Tenisas, sportas, kuriame susipina fizinis pasirengimas, strateginis mąstymas ir psichologinis atsparumas, Lietuvoje turi ilgą istoriją. Siekiant užtikrinti teniso plėtrą ir valdymą šalyje, veikia Lietuvos lauko teniso federacija, kurios priešakyje stovi prezidentas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra teniso federacijos prezidentas, kokios jo funkcijos ir kokią reikšmę jis turi teniso bendruomenei. Taip pat aptarsime dabartinę situaciją Lietuvos tenise ir galimas perspektyvas.
Tenisas: Trumpa apžvalga
Tenisas - sportinis žaidimas, kuriame dalyvauja du (1x1) arba keturi (2x2) žaidėjai. Žaidžiama su raketėmis ir kamuoliuku per tinklą 23,77 m ilgio ir 8,23 m pločio (vienetų) arba 10,97 m pločio (dvejetų) aikštėje (korte). Aikštė 91,4 cm (per vidurį) aukščio tinklu padalyta pusiau. Raketės masė 340-400 g, ilgis (su rankena) neturi viršyti 81,28 cm, plotis - 31,75 cm; maksimalus styginio paviršiaus ilgis - 39,37 cm, plotis - 29,21 cm. Kamuoliuko masė 56,7-58,8 g, skersmuo 6,35-6,67 cm.
Žaidimas pradedamas kamuoliuko padavimu nuo aikštės galinės linijos (jos neperžengiant) į varžovo aikštelės pusę, kurioje 6,4 m atstumu nuo tinklo yra padavimo aikštelė. Skaičiuojami taškai. Taškas laimimas, kai kamuoliukas varžovo išmušamas už aikštelės ribų, atsimuša į tinklą arba lieka varžovo pusėje, antrą kartą palietęs grindis. Pergalei pasiekti reikia laimėti 2 setus (partijas) iš 3 arba 3 iš 5; setas susideda iš 6 geimų (dalių). Geimą laimi tas, kuris pirmas laimi 4 taškus. Skaičiuojama taip: po pirmo laimėto taško - 15:0, po antro - 30:0, po trečio - 40:0 ir po ketvirto - laimėtas geimas. Seto laimėtoju laikomas žaidėjas, laimėjęs 6 geimus. Vyrai žaidžia iki 2 arba 3 laimėtų setų, moterys - iki 2. Kad setai ilgai neužtruktų, esant rezultatui 6-6, žaidžiamas lemiamasis geimas (angl. tie break).
Tenisas išsirutuliojo iš karališkojo teniso, žaisto 15-16 a. Prancūzijoje. Išradėju laikomas W. C. Wingfieldas (Didžioji Britanija), kuris 1873 pirmą kartą pademonstravo šį naują žaidimą, 1874 užpatentavo jo taisykles (išleistos 1880) ir pavadino žolės tenisu (ang. lawn tennis). Jau 1875 žaidimas pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Švedijoje ir per Indiją pasiekė Australiją. Daugumoje šių valstybių tenisas yra viena populiariausių ir mėgstamiausių jaunimo sporto šakų.
Svarbiausi individualūs tarptautiniai turnyrai: Wimbledono (laikomas pasaulio čempionatu) Londone (vejos danga; vyrų nuo 1877, moterų nuo 1884), Forest Hillso (atviras Jungtinių Amerikos Valstijų čempionatas) Niujorke (asfalto danga, vyrų nuo 1881, moterų nuo 1887), Rolando Garosso (atviras Prancūzijos čempionatas) Paryžiuje (raudonų plytmilčių danga; vyrų nuo 1891, moterų nuo 1897), atviras Australijos čempionatas (vejos danga, vyrų nuo 1905, moterų nuo 1922), atviras Italijos čempionatas (raudonų plytmilčių danga; vyrų ir moterų nuo 1930). Nuo 1900 kasmet rengiami Daviso taurės turnyrai (neoficialus vyrų teniso komandinis čempionatas) atskiroms pajėgumo grupėms, dalyvauja daugiau kaip 120 komandų. Moterų teniso komandinės varžybos rengiamos nuo 1923 - varžomasi dėl H. H. Wightman įsteigtos Federacijų taurės. Nuo 1970 rengiami ir naujo tipo neoficialūs pasaulio (vyrų ir moterų) teniso čempionatai (12 parengiamųjų turnyrų įvairiose šalyse - 96 dalyviai ir finalinis - 8 geriausi tenisininkai). Tenisas buvo įtrauktas į I olimpinių žaidynių (1896 Atėnai) programą. Olimpinių žaidynių programoje buvo iki 1936, 1984 vėl sugrąžintas (XXVI olimpinėse žaidynėse, 1996 Atlanta, leista žaisti ir profesionalams).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Teniso Federacijos: Organizacinė struktūra
Teniso federacija - tai organizacija, atsakinga už teniso sporto valdymą ir plėtrą tam tikroje šalyje. Federacijos struktūra ir funkcijos gali skirtis priklausomai nuo šalies, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats - skatinti teniso populiarumą, užtikrinti sąžiningą žaidimą ir sudaryti sąlygas žaidėjams tobulėti.
