lietuvos pasus vos 7 dienas turintiems broliams jokių rimtų kaltinimų.
Tačiau Eurolyga stojo į „Real“ žvaigždės pusę, uždraudė broliams Maciams rodytis šios organizacijos rengiamuose turnyruose, o Kauno „Žalgiriui“ skyrė 25 tūkst. eurų baudą. Nors abu broliai žadėjo kuo greičiau grąžinti skolą „Žalgiriui“, dalinai atsiskaityti su kauniečiais jiems pasisekė pavasarį: Kauno ekipa iš vyrų pavedimu gavo 5000 eurų.
„Prieš metus kalbėjomės su „Žalgirio“ vadovu Pauliumi Motiejūnu, kuris pasakė, jog būtina ne kalbėti, o daryti darbus. Jei mes parodysime, kad atiduodame skolą „Žalgiriui“, Paulius tikino, apie tai informuos ir Eurolygą“, - kalbėjo vienas iš brolių Normundas Macius. Abu dvyniai ne kartą kūrė planus, kaip būtų galima kuo greičiau sugrąžinti pinigus „Žalgiriui“, tačiau nė vienas iš jų nebuvo veiksmingas.
Krepšinio sirgalių veidais siekiantys tapti broliai bandė pardavinėti savo vardo alų ir sūrį, pinigus skolai padengti surinkti per „Eurobasket 2015“ čempionatą Rygoje įkūrę sirgalių palapinę Lietuvos aistruoliams, sutarę dėl skolos padengimo su keliais garsiais verslininkais, pardavinėję krepšinio atributiką su vardu „Braliukai“. Tačiau visi šie projektai nebuvo itin pelningi, kad galėtų padengti visą „Žalgirio“ Eurolygai sumokėtą baudą.
Lietuvos krepšinio lygos fanscenos apžvalga
Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) žaidžia 10 komandų, vienu ar kitu metu visos jos turėjo kažkokias palaikymo užuomazgas. Vis tik rimtesnį organizuotą palaikymą Lietuvoje turi vos kelios komandos. Tik dvi komandos gali pasigirti tuo, jog turi palaikymą kiekvienose rungtynėse. Išvykose nulių neturi „Lietuvos Rytas“ ir „Žalgiris“. Panagrinėkime LKL komandų palaikymo grupes, jų praeitį bei dabartį.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
„B Tribūna“ (Vilniaus „Rytas“)
„B Tribūna“ yra didžiausia ir stipriausia organizuoto palaikymo jėga LKL'e. Grupė egzistuoja jau 19 metų, ir yra viena iš ultrizmo pradininkių Lietuvoje. Šį sezoną į LKL išvykas „B Tribūna“ vidutiniškai nuveža 104 žmones. Didžiausios išvykos: Kaunas (500), Panevėžys (140), Alytus (80). Taip pat aktyviausiai iš visų keliauja aplink Europą. Šį sezoną apsilankė jau 5 euroišvykose ir dar trys laukia antrajame Eurocup etape. Daugiausia žmonių apsilankė Berlyne (35). Propoguojamas Ultra Style palaikymas, todėl norima kuo dažniau rungtynėse ne tik dainuoti, bet ir naudoti vaizdinį palaikymą, piešti banerius, choreografijas ir t.t.
