Lietuvos krepšinis - tai ne tik sportas, bet ir kultūrinis fenomenas, lydimas aistringų sirgalių, įsimintinų pergalių ir, žinoma, muzikinių kūrinių, kurie tampa tikrais himnais. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos krepšinio himnų istoriją, nuo populiariausių dainų iki unikalių tradicijų, kurios įkvepia žaidėjus ir vienija sirgalius.
Krepšinio himno paieškos prieš Europos čempionatą
Prieš vieną iš Europos vyrų krepšinio čempionatų, Lietuvos televizija (LTV) pristatė du kūrinius, pretendavusius tapti muzikiniais čempionato simboliais: grupės "ŽAS" "Mes nugalėsim!" ir grupės "B'avarija" - "Pirmyn!". LTV pirmenybę suteikė "ŽAS" dainai, nes ji buvo sukurta specialiai LTV užsakymu. Taigi, "ŽAS" daina skambėjo per Lietuvos televiziją transliuojant Europos krepšinio čempionato varžybas. Tuo tarpu "B'avarijos" kūrinys tapo Lietuvos krepšinio rinktinės himnu.
"B'avarija" prieš penkis mėnesius pradėjo kurti dainą, derindama ją su Lietuvos vyrų rinktinės treneriais ir žaidėjais. "Bavarija" jau seniai svarstė galimybę sukurti dainą apie krepšinį, atsižvelgdama į kūrinio "Mes čia!" sėkmę. Ši daina buvo "Lietuvos ryto" komandos himnas ir pelnė daugelio žmonių simpatijas. Juozas Liesis teigė, kad "Bavarija" kreipėsi į Lietuvos vyrų rinktinės fondo vadovą A. Pavilionį. Jis liko patenkintas kūriniu ir paprašė šiek tiek pakoreguoti dainos tekstą. Vėliau "B'avarija" Palangoje susitiko su treneriais.
Pasak J. Liesio, A. Sereikos muzikinės pastabos juos maloniai nustebino. Atsižvelgusi į visas pastabas, "B'avarija" pateikė galutinį himno variantą. Jis patiko ne tik treneriams, bet ir rinktinės žaidėjams bei atspindėjo ryžtingos kovos krepšinio aikštelėje svarbą. Tačiau situacija pasikeitė, kai paaiškėjo, kad LTV pasirinko "ŽAS" himną. "B'avarija" neslėpė nusivylimo, tačiau pripažino LTV teisę pasirinkti himną, skirtą transliacijoms.
Grupė "ŽAS" padidino savo gerbėjų gretas, atlikusi kūrinį "Eurolyga". Sporto ir muzikos derinį sugebėjo pateikti ir Marijonas Mikutavičius, sukūręs kūrinį "Trys milijonai".
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
„Trys milijonai“ - sporto himnas, gimęs netikėtai
Prieš 20 metų Sidnėjuje vyko vienos sėkmingiausių Lietuvos istorijoje vasaros olimpinės žaidynės. Būtent prieš 20 metų buvo sukurta daina, iki šiol lydinti mūsų šalies sportininkus - Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“.
M. Mikutavičius prisipažįsta, kad tikrai nemanė, jog jo daina bus tokia populiari. Netrukus jis pajuto, kad gimė neeilinis kūrinys. „Pirmą kartą „Tris milijonus“ gyvai dainavau per olimpiečių sutiktuves. Išgirdau, kad žmonės moka žodžius mintinai ir dainuoja kartu su manimi. Tada ir supratau, ką iš tiesų padarėme. Nuėjo elektra per kūną, nes kiekvieno dainininko pasitenkinimo viršūnė, kai jis girdi, kad publika dainuoja jo dainą. Tuo metu apskritai buvo sporto pakilimas ir žmonės kur kas audringiau reagavo į įvykius nei dabar. Minios žmonių, visi pamišę dėl medalių, vėliavos plaikstosi. Tuo metu tai atrodė labai galingai. Paskui atėjo tas etapas, kai nuo šios dainos pavargau. O dar po kažkiek laiko vėl prikėliau ir dabar dainuoju su džiaugsmu“, - pasakojo atlikėjas.
„Trys milijonai“ jau 20 metų griaudžia visur, kur tik nukeliauja Lietuvos sportininkai. Šią dainą kartu su Marijonu traukia ne tik sirgaliai, bet ir patys atletai. Ne vienas yra prisipažinęs, kad pakilūs akordai bei patriotiški žodžiai išspaudė ir ašarą. Dažniausiai - džiaugsmo. Nors kartais ir apmaudo - tada, kai, anot priedainio „tik per klaidą netapom mes čempionais“.