Teniso Federacijos Prezidento Pareigos ir Atsakomybės
Teniso federacijos prezidentas yra aukščiausiasis pareigūnas, atsakingas už visos organizacijos veiklą. Jo pareigos ir atsakomybės yra labai įvairios ir apima:
- Strategijos formavimas ir įgyvendinimas: Prezidentas vadovauja federacijos strategijos kūrimo procesui, nustatydamas ilgalaikius tikslus ir prioritetus. Jis taip pat užtikrina, kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinama.
- Finansų valdymas: Prezidentas yra atsakingas už federacijos finansų valdymą, įskaitant biudžeto sudarymą, lėšų pritraukimą ir išlaidų kontrolę.
- Personalo valdymas: Prezidentas vadovauja federacijos personalui, įskaitant darbuotojų priėmimą, mokymą ir vertinimą.
- Ryšių su visuomene palaikymas: Prezidentas atstovauja federacijai viešumoje, palaikydamas ryšius su žiniasklaida, rėmėjais ir kitomis organizacijomis.
- Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis: Prezidentas bendradarbiauja su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis teniso organizacijomis, siekdamas plėtoti tenisą ir užtikrinti jo interesus.
- Varžybų organizavimas: Prezidentas yra atsakingas už teniso varžybų organizavimą šalyje. Tai apima tiek nacionalinius čempionatus, tiek tarptautinius turnyrus.
Lietuvos Teniso Sąjungos Struktūra ir Vadovai
Lietuvos teniso sąjungos Trenerių kolegijos pirmininkai: 1919-1921 K. Blažys, 1921-1924 K. Petrauskas, 1924-1926 J. Daudzvardas, 1926-1936 V. Kačergis, 1934-1944 A. Katilius, 1945-1959, 1975-1979 J. Purelis, 1959-1966 ir 1969-1973 J. Anilionis, 1966-1969, 1973-1975 V. Matulaitis, 1979-1989 K. Makarevičius, 1989-1993 V. Ivancovas, 1993-1995 ir 1997-2003 G. Remeikis, 1995-1997 N. Gudavičienė, nuo 2003 R.
Lietuvos teniso sąjungos Teisėjų kolegijos pirmininkai: 1919-1921 A. Langė, 1921-1924 S. Pavilionis, 1924-1926 A. Drevinskas, 1926-1929 J. Smetona, 1929-1931 R. Radzevičius, 1931-1934 E. Racevičius, 1934-1940 S. Blinstrubas, 1940-1944 A. Pūkštys, 1945-1952 J. Jodikaitis, 1952-1959 J. Vitkus, 1959-1966 V. Trumpa, 1966-1969, 1973-1975 A. Lukošiūnas, 1969-1973 A. Sipavičius, 1975-1985 V. Korkutis, 1985-1989 V. Korkutis ir M. Dagys, 1989-1993 E. Endriuška ir R. Liubartas, 1993-1997 R. Liubartas, 1997-2000 R. Kačanauskas, nuo 2000 J.
