Lietuvos ledo ritulio rinktinės istorija - tai kelias, kupinas iššūkių, triumfo akimirkų ir atsidavimo šiam sportui. Nors Lietuva nėra laikoma ledo ritulio gigante, šalies indėlis į šios sporto šakos vystymąsi regione yra reikšmingas, o atskirų žaidėjų pasiekimai garsina Lietuvos vardą pasaulyje.
Pradžia: Debitas Pasaulio Pirmenybėse Prahoje (1938 m.)
Lietuvos ledo ritulio rinktinės istorija prasidėjo 1938 metais, kai komanda debiutavo Pasaulio ir Europos kanadietiško ledo ritulio pirmenybėse Prahoje, Čekoslovakijoje. Šis įvykis buvo reikšmingas ne tik sportiniu, bet ir politiniu požiūriu, nes Lietuva tuo metu minėjo Valstybės atkūrimo 20-metį.
Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungos „Ledo komitetas“ prie Kūno kultūros rūmų, atstovaujamas sąjungos pirmininko Jono Kalvaičio, komiteto pirmininko bei rinktinės trenerio Stasio Petoko ir patyrusio ledo ritulininko Ričardo Racevičiaus, tapo pilnateisiu Tarptautinės Ledo ritulio lygos L.I.H.G. („Ligue Internationale de Hockey sur Glace“) nariu.
Į pagrindinę Lietuvos rinktinės sudėtį buvo pakviesti 10 Kauno klubų žaidėjų: puolėjas Jurgis Grigalauskas (komandos kapitonas), puolėjas Vytautas Ilgūnas, gynėjas Antanas Kuzmickas (visi iš „Tauro“); vartininkas Antanas? (vardas dar nėra galutinai nustatytas) Mačius, puolėjas Juozas Klimas (abu iš LGSF); gynėjai Bronius Kuzmickas, Vladas Karalius (abu LFLS); puolėjai Eleuterijus Bačinskas, Alfredas Hofmanas (KVK-JSO) ir ? (vardas dar nenustatytas) Jocius (Šaulių KJK). Komandą lydėjo Lietuvos Vandens ir žiemos sporto sąjungos pirmininkas Jonas Kalvaitis ir Ledo ritulio komiteto vadovas Stasys Petokas. Pirmenybių rengėjai pilną išlaikymą garantavo 16 delegacijos nariams. Todėl keli klubai papildomai siuntė savo geresniuosius žaidėjus savomis lėšomis. Į Prahą vasario 8 d. vakare traukiniu iš Kauno dar važiavo vartininkas Alfonsas Gudaitis (iš „Tauro“), puolėjai Vladas Matulevičius, Stasys Vasaitis (iš Š. KJK) ir Vilhelmas Dornas (iš LGSF).
Pirmoji Pergalė ir Skaudūs Pralaimėjimai
Pirmosios rungtynės grupėje debiutantams išpuolė su 7 metus pirmenybėse dalyvaujančia Rumunija. Štai, kaip jas tada aprašė „Lietuvos žinių“ korespondentas: „Iš lietuvių komandos silpniausia vieta buvo gynimas, kuris retai sugebėjo sukliudyti priešų puolimą. Vien tiktai puikus Mačiaus, vartininko, uolumas, ir sugebėjimas likvidavo daug pavojingų situacijų. Geriausi komandos žaidėjai buvo Ilgūnas ir Jocius, ypač paskutinysis daugelį kartų pavojingai prasiveržė prie rumunų vartų ir susilaukė publikos plojimų. Publika buvo Lietuvos pusėj ir visai ji nepataikavo, kaip tvirtino, kad Lietuva savo „ugnies bandymą“ išlaikė. Laikraščiai plačiai apie šias rungtynes rašė. „Naujokas“ patiekė sensaciją!“ „Pirmoji taunyro sensacija!“, „Studentai iš Lietuvos sumušė Rumuniją 1:0!“ Tokie buvo laikraščių pranešimai, kurie į lietuvių laimėjimą žiūrėjo kaip į sensaciją.“ (B. G. „Lietuvos žinios“, 1938 02 14, 6 psl.) Tą pirmąjį ir vienintelį pirmųjų rungtynių įvartį tada įmušė puolėjęs Vytautas Ilgūnas iš LFLS, vienas iš pripažintų mūsų komandos lyderių.
Taip pat skaitykite: Rinktinės sudėtis ir perspektyvos
Vis dėlto, ne viskas klostėsi taip sėkmingai. Rungtynėse su Lenkija, po atkaklios kovos, lietuviai patyrė skaudų pralaimėjimą 1:8. Šiose rungtynėse Vytautas Ilgūnas patyrė traumą, kuri jį išvedė iš rikiuotės. Kituose susitikimuose Lietuva pralaimėjo Vengrijai (1:10) ir Šveicarijai (0:15).