Jonas Kazlauskas, 2000 m. atvedęs Lietuvos rinktinę ant olimpinių žaidynių garbės pakylos, prisipažino: „Tada įsiminė nuolat skambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“ - kai tik ji suskamba, aš visuomet iškart prisimenu Sidnėjų.“
M.Mikutavičiaus teigimu, mintis sukurti dainą „Trys milijonai“ kilo LTOK. Tuo metu su „Tangomanijos“ kolektyvu rengėmės per Lietuvos televiziją nušviesti Sidnėjaus olimpines žaidynes. Ir mūsų laidos prodiuseris Aurelijus Silkinis be mano žinios pažadėjo LRT vadovams, kad aš sukursiu sporto himną. Taip aš buvau pastatytas prieš faktą ir turėjau kurti. Pats tikrai nebūčiau sugalvojęs.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Frazė „trys milijonai“ gimė tada, kai tekste atsirado žodis „čempionai“. Nes tiesiog gerai rimavosi. Man tuo metu atrodė, kad būtent toks skaičius apibrėžia mūsų valstybę. Priedainį sukūriau pakankamai greitai. Visa kita užtruko kiek ilgiau.
Dainą pirmą kartą įgrojau tėvų namuose buvusiu senu mano pianinu. Tuo metu mūsų įrašų studijoje dirbo ir „Happyendless“ chebra - Andrius Kauklys, Marius Narbutis, Darius Vaičiulis: novatoriškos šokių muzikos apologetai. Jiems nunešiau tą įrašą ir paprašiau sukurti aranžuotę.
Tada ir pats tiksliai nežinojau, kaip daina turi skambėti. Melodija, aišku, ta pati, bet pačios aranžuotės norėjosi labiau roko stiliaus. O „Happyendless“ eksperimentavo su šokių muzika.
Bet palikau vaikinus darbuotis. Atėjau po kažkurio laiko ir, kai paleido dainą, man buvo nedidelis šokas, nes ją įsivaizdavau kitaip. Sakau: „Ei, chebra, čia kažkas biški ne taip.“ Bet Darius atšovė: „Seni, kalbi nesąmones. Visas šitas reikalas tikrai kabins“. Ir kai muziką sujungėme su mano vokalu, pajutau, kad viskas stojo į savo vietas. Kuo toliau, tuo labiau man pradėjo patikti.
Be to - net nepamenu, kieno idėja buvo - pamanėme, jog reikėtų pasitelkti operos dainininkus. Kad truputį pakylėtų, pridėtų muzikai didingumo jausmo. Mes pasikvietėme Deividą Staponkų, Audrių Rubežių ir Astą Krikščiūnaitę. Jie sudainavo, suvedėme viską, paklausiau. Mano reakcija buvo - vau, čia yra gerai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
M. Mikutavičius teigia, kad kurdamas dainą negalvojo, kad gimė ilgametis Lietuvos sporto himnas. Kai įrašinėji dainą, negali žinoti, kas bus su ja. Juolab tai buvo užsakymas. Svarbiausia, kad pačiam nebūtų gėda. Mums, atrodo, viskas gerai pavyko. Kiek žinau, LRT tuo metu lygiagrečiai buvo dar ir kitiems kompozitoriams davusi kurti sporto himną. Matyt, nelabai pasitikėdami mūsų tuometine šutve ir manimi. Net kažkas iš rimtų kompozitorių bandė kurti. Bet tiko mūsų variantas.
Bet tikrai nebuvo taip, kad visiems iškart atvipo žiaunos ir staiga visi vienu balsu nutarė, kad čia yra genijaus kūryba ir įeis į muzikos metraščius. Buvo ir kritiškų balsų. Kai kurie pažįstami sakė: „Marka, šitos dainos niekas nedainuos, nes niekas negali atsiminti šitiek žodžių.“ Jos net nenorėjo groti kai kurios radijo stotys, nes joms atrodė, kad kūrinyje perdėtas ir pernelyg saldus patriotizmo tvaikas.
Bet per Lietuvos radiją ir televiziją ta daina skambėjo nuolat, lydėdama sporto varžybų vaizdus ir žinias.