Lietuvos teniso sąjungos (1921-1924 sekcija, 1924-1932 Kauno teniso klubas) prezidentai: 1919-1921 K. Petrauskas, 1921-1924 K. Blažys, 1924-1926 E. Navickienė, 1926-1937 V. Žadeika, 1937-1943 K. Kazlauskas, 1989-1993 A. Putramentas, 1993-1995 R. Tarasevičius, 1995-1997 L. Andrijauskas, 1997-2000 V. Lapinskas, 2000-2001 A. Pavilionis, 2001-2003 A. Augūnas, 2003-2009 L. Radzevičius, nuo 2009 R. Grušas, atsakingieji sekretoriai: 1919-1924 E. Kubiliūnaitė, 1924-1926 V. Žadeika, 1926-1929 V. Pukštaitė 1929-1931 K. Blažys, 1931-1934 E. Garbačiauskienė, 1934-1940 R. Radzevičius, 1940-1944 E. Racevičius, 1989-1993 R. Kačanauskas, 1993-1995 ir 2000-2001 V. Čibiraitė, 1995-1997 V. Ivancovas, 1997-2000 M. Dagys, 2001-2003 R.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos teniso federacijos (iki 1958 sekcijos) pirmininkai: 1945-1952 M. Gedvilas, 1952-1956 L. Mackevičius, 1956-1963 V. Jurgaitis, 1963-1966 ir 1969-1973 E. Lopataitė, 1966-1969 L. Mackevičius, 1973-1975 V. Skobas, 1975-1979 J. Anilionis, 1979-1989 R. Tarasevičius, atsakingieji sekretoriai: 1945-1952 S. Blinstrubas, 1952-1956 G. Pranculis, 1956-1959 S. Vasiliauskas, 1959-1963 V. Matulaitis, 1963-1966 J. Purelis, 1966-1975 V. Korkutis, 1975-1979 A. Sipavičius 1979-1983 ir 1985-1989 R. Kačanauskas, 1983-1985 A.
Iššūkiai ir Problemos Lietuvos Tenise
Nepaisant ilgametės istorijos ir pasiekimų, Lietuvos tenisas susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas iš jų - infrastruktūros trūkumas, ypač uždarų teniso kortų. Klaipėdos lauko teniso trenerių federacijos prezidentas Tomas Butvilas teigia: "Šaltuoju sezono metu treniruojamės kur papuola: nuomojamės sporto sales mokyklose, universitete ir kitose įstaigose". Taip pat, anot jo, "šiltuoju metu prisirenka daugybė vaikų, tačiau sunku juos išlaikyti. Žiemą jie išsibėgioja, kadangi neturime uždaros treniruočių bazės".
Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Ignas Pocius pripažįsta, kad žiemą lauko tenisininkams dėl sporto salių yra apgailėtina padėtis. Tačiau jis mano, kad "lauko tenisas - pakankamai turtingų žmonių sportas. Manau, kad į tenisą turėtų investuoti privatus kapitalas, miestas nėra pajėgus skirti milžiniškų lėšų".
Verslininko ir asociacijos "Mano miestas Klaipėda" prezidento Kazio Pauliko nuomone, be valdžios įsikišimo ir pagalbos mieste atgaivinti lauko tenisą bus itin sudėtinga. "Būtina tenisą įtraukti į strateginių sporto šakų sąrašą. Reikia valdžios palaikymo ir finansinės paramos", - sakė K. Paulikas. Jis taip pat pridūrė: "Jei prie mokyklų atsirastų teniso kortai, didėtų ir vaikų užimtumas ir atsirastų perliukų".
Kitas iššūkis - požiūris į tenisą. Lietuvos teniso sąjungos prezidentas R. Grušas mano, kad "visoje Lietuvoje būtina keisti požiūrį į tenisą. Pagrindinį dėmesį reikia skirti jaunajai kartai". Klaipėdoje, pasak jo, "nėra jokios lauko teniso strategijos - treniruojasi neaišku kas ir su kuo". Jis teigia, kad "turėtų būti tvarka kaip futbole ar krepšinyje: vaikai treniruotis pagal amžiaus grupes, o vėliau atstovautų klubams".
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Klaipėdos Lauko Teniso Problemos
Klaipėdoje situacija su lauko tenisu yra ypač sudėtinga. Nors mieste yra įkurta miesto lauko teniso trenerių federacija, kurioje įregistruoti 8 treneriai, pastarieji su Lietuvos teniso sąjunga net nekontaktuoja. "Klaipėdoje yra tokia trenerių federacija?, - nustebęs pasitikslino Lietuvos teniso sąjungos prezidentas. - Tarp mūsų nėra jokių sąlyčio taškų", - netrukus pridūrė jis.
