Lietuvos krepšinis - ne tik populiariausia sporto šaka, bet ir svarbus šalies ekonomikos variklis. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kiek lėšų skiriama Lietuvos krepšiniui finansuoti, iš kur jos gaunamos ir kokią įtaką tai daro sporto šakos raidai bei šalies ekonomikai. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) biudžeto ypatumai, finansavimo šaltiniai ir prioritetai, atsižvelgiant į valstybės paramą, rėmėjų indėlį ir vietos savivaldos finansavimą.
LKF Biudžetas: Augimas ir Prioritetai
Penktadienį vykusiame Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomojo komiteto posėdyje buvo priimti svarbūs sprendimai, susiję su 2022-ųjų metų biudžetu. Svarbiausiu posėdžio klausimu tapo 2022-ųjų metų LKF biudžeto pirminis tvirtinimas, kuris turėtų būti didesnis nei 2021-aisiais metais. Planuojama, jog 20 proc. biudžeto augimas lyginant su praeitais metais. Tiek parama, tiek finansavimas, tiek komercinės lėšos turėtų bendrai sudaryti virš 3,6 mln. eurų. Neįtrauktos įvairios paramos barterinių mainų principu, kurios gaunamos materialinėmis vertybėmis.
Papildomas lėšas biudžete planuojama paskirstyti jaunimo rinktinėms - jų biudžetai taip pat turėtų augti apie 20 proc. Padidėjus jaunimo rinktinių biudžetams, jaunieji krepšininkai ir krepšininkės turės galimybę ilgiau pasiruošti svarbiausioms kovos įvairiuose čempionatuose. Tai leis jaunimo rinktinėms organizuoti pasirengimą, kuris truktų vidutiniškai apie 35 dienas. Rinktinės turės pilnavertį pasirengimą prieš Europos ar Pasaulio čempionatus, bus galima suskirstyti stovyklą į fizinio pasirengimo, technikos ar taktikos blokus, draugiškus turnyrus.
Biudžete patvirtintas ir 100 tūkst. eurų fondas Lietuvos krepšinio treneriams. Trenerių asociacija nusistačiusi kriterijus ir nuostatus pati paskirstys pinigus. Visgi, pagrindinis dėmesys bus skiriamas jaunimo treneriams, jų kvalifikacijos kėlimui.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) skirs finansavimą įsibėgėti autonomiškai veikti pradėjusioms Lietuvos moterų krepšinio ir Moksleivių krepšinio lygoms.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Antras didžiausias finansavimas po vyrų rinktinės, skirtas visoms Lietuvos 3×3 rinktinėms. Yra planuojama Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinių administravimą perduoti „3×3 krepšinio asociacijai“ (prieš tai Lietuvos 3×3 krepšinio rinktinėmis rūpinosi LKF). Jie puikiai tvarkosi su savo užduotimis. Džiaugsimės, jeigu krepšinio struktūroje atsiras kuo daugiau autonomiškai veikiančių stiprių organizacijų. Apie 15 proc. mažėjo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) administracijos išlaidos. Tiesa, šis planuojamas 2022-ųjų metų biudžetas patvirtintas su einamųjų metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finasavimu. Labai tikimės, jog finansavimas augs kaip ir buvo žadėta. Turime vilties, jog tai suteiks erdvės atskirų projektų bei lygų finansavimui.
Moksleivių krepšinio lygos valdymas
Suformuota Moksleivių krepšinio lygos valdyba, į kurią buvo deleguotas MKL prezidentas Rimantas Kaukėnas, buvęs MKL direktorius, dabartinis „Tornado“ KM vadovas Dainius Čiuprinskas bei Mindaugas Balčiūnas, kaip LKF atstovas - valdyba sudaryta iš 3 asmenų. Visgi, MKL valdybos sprendimai ganėtinai siauri - pagrindinis valdymas patikėtas mokyklų tarybai, kuri bus formuota 2022-ųjų metų pradžioje. Įkurtos ir dvi darbo grupės - pirmoji parengs rekomendacinį aprašą neformalaus krepšelio sistemai, kuri bus siūloma įvairioms savivaldybėms.