Kuriant „Tris milijonus“ buvau labai įkvėptas futbolo himnų. Tuo metu jų buvo pririnkęs Linas Kunigėlis - gal 15 ar 20 ir senesnių, ir modernesnių dainų. Man tai buvo labai įdomus žanras. Gal būtent todėl „Trijuose milijonuose“ atsirado ir publikos garsai pradžioje, pragrojimuose, minios ošimas ir panašūs dalykai. Nes futbolo himnuose, ypač britų, labai dažnai būdavo naudojami interaktyvūs garsai, komentatorių balsai. Todėl, be jokios abejonės, turėjau tam tikrą pagrindą ir įsivaizdavau, kaip turi skambėti sporto himnas. Man atrodė, kad jis turi būti galingas ir dainuojama visa jėga. Tokį ir bandžiau padaryti.
Sportininkai sakė, kad „Trys milijonai“ nuolat skambėjo Sidnėjuje. Bet tikrai nemanau, kad tai buvo kažkaip juos paveikiantis dopingas. Nors man malonu girdėti, kad jie klausė tą dainą. Nes kažkuria prasme taip prisiliečiau prie jų kasdienybės.
M. Mikutavičius yra dainavęs „Tris milijonus“ lenkiškai ir vokiškai. Turiu galvoje, lenkai ir vokiečiai gal nelabai būtų supratę žodžių, bet dainavau įsivaizduodamas, kad dainuoju lenkų ir vokiečių kalbomis.
M. Mikutavičius teigia, kad daina „Trys milijonai“ padarė didelę įtaką jo karjerai. Aišku, tuo metu jau buvau žinomas, nes dirbau televizijoje. O tais laikais laidų vedėjai būdavo tikrai populiarūs.
Tačiau kai parašai tokią dainą, kažkuria prasme įsirašai į istoriją, net jei ji ne visiems atrodo šedevras. Bet kuriuo atveju savo socialiniu poveikiu ji buvo viena kertinių dainų. Tikrai jaučiau, kad mano statusas kažkiek pasikeitė.
M. Mikutavičius kartu su Andriumi Borisevičiumi sukūrė Europos krepšinio čempionato himną „Nebetyli sirgaliai“, dainavo ir „Lietuvos ryto“ komandos himną „Laikas būti pirmiems“.
M. Mikutavičius bijo lįsti į šį reikalą, nes, man atrodo, slidoka bandyti kartoti tą patį, kadangi greičiausiai taip nebepavyks. Nelabai ir noro turiu.
Man pagal užsakymus sudėtinga kurti. Jei turi kažkokią melodiją, gal ir gali bandyti, o jei neturi, tai nesiimi, nes nenori kankintis.
Šiaip yra buvę ir daugiau labai keistų paklausimų. Nes kartais žmonės labai naiviai įsivaizduoja, kad jei jau pavyko viena daina, tai gali rašyti himnus apie bet ką ir tai bus žiauriai stipru.
Atsimenu, buvau susitikime su vieno pieno produkto savininkais. Jie norėjo, kad parašyčiau dainą kažkokiam sūriui. Himną. Bandžiau klausti, kaip jūs tai įsivaizduojate? Sakė: „Na, kad dainuotų visi, kaip „Tris milijonus“. Ilgai bandžiau jiems aiškinti, kad, ko gero, apie sūrį to padaryti nepavyks. Sūris gali būti žiauriai geras, bet neįmanoma, kad visi apie jį dainuotų. Jie ilgai nesuprato, galvojo, kad aš laužausi ir maivausi. Kiti prašė sukurti dainą apie vandenį. Neva, ką tau reiškia. Bet ne apie visus dalykus gali kurti himnus. Sunku suvienyti tautą su sūriu.
M. Mikutavičius yra parašęs dainą apie žvejybą - „Išėjom žuvaut“. Ji, žinoma, ne toks didelis hitas ir ne himnas. Tiesą sakant, sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų mobilizuoti žvejus - „nenuleidžiam galvos, jeigu nepagauni lydekos devynis kartus iš eilės“ ar panašiai? Himnai turi būti skirti kertiniams, visiems svarbiems dalykams. Šaliai, patriotizmui. Gali būti daina, nukreipta prieš kažką. Bet reikia labai stipraus postūmio.
Ar Lietuvai reikia naujo krepšinio himno?