"Vakarų ekspresui" pasiteiravus Klaipėdos lauko teniso trenerių federacijos prezidento Tomo Butvilo, kodėl nėra bendradarbiaujama, šis atsakė: "Mes vaikų nevežame į varžybas ir neturime ryšių su jais. Patys jiems neskambinome". R. Revutas pabrėžė, jog reikėtų pasekti užsienio pavyzdžiais ir įkurti lauko teniso klubus. "Be tvirtų klubų neįmanoma nieko padaryti. Kitose pasaulio šalyse klubo nariu būti tikra garbė, jų nariai moka įmokas. Klubams išgyventi labai padeda valdžia. Tiesiog yra sukurtas visas mechanizmas, kad tik žmonės sportuotų ir sveikai gyventų", - teigė lauko teniso treneris. Jis taip pat pridūrė, kad "pradžiai mūsų mieste reikėtų įsteigti vaikų lauko teniso akademiją. Ji galėtų būti prie Maksimo Gorkio mokyklos. Būtų galima įrengti uždarus kortus Klaipėdos ledo arenoje (Šilutės pl. 48). Kam ją laikyti tuščius ir apleistus? Gi viską galima sutvarkyti. Taip pat būtina atsikovoti privatizuotus Mažvydo lauko teniso kortus".
Asociacijos "Mano miestas Klaipėda" atstovai pažadėjo kitų metų sausį surengti Klaipėdos lauko teniso trenerių, Lietuvos teniso sąjungos narių ir aukščiausiųjų Klaipėdos valdžios narių susitikimą. Šio susitikimo tikslas - valdžiai atverti akis ir pateikti galimus planus ir vizijas.
Lietuvos Teniso Sąjunga ir LTOK: Nesutarimai ir Finansavimo Klausimai
Lietuvos sporto bendruomenėje taip pat vyksta nesutarimai tarp atskirų organizacijų. 15min jau rašė, kaip Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas išsikvietė pasiaiškinti penkių sporto federacijų vadovus, dėl jų veiksmų, kurie kenkia olimpinei organizacijai. Kivirčas tarp LTOK ir dalies jai priklausančių olimpinių sporto federacijų užvirė dėl naujojo šalies Sporto įstatymo, kuriame nebuvo padaryta išimtis LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei.
LTOK pagrasino pašalinti keturių didelių sporto šakų federacijas, o tuo pačiu būtų nubrauktos ir joms skiriamos LTOK dotacijos. Šios savaitės pradžioje keturių sporto šakų - lengvosios atletikos, dviračių sporto, teniso ir biatlono - federacijų vadovai paviešino atsaką. „LTOK - persekiojimas, šantažas ir baudimas už kitokią nuomonę“, - tokiu viešu laišku pirmadienį į visuomenę kreipėsi Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Darius Levickis.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė teigė, kad šios keturios federacijos buvo kviestos į du VK posėdžius, tačiau abu kartus jos pačios pranešė nedalyvausiančios atskiru raštu. Ji taip pat pridūrė: "Asociacija yra vienijanti bendraminčius, bet kai šie LTOK nariai teikė pasiūlymus Sporto įstatymų pataisoms mūsų nenaudai, tai yra apie siekį pakenkti, o ne bendrus interesus".
Šie nesutarimai gali turėti neigiamos įtakos teniso finansavimui ir plėtrai Lietuvoje.
Lietuvos Teniso Istorija
LIETUVOJE pirmoji teniso aikštė buvo įrengta apie 1900 Astravo dvare (dabar Biržų rajono savivaldybė) grafo Tiškevičiaus pageidavimu, 1902 dvi aikštės įrengtos prie jo dvaro rūmų Palangoje. 1903 Plungėje aikštę įrengė grafas M. Oginskis. 1919 05 18 įkurtoje Lietuvos sporto sąjungoje susibūrė tenisininkų grupelė, 07 13 per sporto šventę Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 prie Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas I tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Nyderlandų ir kitų diplomatinių atstovybių Kaune atstovai bei pajėgiausi Lietuvos žaidėjai); varžybų vyriausiasis teisėjas - Nyderlandų konsulas Van der Loeffas, laimėtojai: vyrų vieneto - A. Kasperaitis, moterų - A. Glinskienė, vyrų dvejeto - A. Kasperaitis su van der Loeffu, mišriojo dvejeto - Pargiter (Didžioji Britanija). 