„Green White Boys“, „Green Legion“, „Green Death“ (Kauno „Žalgiris“)
Kauno „Žalgiris“ yra antrasis Lietuvos krepšinio klubas, turintis palaikymą visose Lietuvos išvykose. Tačiau jis nėra toks gausus kaip „Lietuvos Ryto“. Kauniečių aktyvaus palaikymo istorija yra persipinusi per tris grupuotes. „Green Death“ - pirmoji susikūrusi „Žalgirio“ fanų grupė. Anot jų, judėjimas prasidėjo 1987 metais, vis tik ši grupė niekada nepasiekė Ultra Style lygio. Atsiradus daugiau jaunimo, 2006 metais „Green Death“ skaičiai ir organizuotumas kilo. Jaunimas norėjo dar didesnių permainų ir 2007 metais susikūrė nauja sirgalių grupė - „Green White Boys“. Jie ir tapo pagrindiniais konkurentais. Žaliai balti pradėjo aktyvesnį palaikymą išvykose, bandė „pramušti“ kuo daugiau euroišvykų, jų tribūnoje atsirado įvairesnis vaizdinis palaikymas. 2012 metais „Green Death“ skilo į dvi dalis: senuosius „Green Death“ ir naujai atsiradusius „Green Death Ultras“. Skambiai ultrų vardu pasivadinusi grupelė taip ir neįrodė, esanti to verta, todėl greitai pakeitė savo pavadinimą į „Green Legion“. Nepaisant to, jų egzistencijos prasmę suprasti visada buvo sunku. Jau keletą metų visos šios trys grupelės „Žalgirį“ palaiko kartu vienoje tribūnoje. Nors pagrindinė „Žalgirio“ grupė GWB šį sezoną šventė savo 10-tąjį gimtadienį, sezonas „Žalgirio“ sirgaliams nėra labai sėkmingas. „Green Death“ apskritai galima pavadinti mirusiu reikalu. Palyginus su „B Tribūna“, LKL išvykose skaičiai yra daugiau nei dvigubai mažesni. „Žalgirį“ palaiko iki 50 žmonių, dažniausiai Lietuvoje vyraujantis skaičius siekia apie 20-40. Dar prastesnė situacija yra euroišvykose, kadangi vieninteliai „Green Legion“ lyg ir lankėsi kažkokiose europinėse išvykose, tačiau jokios oficialios vėliavos ar skaičių nėra. Kitur - nulinis palaikymas.
„Vakarų Banga“ (Klaipėdos „Neptūnas“)
Grupė, kuri iš visų likusių labiausiai propoguoja Ultras Style palaikymą. Jau daug metų klaipėdiečiai palaiko gerus santykius su „B Tribūna“. 2003 susikūrusi „Vakarų Banga“ per savo istoriją turėjo kelis sezonus be nulių, jiems pavyko apsilankyti visose LKL išvykose. Didžiausias „Vakarų Bangos“ privalumas - vis atsinaujinantis dainų repertuaras, šitoje srityje jie yra bene geriausi Lietuvoje. Atvykus į Klaipėdą visada galima išgirsti kokią naują smagią melodiją, pagal kurią juda jų sektorius. Šį sezoną „Vakarų Banga“ stengiasi kuo dažniau lankytis LKL išvykose, namuose renka apie 40 žmonių. Iš devynių išvykų Lietuvoje buvo aplankytos šešios. Klaipėdiečiai sugebėjo „pramušti“ kelias euroišvykas. Ventspilyje apsilankė 35 VB atstovai, Tenerifėje - 5 klaipėdiečiai (ši išvyka tapo tolimiausia iš visų Lietuvos sirgalių išvykų 2017 metais), Vokietijoje - vienas žmogus. „Vakarų Banga“ neseniai gražiai paminėjo savo 14-tąjį gimtadienį: buvo paruošta choreografija, surinktas didelis žmonių skaičius bei viskas vainikuota dideliu pyrošou.
„Cardinal Red Legion“ (Panevėžio „Lietkabelis“)
Nepaisant to, kad pastaruosius kelis metus „Lietkabelio“ klubas kilo į viršų, jų fanai taip ir liko žemame lygyje. „Cardinal Red Legion“ - tai Panevėžio reprezentacinės krepšinio komandos „Lietkabelis“ fanų palaikymo grupė, susikūrusi 2012 metais. Dažniausiai rungtynių metu jų būna iki 20 žmonių, išvykose panevėžiečiai lankosi pakankamai retai (pvz., sezono pradžioje Vilniuje jų buvo lygiai nulis). Visgi, iš to, ką matėme gyvai, tobulėjimo nėra. Nors žmonės ir stengiasi palaikyme naudoti įvairesnes dainas, tačiau kažkokio kūrybiškumo bei didesnių skaičių nėra ir vargu, ar bus.