M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“ turi energetinį užkratą (ar užtaisą). Dainos melodija uždega ir suteikia ūpo… Šėlti?! Bet ar skatina laimėti atsakančiai? Štai, kur klausimas! Juk tai Lietuvos krepšinio himnas! Argi?! Kai kurie dainos teksto žodžiai, net frazės, kelia abejonių, t.y. dažnai juos kartojant (dainuojant) mes pasąmoningai nusiteikiame ne pergalei, o tik jos iliuzijai. Na, o kad skambant šiai dainai, kojos pačios trypčioja, tai natūralu. Nereikia net žodžių, užtenka išgirsti ir balsu pritarti skambiam: „jė-jė, jė-jė, jė-jė!“. Kita vertus tai labai asocijuojasi su „vajė, vajė, vajė“. Todėl visada verta atkreipti dėmesį į dainos ar kito kūrinio žodžius, o nepasiduoti „jė-jė“ bangavimo įtakai. Šiaip Marijono dainos man patinka, nes turi patriotiško potencialo. Ir pats atlikėjas charizmatiškas.
„Per ilgai mes kariavom“ - pats žodis „kariavom“ labiau vartotinas totalitariniuose lozunguose, pvz. „karas - kariauti, mes - nugalėti“. „Iškėlęs du pirštus į dangų laikiau“ - čia kas, špyga Dievui?! Ar dvigubas „f…“?! Galime suprasti dviprasmiškai. „Du pirštai į dangų“ - tai tolygu Aukščiausiajam sakyti „glaza vykaliu“ (akis išdursiu, jei pergalės neduosi). „Nugalėtojų jau niekas neteis, į juos akmens nepaleis“ - suprask, potekstė apsvaidyti akmenimis, jei nenugalės. Tarp eilučių galima įskaityti vienos religijos fragmentus, kur už nusižengimus užmėto akmenimis. „Neliek savo kraujo dėl aukso“ - patarimas geras, bet… Kiek daug per istoriją kraujo pralieta dėl aukso ir ne krepšinio aikštelėj. „Tik per klaidą netapom mes čempionais“ - taigi, priedainio atomazga - pasėtas „kodas“ šėlstančių žmonių pasąmonėse: „čempionais ir vėl netapsim“. „Per klaidą“. O gaila… Reikėtų teigti atvirkščiai, kad dainos energetinis užkratas suveiktų teigiamu aspektu. Dainuodami, jog netapome čempionais, kad ir per klaidą, tikrai jais netapsime, nes visa Lietuva skanduoja, kad „netapome čempionais“. Štai jums ir trečia vieta pasaulio krepšinio čempionate. „Per klaidą“… Aišku, trečia vieta yra šaunu ir krepšininkai šaunuoliai, bet reikėtų juos palaikyti „čempionai - mes“, o ne - „netapom čempionais“. Taigi, gal ištaisykime tą esminę teiginio klaidą. Na, norim būti mes tais čempionais, norim, tai ir dainuokime, kad „pagaliau tapome mes čempionais!“. Ir jis tūkstantį kartų buvo teisus“ - vėl teigiama (turbūt kaltas Marijono draugas), kad mes - nelaimėsime : ( Ir dar tūkstantį kartų! Pagalvokite, kiek tūkstančių kartų skambant šiai dainai žmonės į visatą paleidžia negatyvumo „torpedas“ - „nė velnio“. „Nenuleidžiam galvos, net jeigu mums nesiseka devynis kartus iš eilės“ - šita frazė tai kultinė: „nesiseka devynis kartus iš eilės“. Čia panašiai V.Uspaskichas dainavo su Irma iš „Vok su manimi“, t.y. „Šok su manimi“ ir „Dainuok su manimi“. Arba „Šok, vok ir dainuok su manimi“. Todėl ir „verkiam iš nevilties“. Pas Marijoną dar baisiau - mirštama iš nevilties („gali numirt iš nevilties ar iš laimės“). Tokie pastebėjimai (net ne kritika).
Naujas Marijono kūrinys (ar trijų M kūrinys) „Krepšinio himnas“ dar neįsigyveno žmonių mintyse, todėl ir jo energetinis užkratas ne toks gajus, kaip dainos „Trys milijonai“. Bet dainos žodžiai kur kas pozityvesni, nei „ekshimno“. Išskyrus retorinį klausimėlį: „Kas kaltas, jeigu pralaimim?“. Bet čia tuoj pasitaisyta: „Kas geras, jei šiandien laimim?“ Apskritai, dainelė nuotaikinga, bet jeigu nebūtų paminėti „sirgaliai“ ir „kamuoliai“, tai galėtum pamanyt, kad dainuojama apie kokią nors erdvę, jaukios atmosferos užeigą, kur galim nusipirkt alučio ir smagiai pašvęst draugų ratelyje.
