Ledo ritulys Lietuvoje nėra populiariausia sporto šaka, tačiau ji turi savo gerbėjų ratą ir siekia plėstis. Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) finansinė padėtis, finansavimo šaltiniai, iššūkiai ir perspektyvos.
Valstybės parama sportui ir LLRF
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) yra pagrindinė institucija, paskirstanti valstybės biudžeto lėšas sporto šakų federacijoms ir organizacijoms. 2024 m. aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti buvo skirta 20 mln. eurų, kurie paskirstyti 61 sporto federacijai ir 5 negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms.
Didžioji dalis lėšų (83 proc.) atitenka į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms, 7 proc. - neolimpinių sporto šakų federacijoms, o 10 proc. - negalią turinčių asmenų sporto organizacijoms.
Iš 12 strateginių sporto šakų federacijų, kurioms skirta 11,86 mln. eurų, Ledo ritulio federacija gavo 0,537 mln. eurų.
75 proc. lėšų skiriama už pasiektus rezultatus tarptautinėse varžybose, 10 proc. - už organizacinės, vadybinės ir administracinės veiklos rezultatus, 15 proc. - už nacionalinių varžybų sistemoje dalyvaujančių sportininkų skaičių. Strateginėms sporto šakoms vertinimo koeficientas yra didesnis - 1,2.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kiti finansavimo šaltiniai
Be valstybės paramos, LLRF gali gauti lėšų ir iš kitų šaltinių:
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK);
- Rėmėjų;
- Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo.
Vis dėlto, LLRF vadovai atkreipia dėmesį, kad mažėjantis finansavimas neigiamai veikia jaunų sportininkų parengimą.
Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų finansavimo konkursas (TAMS)
Kiekvienais metais Lietuvoje vyksta Tarptautinio aukštojo meistriškumo sporto renginių finansavimo konkursas (TAMS), kuriam skiriamas 1 mln. eurų biudžetas. Nacionalinė sporto agentūra (NSA) kasmet sulaukia apie 30-40 paraiškų.
2024 m. iš 35 paraiškų buvo finansuoti tik 5 renginiai. Vienas iš jų - pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatas, kurį organizavo asociacija „Hockey Lietuva“ ir kuriam buvo skirta 199 tūkst. Eur.
Iššūkiai ir problemos
LLRF susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis:
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- Mažėjantis valstybės finansavimas;
- Sunkumai pritraukiant rėmėjus;
- Neaiškūs LTOK lėšų skirstymo kriterijai;
- Vietinio finansavimo problemos.
- 2011 metais, pinigai kol kas nepasiekė Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF), kuriai numatyta skirti 186 tūkst. litų. Šie pinigai lieka įšaldyti, nes federacijos banko sąskaita dėl įsiskolinimų yra areštuota. Neoficialiais duomenimis, LLRF skolos viršija 0,5 mln.
Vietinis finansavimas: savivaldybių indėlis
Savivaldybės taip pat gali skirti lėšų sporto klubams remti. Tačiau vietinis finansavimas kartais susiduria su iššūkiais:
- Nepakankamas lėšų skyrimas, lyginant su kitais rajonais;
- Skaidrumo trūkumas paskirstant lėšas;
- Prioritetų teikimas tam tikroms sporto šakoms ar klubams;
- Politinis spaudimas ir interesų konfliktai.
Korupcijos skandalai ir abejonės dėl skaidrumo
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie galimus korupcijos atvejus ir abejones dėl skaidrumo skirstant lėšas sporto organizacijoms. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad TAMS šiais metais finansavimą skyrė taip: iš finansavimą gavusių 5 sporto organizacijų daugiausia - 470 tūkst. Eur - skirta pirmą kartą šalies istorijoje Europos dailiojo čiuožimo čempionatą surengusiai Lietuvos čiuožimo federacijai. 199 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėtų atiteks pasaulio I diviziono B grupės ledo ritulio čempionatą organizuojančiai asociacijai „Hockey Lietuva“. Europos jaunimo plaukimo čempionatą surengsiančiai asociacijai „LTU Aquatics“ skirta 180 tūkst. Eur, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (pasaulio jaunimo iki 19 m. šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) - 129 tūkst. Eur, Lietuvos studentų sporto asociacijai (pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatas) - 21 tūkst.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius ir varžybų organizatorius Justinas Kinderis yra ir sporto viceministrės patarėjas. Įstatymas leidžia vienai federacijai per metus dalinai valstybės lėšomis finansuoti tik 1 renginį. O J. Kinderis sugalvojo, kad per sau pavaldžią Lietuvos studentų sporto asociaciją galės prasifinansuoti ir pasaulio studentų penkiakovės čempionatą, kuriam buvo skirta 21 tūkst. Eur.