Valstybės Parama Sportui: Prioritetai ir Paskirstymas
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) paskirsto valstybės biudžeto lėšas sporto šakų federacijoms ir organizacijoms. Aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti buvo skirta 20 mln. eurų, kurie paskirstyti 61 sporto federacijai ir 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms.
Didžioji dalis lėšų (83 proc.) atitenka į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms, 7 proc. - neolimpinių sporto šakų federacijoms, o 10 proc. - negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms.
Iš 12 strateginių sporto šakų federacijų, kurioms skirta 11,86 mln. eurų, daugiausiai lėšų pasiekia Lietuvos krepšinio federaciją (LKF). Tarp lyderių pagal gaunamą valstybės paramą taip pat yra Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir asociacija „LTU Aquatics“.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
NSA direktorius Mindaugas Špokas pabrėžia, kad siekiama, jog lėšos kuo greičiau pasiektų federacijas, ypač svarbiu olimpinių atrankos turnyrų metu.
Finansavimo Kriterijai ir Pokyčiai
Pagal Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašą, sporto šakų federacijoms ir organizacijoms skiriamos lėšos, jeigu pareiškėjas atitinka Sporto įstatyme nustatytus kriterijus ir apskaičiuota valstybės biudžeto lėšų suma yra daugiau nei 5 tūkst.
Šiemet sporto organizacijoms 80 proc. lėšų skirta už pasiektus rezultatus tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, 10 proc. - už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 10 proc. - už nacionalinių ir tarptautinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas kaip ir anksčiau yra didesnis - 1,2.
2025 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelio pokyčiai praėjusių metų lapkritį pristatyti sporto organizacijoms. Šiemet vertinti visų olimpinėse žaidynėse dalyvavusių sportininkų rezultatai (iki šiol buvo vertintos užimtos 1-36 vietos), taip pat komandinių (žaidimų) sporto šakų pasiekimai finaliniuose olimpinės atrankos turnyruose (iki šiol olimpinės atrankos turnyrai nebuvo vertinami). Olimpinėms ir neolimpinėms sporto šakoms buvo taikomi vienodi rungtyje dalyvavusių sportininkų ir valstybių tarptautinėse varžybose skaičiaus kriterijai, vertinimo rezultatų dalyje atsisakyta individualių sporto šakų komandinių įskaitų.
Skaičiuojant balus už sporto šakos masiškumą, buvo vertinami ne tik nacionalinių čempionatų, bet ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų dalyviai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Vertinant sporto organizacijos veiklos rezultatus, įtraukti nauji gerojo valdymo principų rodikliai, pavyzdžiui, sporto organizacijos valdymo organuose turi būti sportininkų atstovas, vidaus dokumentuose turi būti įtvirtintos aiškios įvairių sričių interesų (veiklos, finansų, viešųjų pirkimų) konfliktų sprendimo ir nusišalinimo nuo sprendimų procedūros darbuotojams ir valdymo organų nariams ir kt.
Krepšinio Finansavimo Šaltiniai: Ne Tik Valstybės Parama
Nors valstybės parama yra svarbi, krepšinio finansavimas neapsiriboja vien ja. LKF taip pat gauna lėšų iš:
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK)
- Rėmėjų (nors šaltinių skaičius mažėja)
- Transliacijų pardavimo (dėl FIBA taisyklių pakeitimų pajamos mažėja)
- Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo
LKF vadovai atkreipia dėmesį, kad mažėjantis finansavimas neigiamai veikia jaunų sportininkų parengimą.
Krepšinio Įtaka Lietuvos Ekonomikai
DNB banko analitikai atliko „Krepšinio poveikio Lietuvos ekonomikai studiją“, kurioje nurodoma, kad kiekvienas krepšiniui skirtas litas verslui atneša maždaug 40 proc. Krepšinis skatina vartojimą: sirgaliai išleidžia pinigus bilietams, gėrimams, užkandžiams ir transportui. Vidutiniškai vienas sirgalius per rungtynes išleidžia 25-30 Lt.