„Tautiškos giesmės“ fenomenas Kauno „Žalgirio“ arenoje
Ypatinga akimirka, kuri tiesiog nepalieka abejingų - taip krepšinio sirgaliai apibūdina įspūdingą atmosferą Kauno „Žalgirio“ arenoje, kurioje tūkstantinė armija tarsi vienas kumštis prieš rungtynes sugieda Lietuvos himną. Būtent Kauno „Žalgiris“ su Arvydu Sabonio priešakyje įvedė tradiciją sugiedoti „Tautišką giesmę“ prieš rungtynes. Ir nepaisant „Eurolygos“ siekio po kelerių metų suvaržyti šią gražią tradiciją, „Žalgiris“ bei ištikimiausi klubo sirgaliai rado išeitį, kaip himno giedojimą paversti išties įspūdingu reginiu. Tūkstančių sirgalių arenoje gyvai atliekamas himnas ne tik akimirksniu apskriejo visą pasaulį, bet ir tapo rimtu „ginklu“ siekiant įbauginti į „Žalgirio“ tvirtovę atvykusius priešininkus. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kai Kauno „Žalgiris“ perrašė krepšinio istoriją. Naujausia iniciatyva - pasaulyje dar nedarytas oficialus fanų surašymas, kuriame jau dabar užsiregistravo per 25 tūkst. ištikimiausių „Žalgirio“ fanų. Surašymą palaikantis „Utenos alus“ tiki „Žalgirio“ sėkme naujame sezone ir linki komandos fanams žaliai baltai nudažyti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulio šalis, kuriose yra bent vienas žmogus, „Žalgirio“ vardą tariantis su pasididžiavimu.
Idėja sugiedoti himną prieš rungtynes kilo legendiniam krepšininkui Arvydui Saboniui, kuris 2003-2004 m. sezone grįžo iš NBA į „Žalgirį“. „NBA himnas yra giedamas prieš kiekvienas rungtynes, tad jis pasiūlė tą patį padaryti ir tuometinėje Kauno sporto halėje. Tad nuo to laiko himnas buvo gyvai atliekamas prieš kiekvienas „Žalgirio“ namų rungtynes, o po kelių metų tokią tradiciją perėmė ir kiti klubai bei pati LKL lyga ir dabar himnas yra privalomas prieš kiekvienas LKL rungtynes“, - pasakojo Kauno „Žalgirio“ atstovas spaudai Almantas Kiveris.
Himnas būdavo giedamas ir prieš „Eurolygos“ rungtynes, tačiau siekdama suvienodinti rungtynių pristatymo formatą 2011 m. vasarą „Eurolyga“ uždraudė himnų grojimą prieš rungtynes. „Žinoma, fanams toks dalykas nepatiko, todėl net ir be foninės muzikos „Žalgirio“ arenoje fanai pradėjo patys giedoti himną po komandų pristatymo. Jų giedamas himnas būdavo toks galingas, kad net atsisakėme atlikėjų kvietimo ir per LKL rungtynes. Nuo to laiko himną visą laiką atlieka patys žiūrovai“, - pridūrė A. Kiveris.\Andrius Žiurauskas yra tas žmogus, kuris pakviečia tūkstančius sirgalių atlikti himną. Raginti dukart, anot jo, dar neteko niekada, sirgaliai patys per kelias akimirkas pakyla iš savo vietų ir pasiduoda tai nuoširdžių emocijų bangai, kuri užplūsta atliekant „Tautišką giesmę“. „Tikrai ypatingas jausmas. Nuoširdesnio himno atlikimo, kaip prieš krepšinio rungtynes, greičiausia, nesu girdėjęs. Žmones himnas suvienija ir tik pabandyk tai iš jų atimti - maža nepasirodys. Kai „Eurolyga“ uždraudė atlikti himną prieš rungtynes, tarp sirgalių buvo kilusi šiokia tokia panika. Bet žmonės su tuo nesitaikstė ir rezultatą matome - tapome nuostabios istorijos dalimi. Gyvai giedamas himnas buvo stiprus niuksas tiems, kurie siekė įvesti savo tvarką. Sirgaliai aiškiai pasakė, kad darykite, ką norite, bet mes turime savo principus, turime tai, kas mus vienija ir mums yra šventa“, - pasididžiavimo krepšinio sirgaliais neslėpė A. Žiurauskas.
