Ledo ritulys - tai dinamiškas ir greitas sportas, kuriame dvi komandos, naudodamos ritmušas, stengiasi įmušti ritulį į varžovų vartus. Šis žaidimas, žaidžiamas ant ledo aikštės, reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir strateginio mąstymo bei puikaus komandinio darbo. Lietuvoje ledo ritulio istorija yra turtinga ir įvairi, pradedant entuziastų iniciatyvomis ir baigiant tarptautiniais pasiekimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos ledo ritulio rinktinės istoriją, jos raidą, svarbiausius įvykius ir asmenybes, kurios prisidėjo prie šio sporto populiarinimo šalyje.
Ledo ritulio ištakos Lietuvoje
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje siekia XX amžiaus pradžią, kai šalis išsivadavo iš Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių ir patyrė kultūrinį bei sportinį atgimimą. Nors ledo ritulys nebuvo pats populiariausias sportas, jis sparčiai populiarėjo ir tapo svarbia sporto šaka.
Lietuvoje ledo ritulys pradėtas žaisti 1922 m. Kaune, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nario S. Dariaus iniciatyva. Nemuno uoste buvo įrengta čiuožykla, kurioje entuziastai galėjo mėgautis šia nauja sporto šaka. Pradžioje buvo žaidžiamas ne kanadietiškasis ledo ritulys, o vadinamasis bandy - rusiškasis (7 × 7 žaidėjus), vėliau - skandinaviškasis A; jo taisyklės mažai skyrėsi nuo kanadietiškojo.
Pirmosios rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. sausio 22 d. Kaune tarp LFLS ir užsienio diplomatų (6:0 laimėjo LFLS). 1923-1924 žiemą vyko keletas rungtynių tarp LFLS ir Aviacijos komandų (11:2, 12:1, 6:2). Šios rungtynės tapo postūmiu ledo ritulio plėtrai Lietuvoje.
Pirmasis Lietuvos čempionatas ir tarptautiniai žingsniai
1926 m. buvo surengtas I Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvavo 4 komandos. Nugalėtoja tapo LFLS, kurios sudėtyje žaidė tokie žaidėjai kaip A. Bankauskas, S. Darius, B. Baltuška, Strazdas, M. Bankauskas, K. Bulota ir A. Bulvičius. Šis čempionatas žymėjo svarbų etapą Lietuvos ledo ritulio istorijoje.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1931 m. žaistos pirmosios draugiškos tarptautinės rungtynės Rygoje, Kauno universiteto rinktinė 4:3 nugalėjo Rygos universiteto komandą. Šios rungtynės buvo pirmas žingsnis link tarptautinių varžybų.
1932 m. K. Bulota iš Berlyno atvežė keletą lazdų, guminį ritulį ir subūrė nemažai žaidėjų, nuo tada pradėjo plisti kanadietiškasis ledo ritulys. Tais pačiais metais Rygoje įvyko pirmosios oficialios tarpvalstybinės rungtynės Lietuva-Latvija (0:3).
Lietuvos rinktinės debiutas pasaulio čempionate
1938 m. Lietuva priimta į LIHG (IIHF) ir Lietuvos rinktinė (A. Bačinskas, V. Dornas, J. Grigalauskas, V. Ilgūnas, Jocius, A. Hofmanas, V. Karalius, J. Klimas, A. Kuzmickas, B. Kuzmickas, A. Mačius, V. Matulevičius) dalyvavo pasaulio čempionate Prahoje. Pirmose rungtynėse įveikė Rumunijos rinktinę 1:0 (įvartį įmušė V. Ilgūnas) ir trejas rungtynes pralaimėjo: Lenkijai 1:8, Vengrijai 1:10 ir Šveicarijai 0:15.
Prieš 1938 m. pasaulio čempionatą Prahoje įvykusiame LIHG kongrese tarp 14 valstybių, dalyvaujančių čempionate, buvo ir du Lietuvos atstovai - J. Kalvaitis ir J. Grigaliauskas. Šis dalyvavimas pasaulio čempionate buvo svarbus įvykis Lietuvos ledo ritulio istorijoje.