Išskirtinis Pagerbimas ir Rezultatai
Nepaisant pralaimėjimų, Lietuvos rinktinė sulaukė išskirtinio pagerbimo. Vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio proga, pirmenybių šeimininkai suorganizavo oficialų Lietuvos delegacijos, Lietuvos rinktinės ir visos Lietuvos pagerbimą. Štvanico žiemos stadione, prieš Čekoslovakijos ir JAV ketvirtfinalio rungtynes, Lietuvos atstovams buvo įteikta Čekoslovakijos vėliava ir krištolinė vaza, sugrojo abiejų tautų himnai.
Atsižvelgiant į to meto bendrą lygį, galutiniame rezultate Lietuvos ledo rutulio rinktinės debiutas Prahoje atrodo visai sėkmingas. Pasaulio pirmenybių rikiuotėje, Lietuva kartu su Latvija bei Austrija surinko vienodai taškų ir užėmė 10 poziciją, o Europos - atitinkamai 8, aplenkdamos Norvegiją ir Rumuniją, kurios atsidūrė abiejų lentelių gale.
Kęstučio Bulotos Indėlis
Labai svarbų vaidmenį kanadietiško ledo ritulio vystyme ne vien Lietuvoje, bet ir visame mūsų regione suvaidino generolo Jono Bulotos sūnus, statybos inžinierius Kęstutis Bulota. K. Bulota Nepriklausomybės metais pasižymėjo ne vien tuo, kad suprojektavo pirmąjį Lietuvoje Valstybinį stadioną (kuris dabar vadinasi jam talkinusio S. Dariaus ir S. Girėno vardu), kad buvo pirmasis mūsų olimpietis, atstovavęs Lietuvai 1928 metų žiemos olimpinėse žaidynėse Saint Morise, dviračių sporto, kojinio („futbolo“), greitojo čiuožimo, krepšinio („basketbolo“), ledo ritulio („hokėjaus“) ir kitų sporto šakų pradininkas Lietuvoje, bet jo iniciatyvos bei pastangų dėka kanadietiškas ledo ritulys galutinai įsitvirtino, kaip pati mėgstamiausia žiemos sporto šaka laisvoje Lietuvoje.
1926-1930 m. studijuodamas aukštojoje technikos mokykloje Šarlotenburge, Berlyne, Kęstutis Bulota aktyviai sportavo lenktyniaudamas greitojo čiuožimo rungtyse bei žaisdamas kanadietišką ledo rutulį Berlyno pačiūžų klubo (BSC - Hertha Berliner Sport-Club) komandoje. Galutinai sugrįžęs į Kauną, jis 1931 m. žaidė Kauno ASK (Akademinio sporto klubo) komandoje, o vėliau (1932-1935) įsitvirtino vieno stipriausių Kauno klubų - LFLS pagrindinėje sudėtyje, o 1932 m. vasario 27 d. Rygoje dalyvavo pirmose tarpvalstybinėse Lietuvos ledo ritulio rinktinės rungtynėse su Latvijos rinktine. 1935-1940 m. inž. K. Bulota daugiau laiko skyrė sporto organizaciniam darbui, teisėjavo, buvo LFLS Kauno klubo pirmininku.
Taip pat skaitykite: Nacionalinės komandos raida
Ledo Ritulio Populiarumo Augimas ir Pirmosios Pirmenybės
Pirmosios Lietuvoje kanadietiško ledo ritulio pirmenybės prasidėjo 1926 m. sausio 30 d. Jame dalyvavo keturios Kauno komandos - LFLS, KSK, „Kovas“ ir „Makabi. Pirmaisiais Lietuvos ledo ritulio Meisteriais tapo LFLS ledo ritulininkai.
Augant ledo ritulio populiarumui Lietuvoje, augo žaidėjų meistriškumas, daugėjo klubų, ne vien Kaune, bet ir kituose miestuose.
Ledo Ritulys Po Nepriklausomybės Atkūrimo
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ledo ritulys patyrė renesansą. 1992 m. Tarptautinė ledo ritulio federacija atkūrė Lietuvos narystę. Lietuvos rinktinė pradėjo dalyvauti pasaulio čempionatuose.
Dariaus Kasparaičio Fenomenas
Vis dėlto Lietuva yra išugdžiusi ledo ritulininką, kuris tapo olimpiniu čempionu. Tai - Elektrėnuose sportinį kelią pradėjęs ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) bei Rusijos rinktinėse žaidęs Darius Kasparaitis.
Nuo paauglystės Maskvoje treniravęsis D.Kasparaitis suprato, kad su Lietuvos rinktine įgyvendinti olimpinę svajonę bus beveik neįmanoma, todėl prieš 1992 metų Albervilio žaidynes priėmė NVS kvietimą. Nors elektrėniškiui tuo metu buvo vos 19 metų, jis įsitvirtino NVS rinktinės pagrindinėje sudėtyje ir padėjo jai iškovoti aukso medalius.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulio rinktinės kelias į pergales
Po to D.Kasparaitis praleido 1994 metų žaidynes, bet vėliau dalyvavo dar trejose olimpinėse žaidynėse vilkėdamas Rusijos rinktinės marškinėlius. Lietuvis surinko visą medalių kolekciją: 1998 metais iš Nagano parsivežė sidabrą, 2002 metais iš Solt Leik Sičio - bronzą. Per 2006 metų Turino žaidynes Rusijos rinktinė, kurioje vis dar žaidė 33-ejų D.Kasparaitis, užėmė ketvirtąją vietą.