Be to, kilo klausimų dėl Nacionalinėje sporto agentūroje dirbančio aukšto sportinio meistriškumo skyriaus vedėjo Mariaus Žiuko, kuris, portalo žiniomis, jau nuo 2023 gruodžio 31 d. yra išvykęs į Australiją, o 2024 vasario 14 d. persikėlė į Kiniją ir darbą kažkodėl vykdo per atstumą, nors turimais duomenimis tabeliuose jis dirba taip lyg būtų Lietuvoje ir dalyvauja komisijų posėdžiuose (kuriuose tik gyvas dalyvavimas).
Švietimo ministerija ir Nacionalinė sporto agentūra nekomentavo šių įtarimų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Ateities perspektyvos
Nepaisant finansinių iššūkių ir skandalų, ledo ritulys Lietuvoje turi potencialo augti ir tobulėti. Svarbu užtikrinti skaidrų ir efektyvų lėšų paskirstymą, pritraukti daugiau rėmėjų ir investuoti į jaunų sportininkų ugdymą.
Siekiant plėtoti ledo ritulį Lietuvoje, būtina:
- Gerinti sporto infrastruktūrą;
- Skatinti vaikų ir jaunimo įsitraukimą į šią sporto šaką;
- Užtikrinti kvalifikuotų trenerių rengimą;
- Organizuoti daugiau varžybų ir turnyrų;
- Skatinti ledo ritulio populiarumą žiniasklaidoje.
Nacionalinės sporto agentūros (NSA) veikla
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) atlieka svarbų vaidmenį skirstant valstybės biudžeto lėšas sporto šakų federacijoms ir organizacijoms. Agentūros veikla apima:
- Paraiškų vertinimą;
- Lėšų skyrimą;
- Projektų įgyvendinimo priežiūrą;
- Atskaitomybės užtikrinimą.
NSA direktorius Mindaugas Špokas pabrėžia, kad siekiama, jog lėšos kuo greičiau pasiektų federacijas, ypač svarbiu olimpinių atrankos turnyrų metu.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas (KKSRF) taip pat yra svarbus sporto finansavimo šaltinis Lietuvoje. Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo (valstybės biudžeto) lėšas sudaro 1 proc. Šiais metais fondui buvo pateikta 711 paraiškų (pernai - 601 paraiška). Prašoma suma iš fondo šiems metams buvo didesnė nei 70 mln. litų (pernai ši suma siekė daugiau nei 78 mln. litų). Paremti 289 projektai (pernai - 233 projektai). Šiems metams fondo suma mažesnė 2,2 mln. litų ir siekia 16, 2 mln. litų (pernai beveik 18, 4 mln.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) finansavimo pavyzdys
Lietuvos futbolo federacija (LFF) gali būti pavyzdys, kaip sporto organizacija gali sėkmingai valdyti savo finansus ir pritraukti rėmėjų. 2024 m. LFF pardavimo pajamos siekė 5 549 921 Eur, palyginus su 4 161 937 Eur 2023 metais (33,3 proc. augimas). Finansavimo pajamos - 9 078 507 Eur, išaugusios 11,8 proc. nuo ankstesnio laikotarpio (8 121 258 Eur). Kitos pajamos taip pat ženkliai padidėjo ir siekė 487 667 Eur, palyginus su 274 789 Eur ankstesniais metais (77,5 proc. augimas). Pajamų augimą lėmė ilgalaikio turto perleidimo nauda.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius teigia, kad tvirta ir atsakinga struktūrinė situacija leidžia sėkmingiau valdyti biudžetą. Jis taip pat pabrėžia nuolat augantį partnerių ratą, tarp kurių tokie didžiuliai prekės ženklai, kaip TOPsport, IKI, SIXT, FPRO, Moller Auto bei dar daugelis kitų.
tags: #lietuvos #ledo #ritulio #federacijos #biudzetas