1922 tarptautinį turnyrą laimėjo A. Kasperaitis, E. Maurach (Vokietija), A. Kasperaitis su P. Mey (Estija), E. Maurach su A. Kasperaičiu. 1923 įvyko I Kauno teniso čempionatas, vyrų čempionu tapo K. Blažys, moterų - E. Maurach, vyrų dvejeto - K. Blažys su V. 1924 02 Teniso sekcija išstojo iš LFLS, įkurtas Kauno teniso klubas, iki 1932 10 vadovavęs Kauno, vėliau ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1932 Kauno teniso klubas įstojo į įsteigtą Kūno kultūros rūmų Teniso sąjungą. Kauno teniso klubas pagerino aikštelių kokybę, pastatė paviljoną ir sėdimų vietų žiūrovams, rengė įvairius turnyrus. 1927 turnyro vieneto nugalėtojais tapo A. Katilius, V. Ščiukauskaitė, vyrų dvejeto - V. Baltuška su J. Kairiūkščiu, mišriojo dvejeto - V. Paukštaitė su V. Baltuška, 1928 Kauno turnyro nugalėtojai - A. Remeikis, V. Ščiukauskaitė, A. Remeikis su V. Kačergiu, V. Ščiukauskaitė su Dulmaniene ir V. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu. 1928 Kauno tenisininkai pirmą kartą buvo pakviesti į tradicinį (jau VII) Klaipėdos turnyrą (visas moterų kovas laimėjo V. 1929 09 26-29 Kaune, Kauno teniso klubo aištėje, įvyko I Lietuvos teniso čempionatas. 1929 tarptautinį turnyrą laimėjo: Kronbergas (Latvija), V. Ščiukauskaitė, Kronbergas su Stolce (Vokietija), J. Ščiukauskaitė su A. Remeikiu, 1930 - V. Ščiukauskaitė, Lohkas (Estija), seserys V. ir J. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su Plawnecku (Latvija), 1931 (vyrai varžėsi ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento taurės, moterys - dėl A. Puskepalaičio pereinamosios taurės) - Eichneris (Vokietija), Noemmik (Suomija), Noemmik su Baghu (Suomija), Gleerupas su Plougmanu (abu Suomija), Schwarzas (Vokietija) su Eichneriu, 1932 - Denkeris (Vokietija), Noemmik, Lasnas su Rozenblattu (abu Estija), Noemmik su Baghu, Noemmik su Lasnas, 1933 - 1-2 vietą pasidalijo V. Kuhlmanas ir Petzneris (abu Vokietija), laimėjo Hesse (Vokietija), V. Kuhlmanas su Petzneriu, Noemmik su Baghu, 1938 (rungtyniauta ir dėl Lietuvos Respublikos Prezidento, ir dėl A. Puskepalaičio taurės) - Forsmanas (Suomija), E. Porakova (Čekoslovakija), Jansonas su Poliu (Latvija), E. Porakova su V. Ščiukauskaitė, Zeberg su Berzirjšu (Latvija). 1934 įsteigti teniso klubai Kaune, Biržuose, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje, Tauragėje, Alytuje, Marijampolėje, Plungėje, jų veiklą koordinavo, teniso varžybų ir draugiškų tarpmiestinių turnyrų tvarkaraščius derino 1932 įkurta Lietuvos teniso sąjunga. Lietuvos teniso sąjunga ėmėsi rūpintis, kad Lietuva būtų priimta į tarptautines ir Europos teniso organizacijas tikrąja nare (1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją, angl. International Tennis Federation, ITF). Teniso varžybos buvo įtrauktos į I Lietuvos tautinės olimpiados (1938) programą. Nugalėjo V. Gerulaitis, V. Ščiukauskaitė, F. Giedrys su A. Kuprevičiumi, J. ir V. Ščiukauskaitės, V. Ščiukauskaitė su A. Kuprevičiumi. Komandinį turnyrą laimėjo Kauno rinktinė (A. Jakutis, J. Jodikaitis, A. Remeikis). 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo (Švedija) tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas. Karas ir okupacijos pristabdė teniso plėtrą Lietuvoje: buvo apgriautos aikštės, dauguma pajėgiausių tenisininkų pasitraukė į Vakarus. 1945 prie LSSR kūno kultūros ir sporto komiteto įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1946 Taline įvyko SSRS taurės zoninės varžybos, jose rungtyniavo miestai, Lietuvai atstovavo Kauno rinktinės. Kauno vyrai pralaimėjo Talinui (1:4) ir iš turnyro iškrito, moterys įveikė Rygą (5:0) ir finale - Taliną (3:2). Kaunui atstovavo T. Vabalienė ir E. Levinienė. SSRS taurės finalo varžybose Leningrade Kauno moterys nugalėjo Archangelską (3:1), finale pralaimėjo Ukrainai (0:5) ir užėmė 2 vietą. 