Pokario laikotarpis ir ledo ritulio raida
Po II pasaulinio karo ledo rituliu ima rūpintis Ledo ritulio sekcija (1945-1958). 1946 m. (po 3 m. pertraukos) vėl surengtas Lietuvos čempionatas, Maskvoje įvyko parodomosios ledo ritulio rungtynės tarp Kauno ir Rygos komandų (3:3). Draugiškos rinktinės rungtynės su latviais baigėsi 0:4 ir 0:2.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1947 m. Kauno rinktinė dalyvavo SSRS I lygos čempionate (C grupės varžybose 12:1 įveikė Užgorodo Spartakų, 1:5 pralaimėjo Maskvos Dinamo ir 0:2 - Archangelsko Vodnikui). 1948 m. Kauno Spartakas SSRS čempionato grupės varžybose liko paskutinis, bet Z. Ganusauskas, V. Bursevičius ir J. Pimpis buvo kviečiami į SSRS rinktinę.
1950 m. SSRS čempionato II grupės varžybose vėl žaidė Kauno Inkaras (t. p. paskutinė vieta), 1953 m. B klasės - Kauno Žalgiris (8 vieta). Vėliau sąjunginėje arenoje dar mėginta žaisti 1958, 1960 (B klasės Pabaltijo zonos varžybose Lietuvos rinktinė abu kartus užėmė 4 vietą) ir 1961 (turnyras nebaigtas).
1953 m. įvyko pirmasis Lietuvos ledo ritulio taurės turnyras. 1974 m. Lietuvos taurės finalo rungtynės tarp Kauno Inkaro ir Atleto pirmąkart surengtos ant dirbtinio ledo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose.
Elektrėnai - Lietuvos ledo ritulio centras
1977 m. Elektrėnuose buvo atidaryti pirmieji dirbtinio ledo rūmai, šis miestas pamažu ėmė tapti šalies ledo ritulio centru. Elektrėnų „Vilties“ komanda 1984 m. tapo Lietuvos ledo ritulio turnyro „Auksinis ritulys“ čempione. Elektrėnų vaikų ledo ritulininkų komandos dalyvavo ir sąjunginiame turnyre „Auksinis ritulys“.
Šiame mieste išaugo daug talentingų ledo ritulininkų, o Elektrėnų komanda tapo visos Lietuvos rinktine ir kovojo Pasaulio ledo ritulio čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Atkūrus nepriklausomybę ir nauji iššūkiai
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 m. Lietuvos ledo ritulio federacijai (įkurta 1958) - IIHF narystę, žaistos pirmosios oficialios rungtynės pasaulio čempionato atrankos turnyre Rygoje (Latvijai pralaimėta 2:13, Estijai - 1:6). Nuo 1994 m. ir Lietuvos jaunimo (iki 20 m.) rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose (didžiausias laimėjimas - 1997-1998 pasaulio D grupės, 2007, 2010 II diviziono B grupės čempionai).
1995 m. Lietuvos rinktinė Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika) pasaulio čempionato C-2 grupės finale pralaimėjo Pietų Korėjai (5:2), rungtynes su Kroatija baigė lygiosiomis 3:3 (0:0, 0:2, 3:1) ir užėmė 2 vietą (D. Bauba buvo rezultatyviausias čempionate - 13 įvarčių, 8 rezultatyvūs perdavimai - ir gavo geriausiojo žaidėjo prizą, treneris V. Seninas).
1995 m. Elektrėnuose įvyko pirmasis oficialus IIHF turnyras Lietuvoje - pasaulio jaunių (iki 18 m.) čempionato C-2 grupės varžybos, trenerio V. Šliko vadovaujama rinktinė užėmė 1 vietą (5 pergalės iš 5 rungtynių, finale 4:2 įveikė Olandiją). 1996 m. pasaulio čempionato D grupės (taip buvo pervadinta C-2 grupė) turnyre, prasidėjusiame Kauno ledo rūmuose ir vykusiame Elektrėnuose bei Kaune (dalyvavo 8 rinktinės), Lietuvos rinktinė finale 3:1 įveikė Jugoslaviją (įvarčius pelnė D. Bauba, E. Bauba ir V. Škadausas) ir tapo turnyro nugalėtoja.