Aktorius prisiminė, kad pirmą kartą į areną atvykstantys varžovai net pasimesdavo išgirdę gyvai giedamą himną. „Suprantama, kad „Žalgirio“ krepšininkai rodydavo pagarbą ir išklausydavo himno stovėdami. Tuo tarpu apšilimą pradėję varžovai elgdavosi skirtingai. Teko matyti, kaip savi savus „auklėja“ ir moko pagarbos. Būdavo ir tokių, kurie toliau tęsdavo apšilimą ir pasibaigus himnui būdavo atitinkamai nušvilpiami. Ir sirgaliams nieko neprikiši, giedamas himnas - pats didžiausias tautinio mentaliteto įrodymas, kuris nusipelno pagarbos“, - prisiminimais dalijosi Kauno „Žalgirio“ arenos balsas A. Žiurauskas.
Daugiau kaip 10 metų su Kauno „Žalgiriu“ dirbantis rungtynių pranešėjas atviras, net ir po tiek laiko sirgaliai vis dar sugeba jį nustebinti. „Įspūdinga, kai visa salė nusidažo žaliai-balta spalvomis arba kone per tris sektorius išskleidžiama Lietuvos trispalvė. Sirgaliai nustebina ir savo šūkiais, ir įvairiausiais plakatais. Mane žavi žmonės, kurie atidirba visas rungtynes, prarėkia balsus, aš juos suprantu. Man kiekvienos krepšinio rungtynės taip pat yra šventė, tad apsirengiu švariais drabužiais, užsivynioju „Žalgirio“ šaliką ir pirmyn“, - linksma gaida pokalbį užbaigė A. Žiurauskas.
Nostalgija Kauno sporto halei
Vienas Kauno „Žalgirio“ fanų klubo „Green Death“ narių Mindaugas Šatkus papasakojo ne tik apie atmosferą Kauno „Žalgirio“ arenoje, bet ir legendinėje Sporto halėje. „Buvau dar vaikas, kai su draugais lankydavomės Kauno sporto halėje. Laukdavome, kol pateksime į vidų, nes bilietų dažniausiai neturėdavome. Prašydavome apsaugos darbuotojų, kad įleistų arba sugebėdavome patys prasmukti. Būtent Sporto halėje giedamas himnas yra labiausiai įstrigęs atmintyje. Joje nebūdavo tokio aido ir himnas skambėdavo itin efektingai. Himną atlikdavo tūkstančiai sirgalių, o atrodydavo tarsi akimirkai jie susiliedavo į vieną balsą“, - pasakojo M. Šatkus.
Kauno „Žalgirio“ arenoje, anot M. Šatkaus, iš pradžių nepasisekdavo sukurti tokio stipraus įspūdžio, tačiau pastaraisiais sezonais, kai sirgaliai suvienijo jėgas, atliekant himną, jau pavykdavo tą padaryti. „Kai „Eurolyga“ uždraudė himną prieš rungtynes, svarstėme, ką daryti? Kažkas pasiūlė giedoti himną patiems. Ši mintis prigijo akimirksniu ir tapo įkvepiančia tradicija. Klubas negalėjo priešintis „Eurolygos“ pozicijai, tačiau leido sirgaliams imtis iniciatyvos patiems. Taip „Žalgirio“ rungtynės tapo dar labiau išskirtinės. Maža to, pripažinkime, daug žmonių kartais painioja himno žodžius, o tokios tradicijos tautiečius moko patriotiškumo“, - himno svarbą apibendrino M. Šatkus.
Pašnekovas itin palankiai įvertino „Žalgirio“ pradėtą pasaulinę fanų surašymo iniciatyvą: „Niekur iki šiol neteko girdėti kažko panašaus, ką sugalvojo „Žalgiris“. Net negirdėjau apie tokį bandymą. Tai yra unikalu. Žiūrint į tai, kiek žmonių užsirašė per pirmas savaites, galima drąsiai spėti, jog registruotų fanų skaičius pasieks 50 tūkst. ribą. Toks pasiekimas būtų iš tiesų įspūdingas.“
#