Šiame straipsnyje kviečiame Jus leistis į kelionę po Lietuvos krepšinio istoriją, apžvelgiant svarbiausius įvykius, žaidėjus ir pasiekimus. Nuo pirmųjų žingsnių XX amžiaus pradžioje iki šių dienų, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, vienijančia tautą ir garsinančia šalies vardą pasaulyje.
Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Nuo Korfbolo Iki Pirmųjų Rungtynių
Krepšinis, sukurtas 1891 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuvą pasiekė panašiu metu, kaip ir kitas Europos šalis. Nors XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje apie krepšinį sužinojo Prancūzijos, Italijos, Rusijos sportininkai, Senajame žemyne amerikietiškas žaidimas sparčiau plisti pradėjo tik per Pirmąjį pasaulinį karą. Krepšinį laisvalaikiu žaisdavo Europos šalyse dislokuoti JAV kariai, o keista jų pramoga sudomino ir vietos gyventojus.
Po Pirmojo pasaulinio karo dar didesniu Europos krepšinio vystymosi postūmiu tapo Jaunųjų krikščionių asociacija (YMCA). Jos misionieriai aktyviai skleidė ne tik dvasinio lavinimosi, bet ir kūno kultūros idėjas. Iš Amerikos atvykę YMCA nariai daugelyje kitų žemynų valstybių suvaidino itin svarbų vaidmenį populiarindami už Atlanto sugalvotus žaidimus krepšinį ir tinklinį.
Vis dėlto, pirmuoju komandiniu žaidimu, kurį pamėgo Lietuvos sportininkės, buvo ne visai krepšinis, o korfbolas, dar vadinamas olandišku krepšiniu. Šis žaidimas, sukurtas pagal krepšinio pavyzdį, bet turintis atskirą pavadinimą - korfbolas. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų sporto šakų - korfbolo krepšys neturi lentos.
Lietuvoje lentos prie krepšių buvo pritvirtintos ir korfbolas krepšiniu virto 1921 metais.
Taip pat skaitykite: Krepšinio statistika: Lietuva prieš Australiją
Lietuvos sporto istoriografijoje įsivyravo teiginys, kad pirmosios „oficialios“ krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną, o jose LFLS komanda nugalėjo Kauno rinktinę 8:6.
Pirmosios viešos rungtynės iš tiesų įvyko 1922 metų balandžio 23 dieną. Tačiau nei komandų pavadinimai, nei rezultatas neatitinka to meto žiniasklaidoje buvusių pranešimų, o terminas „oficialios“ šioms parodomosioms rungtynėms visiškai netinka.
Pagal žiniasklaidos pranešimus galima daryti išvadą, kad Kauno Vytauto kalne įrengtoje krepšinio aikštelėje susitiko iš Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos (LFLS) sportininkų sudarytos, pavadinimų neturėjusios „raudonųjų“ ir „baltųjų“ vyrų komandos, kurių rungtynės baigėsi lygiosiomis 8:8.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Vienas iš svarbiausių asmenų, prisidėjusių prie krepšinio populiarinimo Lietuvoje, buvo Steponas Darius. Apie krepšinio pradininką Lietuvoje Steponą Darių. Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Lietuvos Krepšinio Aukso Amžius: 1937 ir 1939 Metų Europos Čempionatai
Lietuvos krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė.
1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai šalies rinktinė dominavo Europos krepšinio scenoje.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Sovietinis Laikotarpis: Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje
Nuo 1939 m. Lietuva neteko galimybės dalyvauti Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse su savo vėliava dėl žinomų istorinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, garsindamos šalies vardą tarptautinėje arenoje.
Ryškūs pavyzdžiai:
- 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais, o jai atstovauja net keturi lietuviai: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius ir Vytautas Kulakauskas.
- 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius, o komandos sudėtyje - Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
- 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais, o prie pergalės prisideda net trys lietuviai: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša ir Valdemaras Chomičius.
- 1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tampa čempionais, o komandos garbę gina Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir Šarūnas Marčiulionis.
Nepriklausomybės Atgavimas: Naujas Lietuvos Krepšinio Epocha
Atgavus nepriklausomybę 1990 metais, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl galėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose su savo vėliava. Šis laikotarpis pažymėtas naujais iššūkiais ir galimybėmis, o Lietuvos krepšininkai ir toliau demonstravo aukštą meistriškumą ir pasiekė įspūdingų rezultatų.
Svarbiausi pasiekimai:
- 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius, įrodydama savo konkurencingumą pasaulio krepšinio arenoje.
- 1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius, o Šarūnas Marčiulionis pripažįstamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė vėl iškovoja bronzos medalius, tęsdama sėkmingas tradicijas.
- 2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais, o Šarūnas Jasikevičius pripažįstamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
- 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovoja bronzos medalius.
- 2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius.
- 2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius.
Lietuvos Vyrų Krepšinio Rinktinės Statistika
Bendra Statistika
- Rinktinės debiutas: 1925 m. gruodžio 13 d. (Ryga, Latvija), Lietuva - Latvija 20:41.
- Paskutinės rungtynės: 2022 m. liepos 4 d.
- Iš viso tarpvalstybinių rungtynių žaista (iki 2022-08-01): 891 (573 pergalės, 317 pralaimėjimų, 1 lygiosios, 64 proc. pergalių).