Ledo ritulys Lietuvoje šiandien
2009 m. įkurta Nacionalinė vaikų ledo ritulio lyga (NVLRL; prezidentai: 2009-2010 B. Nabuurs, nuo 2010 D. Zubrus, nuo 2009 vykdantysis direktorius A. Korneičiukas). Lygoje 2011-2012 žaidė 4 amžiaus grupių 27 komandos, iš viso 450 vaikų. 2010 m. įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NLRL; nuo 2010 prezidentas D. Kasparaitis, nuo 2010 vykdantysis direktorius R. Valickas).
2011-2012 lygos 2 divizionuose (aukščiausiajame ir pirmame) žaidė 26 klubai (6 ir 20), 750 žaidėjų, teisėjavo 30 teisėjų. NLRL organizuoja atvirus Lietuvos ledo ritulio čempionatus, kuriuose komandos iš Latvijos, Rusijos ir Lietuvos varžosi dėl pereinamosios Akropolio taurės.
2011 m. Vilniaus ledo ritulio mokykla Geležinis vilkas (įkurta 2004, vadovas A. Jadkauskas) Lietuvos geriausius ir talentingiausius 14-17 m. 2012 Lietuvoje veikė 2 profesionalūs ledo ritulio klubai: Elektrėnų Energija (įkurtas 1977, vadovas P. Nausėda, vyriausiasis treneris S. Krumkač; nuolatinė atvirų Latvijos ir Lietuvos čempionatų dalyvė) ir Vilniaus HC Baltica (įkurtas 2011, vadovas L. Kovaliovas, vyriausiasis treneris D.
Žymiausi Lietuvos ledo ritulininkai: NHL rungtyniavęs D. Kasparaitis (1992 žiemos olimpinių žaidynių čempionas, su NVS rinktine) ir D. Zubrus, t. p. A. Aleinikovas, broliai D. ir E. Baubos, D. Bernatavičius, R. Bučys, A. Jadkauskas, A. Kaminskas, A. Katulis, M. Kieras, š. Kuliešius, V. Paražinskas, D.
Dirbtinio ledo aikštės 2002 įrengtos Vilniuje (prekybos centre Akropolyje ir Pramogų arenoje), 2007 - Klaipėdoje, 2007 - Kaune, 2009 - Šiauliuose (visur prekybos centre Akropolyje).
Istorinis Lietuvos rinktinės pasiekimas
Lietuvos ledo ritulio rinktinė pasiekė geriausią rezultatą pasaulio čempionate per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją! Paskutinėse turnyro rungtynėse Lietuvos rinktinė ilgai vijosi varžovus, tačiau parodė charakterį ir iškovojo pergalę 5:4 prieš Rumunijos rinktinę.
Lietuvos rinktinė aktyviai pradėjo rungtynes, bet jau ketvirtąją rungtynių minutę į Lietuvos vartus krito įvartis. Tikslus buvo Jevgenijus Skačkovas (03:49). Po praleisto įvarčio lietuviai sulaukė ir dar vieno skaudaus smūgio. Antrajame kėlinyje lietuviai pradėjo spausti savo varžovus prie jų vartų, o oponentai ne kartą gelbėjosi pražangomis.
Trečią vietą IA divizione užėmę lietuviai pakartojo geriausią rezultatą Lietuvos rinktinės istorijoje per visą nepriklausomos šalies istoriją.
Kęstučio Bulotos indėlis
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame mūsų regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
1926-1930 m. studijuodamas aukštojoje technikos mokykloje Šarlotenburge, Berlyne, Kęstutis Bulota aktyviai sportavo lenktyniaudamas greitojo čiuožimo rungtyse bei žaisdamas kanadietišką ledo rutulį Berlyno pačiūžų klubo (BSC - Hertha Berliner Sport-Club) komandoje. Galutinai sugrįžęs į Kauną, jis 1931 m. žaidė Kauno ASK (Akademinio sporto klubo) komandoje, o vėliau (1932-1935) įsitvirtino vieno stipriausių Kauno klubų - LFLS pagrindinėje sudėtyje, o 1932 m. vasario 27 d. Rygoje dalyvavo pirmose tarpvalstybinėse Lietuvos ledo ritulio rinktinės rungtynėse su Latvijos rinktine. 1935-1940 m. inž. K. Bulota daugiau laiko skyrė sporto organizaciniam darbui, teisėjavo, buvo LFLS Kauno klubo pirmininku.
tags: #lietuvos #ledo #ritulio #rinktine #kapituliavo #pries