1947 pirmajame po karo Pabaltijo taurės turnyre Lietuvos komanda užėmė 2 vietą (su Latvija 18:15, su Estija 14:19), per SSRS taurės zonines varžybas Kaune Lietuvos vyrų rinktinė pralaimėjo Latvijai (1:4), Lietuvos moterys nugalėjo Estiją (3:2). 1948 Lietuva I Pabaltijo spartakiadoje Rygoje (dalyvavo mišrios komandos) užėmė 3 vietą (su Latvija 14:13, su Estija 11:16), 1949 Pabaltijo taurės turnyre - 2 vietą, 1954 Pabaltijo spartakiadoje Lietuvos rinktinė (M. Sližytė, J. Beresnevičiūtė, O. Kuprevičiūtė, J. Anilionis, V. Baltakis, R. Barcevičius, A. Paltarokas) tapo laimėtoja. 1949 įvyko I Lietuvos uždarų patalpų pirmenybės (nugalėjo J. Anilionis ir J. Bukauskienė). 1957 perspektyvus Lietuvos jaunieji tenisininkai - R. Liubartas, P. Korkutis ir A. Gineitis - buvo pakviesti dalyvauti Pasaulio jaunimo festivalio teniso varžybose Maskvoje. 1960 Vilniuje tarptautinėse varžybose dalyvavo Rumunijos čempionai - J. Namian ir G. Vizirius, Kaune ir Vilniuje įvyko komandinės-individualiosios varžybos su Lenkijos tenisininkais (laimėjo Varšuvos čempionė D. Rylska. B. Maniewskis). Pradėjo bendrauti Kauno ir Poznanės (Lenkija). Vilniaus ir Erfurto (Vokietijos Demokratinė Respublika) tenisininkai. 1973 Erfurte Vilniaus komanda (A. Vaitkienė, A. Kalvelytė, N. Čibiraitė, E. Pugačiauskienė, I. Mugevičiūtė, J. Žemaitytė, V. Mažeika, R. Kačanauskas, M. Dagys ir G. Kuliešius) varžybas laimėjo 15:2. 1978 Taline Keturių pasaulio teniso žvaigždžių turnyre V. Gerulaitis įveikė B. Borgą. 1983 Europos teniso čempionate Jūrmaloje (Latvija) teisėjavo V. Korkutis (bokštelyje), V. Matulaitis ir V. 1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos (veikusios sovietų okupacijos metais) atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė ITF. 1989 08 01-05 Klaipėdoje vyko tarptautinis turnyras Lietuvos teniso 70-mečiui paminėti (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jame dalyvavo tenisininkai iš Rygos, Taškento, Kišiniovo, Lvovo ir Kaliningrado (tik R. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 Palangoje surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynių teniso varžybos (vyriausiasis teisėjas V. Korkutis), jose absoliučiuoju laimėtoju tapo R. Muraška, moterų - R. Mackevičiūtė. 1993 4 aikščių maniežas (panašus į Šiaulių maniežą) įrengtas ir Vilniuje (jame įsikūrė Karolinos teniso klubo žaidėjai), bet po 5 metų panaikintas. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo ITF Daviso taurės turnyre (neoficialiame pasaulio čempionate), 1992 Lietuvos tenisininkės - Federacijų taurės turnyre. 2008 Vilniuje atidaryta SEB Arena, sporto ir pramogų kompleksas Teniso pasaulis, jame yra 15 teniso aikščių, 4 atviros aikštės, taip pat 4 skvošo (sieninio) žaidimo salės. Komplekse įsikūrė Vito Gerulaičio vardo teniso akademija. Pasaulio jaunių teniso (Orange Bowl) čempionais tapo 2 kartus R. Berankis (2004 - 14 m. ir jaunesni, 2007 - 18 m. ir jaunesni) ir I. Dapkutė (2007 - 14 m. ir jaunesni).
Dabartinis Lietuvos Teniso Sąjungos Prezidentas ir Jo Veikla
Nuo 2009 metų Lietuvos teniso sąjungai vadovauja Ramūnas Grušas. Jo kadencijos metu Lietuvos tenisas patyrė įvairių iššūkių ir pasiekimų. Svarbu paminėti, kad R. Grušas iš žurnalistų sužinojo, kad Klaipėdoje yra įkurta miesto lauko teniso trenerių federacija. Tai rodo, kad komunikacija tarp Lietuvos teniso sąjungos ir regioninių federacijų yra nepakankama.
tags: #lietuvos #lauko #teniso #federacijos #prezidentas