„Raudonieji Velniai“ (Utenos „Juventus“)
2011 metais Utenoje susiformavo palaikymo grupė - „Raudonieji Velniai“. Prieš tai uteniškių palaikymas apsiribojo karinėmis pompomis. Nauja sirgalių grupė tikrai pagyvino atmosferą Utenos arenoje, 2011-2012 m. sezone jie stengėsi „pramušti“ kuo daugiau išvykų Lietuvoje, bet padaryti sezono be nulių išvykose taip ir nepavyko. „Raudonieji Velniai“ - vienintelė grupė, egzistuojanti mažesniame Lietuvos miestelyje ir vis tiek besistengianti propaguoti organizuotą aktyvų palaikymą, yra bandę kurti vaizdinį palaikymą bei naudoję pirotechniką. Prieš kelis metus uteniškiai pradėjo megzti draugiškus santykius su Kauno „Žalgirio“ sirgaliais, tuo pačiu iš jų pusės skriejant įžeidžiančioms dainoms/komentarams į „B Tribūnos“ pusę. Tai jiems kainavo brangiai: keli ne jų naudai pasibaigę konfliktai, sugrąžinę uteniškius į realybę, iš jų judėjimo pasitraukė nemažai žmonių ir bendras jų sektoriaus vaizdas labai pablogėjo. Šiuo metu santykiai su „Lietuvos Ryto“ sirgaliais yra neutralūs, vis tik patys „Raudonieji Velniai“ nėra tokie aktyvūs, retai lankosi LKL išvykose. Dažniausiai pramušama išvyka - Pasvalys. Nors išvykose palaikymas išties silpnas, bet galime pagirti uteniškius, jog savo arenoje jie kuria tikrai neblogą atmosferą. Nuvažiavus į Uteną, visada jauti konkurenciją, nes velniai į rungtynes susirenka ne šiaip pastovėti, bet stengiasi iš visų jėgų.
Šiaulių fanai (Šiaulių „Šiauliai“)
Šiauliečiai visada turėjo blogą, labai blogą arba tragišką palaikymą. Šiuo metu jis yra tragiškas. Anksčiau buvo akimirkų, kai atrodė, kad Šiauliuose gali išsivystyti normalesnė palaikymo grupė, tačiau tai neįvyko. Nuo senų laikų šiauliečiai konfliktuoja su vilniečiais, tačiau per pastaruosius penkis metus Vilniuje Šiaulių sirgaliai apsilankė vos vieną kartą. Abejotina, jog apskritai Saulės mieste kada nors egzistuos organizuotas palaikymas. Tam reikėtų, kad aktyvūs žmonės burtųsi visiškai iš naujo, nesiedami savęs su dabartiniais sirgaliais.
„White Storm“ (Pasvalio „Pieno Žvaigždės“)
Mažiausiame LKL miestelyje irgi egzistuoja fanų grupelė. Save jie vadina „White Storm“. Jų palaikymą pavadinti audringu sunkiai verčiasi liežuvis, bet smagu, jog tokiame mažame miestelyje apskritai egizstuoja kažkokie sirgaliai. 2012 metais pasvaliečiai bandė komandą palaikyti ne tik namuose, tačiau šiuo metu atrodo, kad ši sirgalių grupė vargiai egzistuoja. Namų rungtynėse galima matyti iki 10 žmonių, o išvykose šviečia nuliai.
„Dzūkijos fanai D13“ (Alytaus „Dzūkija“)
2009-2010 Alytaus sirgaliai bandė važinėti į išvykas, retkarčiais surinkdami apie 20 žmonių. Kurį laiką judėjimas buvo numiręs, tuomet prieš kelis metus Alytuje vėl pamatėme kažkokius sirgalius. Didžiausia jų problema kaip ir Šiauliuose - įvaizdis. Pasikartosime, kad jų sektorius primena šiauliečius, norint sukurti kažkokį normalesnį palaikymą ir didinti žmonių skaičių, reikėtų visiškai keisti mąstymą.