Artimiausios Rungtynės
- Nr. 892: 2022 m. rugpjūčio 4 d. (Klaipėda), Lietuva-Estija
- Nr. 893: 2022 m. rugpjūčio 7 d. (Alytus), Lietuva-Estija
- Nr. 894: 2022 m. rugpjūčio 10 d. (Kaunas), Lietuva-Suomija
- Nr. 895: 2022 m. rugpjūčio 11 d. (Vilnius), Lietuva-Suomija
- Nr. 896: 2022 m. rugpjūčio 16 d. (Gran Kanarija, Ispanija), Lietuva-Ispanija
- Nr. 897: 2022 m. rugpjūčio 18 d. (Vilnius), Lietuva-Ispanija
- Nr. 898: 2022 m. rugpjūčio 19 d. (Vilnius), Lietuva-Nyderlandai
- Nr. 899: 2022 m. rugpjūčio 24 d. (Vengrija), Lietuva-Vengrija
- Nr. 900: 2022 m. rugpjūčio 27 d. (Kaunas), Lietuva-Juodkalnija
Rungtynės Su Daugiausia Žaistų Priešininkų
| Komanda | Rungtynės | Pergalės | Pralaimėjimai | % |
|---|---|---|---|---|
| Latvija | 69 | 41 | 28 | 59 proc. |
| Estija | 46 | 35 | 11 | 76 proc. |
| Ispanija | 35 | 13 | 22 | 37 proc. |
| Italija | 31 | 20 | 11 | 65 proc. |
| Prancūzija | 29 | 13 | 16 | 45 proc. |
| Graikija | 27 | 10 | 17 | 37 proc. |
| Turkija | 27 | 19 | 8 | 70 proc. |
| Ukraina | 27 | 17 | 10 | 63 proc. |
| Australija | 27 | 11 | 16 | 41 proc. |
| Rusija | 26 | 14 | 12 | 54 proc. |
| Lenkija | 25 | 15 | 10 | 60 proc. |
| Baltarusija | 24 | 20 | 4 | 83 proc. |
| Kroatija | 24 | 15 | 9 | 63 proc. |
| Suomija | 20 | 16 | 4 | 80 proc. |
Daugiausiai Rungtynių Žaidę Krepšininkai
| Žaidėjas | Rungtynės | Metai |
|---|---|---|
| Saulius Štombergas | 208 | 1993-2004 |
| Šarūnas Jasikevičius | 199 | 1997-2012 |
| Robertas Javtokas | 197 | 2000-2016 |
| Gintaras Einikis | 194 | 1991-2002 |
| Mantas Kalnietis | 191 | 2006-2021 |
| Eurelijus Žukauskas | 187 | 1994-2004 |
| Kšištofas Lavrinovič | 179 | 1998-2018 |
| Jonas Mačiulis | 179 | 2006-2021 |
| Mindaugas Žukauskas | 165 | 1996-2006 |
| Paulius Jankūnas | 158 | 2004-2019 |
| Simas Jasaitis | 149 | 2004-2014 |
Daugiausiai Taškų Pelniusių Krepšininkų
| Žaidėjas | Taškai | Metai |
|---|---|---|
| Artūras Karnišovas | 2235 | 1989-2000 |
| Saulius Štombergas | 2229 | 1993-2004 |
| Gintaras Einikis | 2033 | 1991-2002 |
| Šarūnas Jasikevičius | 1882 | 1997-2012 |
| Arvydas Sabonis | 1688 | 1983-1999 |
| Mantas Kalnietis | 1619 | 2006-2021 |
| Ramūnas Šiškauskas | 1562 | 1998-2008 |
| Jonas Valančiūnas | 1559 | 2011-2021 |
| Linas Kleiza | 1541 | 2004-2012 |
| Kšištofas Lavrinovič | 1440 | 1998-2018 |
| Rimas Kurtinaitis | 1426 | 1983-1997 |
Dabartinių Rinktinės Kandidatų Statistika
| Žaidėjas | Rungtynės | Taškai | Metai |
|---|---|---|---|
| Jonas Valančiūnas | 133 | 1559 | 2011-2021 |
| Mindaugas Kuzminskas | 125 | 1045 | 2010-2021 |
| Lukas Lekavičius | 52 | 337 | 2015-2021 |
| Marius Grigonis | 51 | 396 | 2016-2022 |
| Domantas Sabonis | 46 | 384 | 2015-2021 |
| Rokas Giedraitis | 38 | 210 | 2015-2021 |
| Arnas Butkevičius | 35 | 183 | 2017-2022 |
| Tomas Dimša | 23 | 171 | 2020-2022 |
| Gytis Masiulis | 18 | 113 | 2020-2022 |
| Laurynas Birutis | 15 | 123 | 2018-2022 |
| Martynas Echodas | 15 | 110 | 2018-2022 |
| Rokas Jokubaitis | 10 | 61 | 2020-2021 |
| Eigirdas Žukauskas | 6 | 45 | 2021-2022 |
| Ignas Brazdeikis | 4 | 59 | 2022 |
| Gediminas Orelikas | 2 | 21 | 2017 |
tags: #lietuvos #krepsinio #statistika