Apie 40 proc. krepšinio generuojamų pajamų ateina iš užsienio: turistai, Europos Sąjungos parama, eksportuojami krepšininkai. Kiekvienas krepšiniui skirtas litas, priskirtinas eksportui, generuoja apie 1,8 Lt grąžą.
Per pastaruosius 10 metų krepšinis į Lietuvos ūkį iš viso įdėjo maždaug 8,7 mlrd. Lt, didžiausią dalį davė investicijos į modernias krepšinio arenas.
Šios arenos naudojamos ne tik krepšinio, bet ir kitoms laisvalaikio reikmėms, jose vyksta tarptautiniai ir vietiniai turnyrai, kurie skatina turizmą ir didina maitinimo bei apgyvendinimo paslaugų paklausą.
Vietinis Finansavimas: Savivaldybių Indėlis
Savivaldybės taip pat skiria lėšų sporto klubams remti. Pavyzdžiui, Biržų rajono savivaldybė 2024 m. sporto klubų rėmimui skyrė 50 tūkst. Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje vyko diskusijos dėl papildomo finansavimo keturiems sporto klubams - tinklinio, krepšinio, futbolo ir salės futbolo. Galiausiai buvo pritarta skirti 105 tūkst. eurų papildomą finansavimą.
Tačiau vietinis finansavimas kartais susiduria su iššūkiais:
- Nepakankamas lėšų skyrimas, lyginant su kitais rajonais
- Skaidrumo trūkumas paskirstant lėšas
- Prioritetų teikimas tam tikroms sporto šakoms ar klubams
- Politinis spaudimas ir interesų konfliktai
Tarptautinių Varžybų Finansavimas
Nuo 2025 m. nacionalinės sporto šakų federacijos ir organizacijos rengdamos ir planuodamos tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas Lietuvoje, į dalinį valstybės finansavimą gali pretenduoti ne tik konkurso tvarka, bet ir tęstinės atrankos būdu. Tęstinės atrankos būdu gali būti finansuojamos aukščiausio lygio sporto varžybos, kurioms reikalingas valstybės institucijų pritarimas dėl finansinės paramos ir kurios sukuria didelę ekonominę vertę Lietuvai. Šią vasarą, rugpjūčio 6-10 d., Trakuose vyksiančiam pasaulio jaunių irklavimo čempionatui tęstinės atrankos būdu bus skirta iki 1 mln. Eur. Iš viso bendras valstybės indėlis į Lietuvoje šiemet vyksiančias tarptautines varžybas sieks 2 mln. eurų - dvigubai daugiau nei 2024 m.
Tendencijos ir Lyginamoji Analizė
Lyderių trejetas - krepšinis, lengvoji atletika ir plaukimas. 2024 m. aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelis išliko beveik nepakitęs. Minimalūs programų finansavimo pokyčiai sporto šakų federacijoms ir organizacijoms pristatyti praėjusių metų lapkritį.
Daugiausiai lėšų pasieks Lietuvos krepšinio federaciją. Lietuvos lengvosios atletikos federacijai atiteks, asociacijai „LTU Aquatics“, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai, Lietuvos irklavimo federacijai, Lietuvos baidarių ir kanojų federacijai.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Lietuvos krepšinio finansavimas susiduria su keliais iššūkiais:
- Mažėjantis valstybės finansavimas
- Sunkumai pritraukiant rėmėjus
- Neaiškūs LTOK lėšų skirstymo kriterijai
- Vietinio finansavimo problemos
Nepaisant to, krepšinis išlieka svarbia sporto šaka ir ekonomikos varikliu Lietuvoje. Ateityje būtina ieškoti naujų finansavimo šaltinių, užtikrinti skaidrų lėšų paskirstymą ir efektyvų valdymą, siekiant išlaikyti aukštą krepšinio lygį ir jo teigiamą poveikį šalies ekonomikai.
tags: #lietuvos #krepsinio #federacijos #biudzetas