„K-F“ (Kėdainių „Nevėžis“)
Prieš persikeliant į naująją areną Kėdainiuose egzistavo aktyvi palaikymo grupelė. Pirmosios „Nevėžio“ fanų klubo užuomazogos atsirado 2004/2005 metų sezone, kai į varžybas iš Ruklos dalinio grupėmis pradėjo važiuoti kareiviai. Palaikymas rėmėsi paprastomis skanduotėmis. Fanų klubo veikla suaktyvėjo 2008 metais. Po persikėlimo į naująją areną „Nevėžio“ palaikymas vis prastėjo, kol jo išvis nebeliko. Per visą egzistavimą kėdainiečiams taip ir nepavyko aktyviau pavažinėti į daugumą LKL išvykų. Dabar aktyvių sirgalių Kėdainiuose apskritai nėra, tai yra tyliausia arena Lietuvoje.
„Vytauto fanai“ (Prienų-Birštono „Vytautas“)
Vienintelis iš „mažesnių“ klubų, kurio fanai pastaruoju metu ne regresavo, o žengė į priekį. Anksčiau Prienuose palaikymo beveik nebuvo. Šį sezoną apsilankius Prienuose, maloniai nustebino, jog prieniškių tribūna atrodė gausesnė, ji buvo pakankamai garsi, ir, kas svarbiausia, jų tribūnoje nebuvo nedeakvačiai besielgiančių asmenų. Palaikymą sudarė ne vien skanduotės, bet ir kelios dainos. Iki stipraus organizuoto palaikymo dar ilgas kelias, bet linkime jiems nesustoti ir toliau tobulėti, nes pradžia tikrai nebloga!
Apibendrinant, LKL fanscena neblizga. Keletas miestų daug geresnį palaikymą turėjo prieš 4-5 metus. Norėtųsi, kad visos komandos turėtų aktyvų palaikymą, jog didžioji dalis iš jų turėtų fanus, kurie komandą palaikytų ir išvykose.
Kauno „Žalgiris“: istorija, rekordai ir aistruoliai
Kauno „Žalgiris“ žinomas ne tik kaip pirmas krepšinio klubas Lietuvoje, bet ir tas, kuriam per daugiau nei septynis dešimtmečius pavyko iškovoti daugiausia medalių ir tapti geriausiu krepšinio klubu šalyje.
Įkūrimas ir pirmieji laimėjimai
1944 m. dar tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, buvo įkurtas pirmasis šalies krepšinio klubas, kuris tuo metu vadinosi Kauno „Žalgirio“ sporto draugija. Įkūrus klubą ilgai laukti pergalių neteko - jau 1947 m. kauniečiai iškovojo aukščiausią titulą Sovietų Sąjungoje - iš SSRS čempionato parsivežė aukso medalius ir taip pastatė pamatus ateities krepšininkams. Vėliau SSRS krepšinio čempionų vardą „Žalgiris“ užsitvirtino dar 4 kartus - 1951m. 1985 m., 1986 m.
Gintaro Einikio rekordas
Lietuvos krepšinio istorijoje daugiausia pelnytų taškų per vienerias rungtynes rekordas priklauso „žalgiriečiui“ Gintarui Einikiui. 1995-aisiais Lietuvos krepšinio čempionato rungtynėse Kauno „Žalgiris“ - Kauno „Neca“ G. Einikis pelnė 61 tašką. Vos per 24 minutes, praleistas aikštelėje, aukštaūgis pataikė net 30 tritaškių, atkovojo 12 kamuolių ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Dalyvavimas Eurolygoje
Kauno „Žalgiris“ taip pat yra vienintelis Lietuvos krepšinio klubas, kuris jau 19 metų iš eilės atstovauja šalį Eurolygoje. Pirmą kartą kauniečių ekipa Eurolygoje sužaidė 2004 metais. Nuo to laiko nebuvo praleistas nė vienas Eurolygos sezonas. Per 19 metų Europos krepšinio taurę Kauno „Žalgiris“ iškovojo vieną kartą 1999-aisiais, o 2007 m.
Partnerystė su „Samsung“
Nors aštuntą dešimtmetį skaičiuojantis krepšinio klubas per savo istoriją džiugino rekordais ir laimėtais trofėjais, 2023-iaisias Kauno „Žalgiris“ nustebino darkart - tapo pirmuoju krepšinio klubu Baltijos šalyse pradedančių partnerystę su pasauliniu technologijų milžinu. Kovo pabaigoje „Samsung“ kartu su „Žagiriu“ išleido „Galaxy S23 „Žalgiris“ edition“ rinkinį, į kurį įeina „Galaxy S23“ išmanusis telefonas, unikalaus dizaino apsauginis dėklas ir ekrano apsauginis stiklas.
Tritaškių rekordas Eurolygoje
2019-2020 metų Eurolygos sezone „Žalgiriui“ pavyko pagerinti daugiausiai įmestų tritaškių per rungtynes sezono rekordą. Kauniečiai rungtynėse prieš Stambulo „Anadolu Efes“ klubą trijų taškų vertės metimus atliko net 61 proc. taiklumu ir įmetė 19 tritaškių.
Lietuvos krepšinio rinktinės: nuo pirmųjų žingsnių iki dabarties
Kuri Lietuvos rinktinės buvo geriausia? Klausimas turbūt vertas milijono. Taip, svarbu atsižvelgti į rezultatus, svarbu ir varžovų pajėgumas, svarbu ir sėkmė. Apžvelgsime keletą Lietuvos vyrų rinktinės periodų, kiekviename iš jų buvo ir pakilimų, ir kritimų. Kiekviena Lietuvos krepšinio rinktinė atnešė medalius ir ašaras. Toks tas krepšinis Lietuvos sirgaliui.
Pirmieji žingsniai (1935-1939 metai)
Lietuvos vyrų krepšinio istorijos pradžią galima tvirtinti 1920 m. Nebuvo nei specialistų, nei sporto salių, todėl iki 1935 metų neatrodė, jog komanda gali kažką pasiekti. Būtent reikėjo žinių ir patirties. Jos 1935 metais atkeliavo iš už Atlanto. Feliksas Kriaučiūnas ir Konstantinas Savickas atvykę į kongresą pasiliko mūsų šalyje ir ruošė krepšininkus 1937 metais Rygoje įvyksiančiam Europos čempionatui. Lietuvos krepšinio rinktinė į čempionatą važiavo kaip „autsaiderė“, bet pirmas blynas buvo sėkmingas ir iškovotas pirmasis Europos čempionato auksas! Šis laimėjimas buvo kartu ir įsipareigojimas - Lietuva turėjo rengti kitą čempionatą. Per dvejus metus iškilo legendinė Kauno sporto halė. O Lietuvos vyrų , šį kartą griežiant pirmuoju smuiku Pranui Lubinui, antrąkart laimėjo Europos čempionatą.
Kita svajonių rinktinė (1992-1996 metai)
Atgimusiame valstybės chaose, vienybės galėjo žmonėms įnešti tik krepšinis. Vyresnės kartos sirgaliai puikiai atsimena 1985-1987 metus, kai būdavo uždarytos gamyklos, ištuštėdavo gatvės ir praktiškai visi per tuo metu dažniausiai nespalvotus televizorius stebėdavo „Žalgirio“ ir „CSKA“ kovas. „Žalgiriui“ 1989 metais pralaimėjus paskutinį Tarybų Sąjungos čempionatą, sirgaliai liko be dramos, azarto. Jaunos valstybės pradžia buvo sunki, todėl žmonėms reikėjo pozityvo, pergalių, kaip tada krepšinio aikštelėje.
Lietuva gavo galimybę kovoti atrankoje į Barselonos olimpines žaidynes 1992 metais. Tuomet kandidatų sąrašą sudarė vos 14 krepšininkų. Žinoma, pagrindinis branduolys buvo „Žalgiriečiai“: A. Sabonis, R. Kurtinaitis, V. Chomičius, G. Krapikas. Jiems talkino vienintelis tuo metu lietuvis iš NBA - Š. Marčiulionis, bei baigęs NCAA kovas A. Karnišovas. Atranka įveikta be pralaimėjimų. O olimpiados bronza, kad ir po dramų, buvo laimėta prieš NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugą, sudaryta iš TSRS rinktinės žaidėjų), rezultatu 82-78.
Šaltas dušas 1993 metais
Po įspūdingos olimpinės bronzos, reikėjo dalyvauti atrankoje į Europos čempionatą. Komandai negalėjo padėti A. Sabonis ir R. Kurtinaitis. Jau draugiškos rungtynės signalizavo neramų signalą. Buvo pralaimėta netgi Kauno „Atletui“. Pirmoji atrankos dvikova prieš lenkus buvo laimėta. Antroji - pralaimėta Baltarusijos rinktinei, o tai užkirto kelią į pagrindinį turnyrą. Sirgaliai liko ir be Europos , ir be 1994 metais Pasaulio pirmenybių.
Atgaivos metai (1995 metai)
Lietuva nužygiavo iki pat Europos čempionato finalo, kuriame dėl, galimai, tendencingo teisėjavimo, pralaimėjo Jugoslavijai. Stebuklingai žaidė V. Džordžovičius, įmetęs 43 taškus. 1996 metai - Atlantos Olimpiados bronza. A. Sabonis ir Š. Marčiulionis baigė karjerą rinktinėje. Tiesa, vėlesniais metais A. Sabonis buvo sugrįžęs į komandą, bet tuomet neturėjo ryškaus vaidmens. Laimėjęs atranką į 1997 metų Europos čempionatą, komandą paliko ir V. Garastas.
Jono Kazlausko rinktinės kylimas ir nukritimas (1997-2001 metai)
1997 metai. Atėjo trenerio J. Kazlausko era. Rezultatai pirmiausia buvo vidutiniški: 1997 metais Europoje - 6 vieta, 1998 metais - 7 vieta Pasaulio čempionate. 1999 metais rinktinės sudėtyje buvo ir A. Sabonis, ir Š. Jasikevičius. Komanda žaidė įspūdingai, turėjo gerą sudėtį, jau atrodė, kad medaliai ranką pasiekiami, bet kelią link jų užstojo ketvirtfinalyje Ispanijos rinktinė. Tiek A. Sabonis, tiek ir visa komanda tiesiog tose rungtynėse perdegė. Vienintelis komandą traukęs Š. Jasikevičius prametė lemiamą dvitaškį, galėjusį išlyginti rezultatą. Taigi, ir vėl be medalių. Čempionate iškovota 5-oji vieta. Tais metais karjerą rinktinėje baigė A. Karnišovas. Jis buvo anksčiau teigęs: „Pasibaigus Sabonio ir Marčiulionio erai, ilgai neiškovosime medalių“. Tai buvo vadinama Karnio prakeiksmu.
Pasitraukus A. Karnišovui, 2000 metais Sidnėjaus olimpiadoje buvo iškovota bronza! Verta pažymėti, jog Sidnėjaus olimpiada buvo sėkmingiausia visiems Lietuvos sportininkams, iškovojusiems didelį kiekį medalių.
Kritimas į žemę 2001 metais
Europos čempionato aštuntfinalyje Lietuvos krepšinio rinktinė buvo nukautuota „Braliukų“ iš Latvijos. A. Bagatskis vieną po kito siuntė taiklius tritaškius ir Lietuvos krepšinio rinktinė patyrė „fiasko“. J. Kazlauskas pasitraukia iš vyriausiojo trenerio pareigų. Rinktinės vairą perima asistentu dirbęs A. Sireika.
#