Lietuvis per ketverias olimpines žaidynes NVS ir Rusijos rinktinėse žaidė 28 rungtynes, įmušė vieną įvartį (2002 m.), atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir 20 minučių praleido ant pašalintųjų suolo.
Rusijos aprangą buvo apsivilkęs ir kitas elektrėniškis Dainius Zubrus.
Dabarties Pasiekimai ir Perspektyvos
Šiandien Lietuvos ledo ritulio rinktinė dalyvauja pasaulio čempionatuose, siekdama aukštesnių pozicijų. Šalies ledo ritulininkai rungtyniauja įvairiose užsienio lygose, garsindami Lietuvos vardą.
Vienintelis Lietuvos rinktinės atstovas šiuo metu rungtyniaujantis KHL - Nerijus Ališauskas, šioje lygoje artėja prie istorinės atžymos. Per pirmuosius du sezonus gynėjas jau spėjo sužaisti 99 susitikimus, tad kitą kartą žengęs ant ledo šiose pirmenybėse jis prisijungtų prie šios lygos 100-kininkų sąrašo ir užfiksuotų dar vieną istorinį pasiekimą šalies ledo ritulio istorijoje, tapdamas pirmuoju lietuviu pasiekusiu šią žymą.
Tomašas Krukovskis tapo pirmuoju visą sezoną vien tik „Geležinio Vilko“ komandoje rungtyniavusiu ledo ritulininku, išvykstančiu į pasaulio čempionatą.
Edgaras Protčenko yra rezultatyviausiai rinktinės istorijoje pasaulio čempionate debiutavęs gynėjas.
Po trijų metų pertraukos į rinktinę sugrįžęs Mauras Baltrukonis per savo du iki šiol sužaistus čempionatus užfiksavo nedažnai matomą pasiekimą: kai puolėjas būdavo ant ledo žaidant lygiomis sudėtimis, nė viename mače varžovai per tą laiką nėra pelnę daugiau įvarčių, nei Lietuvos rinktinė.
Aivaras Bendžiustapas tikru šios komandos lyderiu. Nuo debiuto šiame klube šio sezono metu puolėjas tiesiogiai įvarčiais ar rezultatyviais perdavimais prisidėjo prie lygiai pusės savo komandos įvarčių (18 iš 36).
Ketvirtoje Vokietijos lygoje rungtyniavusiam Danieliui Bogdziuliui šiemet priklauso rezultatyviausio sezono vienų rungtynių pasirodymo titulas. Rungtynėse su „Adendorfer“ puolėjas pelnė keturis įvarčius ir atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų, o toks pasirodymas jam garantavo rezultatyviausio lygos žaidėjo titulą.
Dominykas Bogdziulis 2016-2017 metų sezone jis sugebėjo perkopti ir šimto rezultatyvumo balų ribą, NA3HL lygoje pelnydamas 46 įvarčius ir atlikdamas net 89 rezultatyvius perdavimus.
Arnoldas Bosas pastaraisiais metais savo rezultatais įrodinėja, kad jis yra pavojingiausias Lietuvos rinktinės puolėjas. Tris metus iš eilės jis pasaulio čempionatuose rinktinėje pagal rezultatyvumo balų skaičių būdavo arba pirmas, arba šią poziciją dalindavosi su komandos draugais.
Ilja Četvertakas šį sezoną spėjo pažaisti trijų skirtingų šalių lygose.
Ugnius Čižas šį sezoną įrodinėja, jog sugeba ne ką prasčiau ir asistuoti savo komandos draugams. Daugiau nei po vieną rezultatyvų perdavimą per rungtynes jis rinko tiek „Comet“ klube, tiek ir Lietuvos rinktinėje kontrolinių mačų metu.
Paulius Gintautas šį sezoną sužaidė savo rezultatyviausią sezoną Norvegijoje.
Vytautas Jagelavičius yra vienintelis šioje rinktinėje pasaulio čempionatuose jau žaidęs ledo ritulininkas, kuris oficialiose rungtynėse vis dar nėra įsirašęs savo pavardės į rungtynių protokolą prie įvarčių ar rezultatyvių perdavimų grafos.
Emilijus Krakauskas gali pasigirti dviem šio lygmens turnyro rezultatyvumo rekordais.
Tadas Kumeliauskas buvo stabiliausias ir rezultatyviausias (7 įvarčiai ir 4 rezultatyvūs perdavimai) Lietuvos rinktinės žaidėjas kontrolinių rungtynių cikle.
Patrikas Misiukas šį sausį sužaidė paskutinį savo mačą už Lietuvos rinktinę jaunimo lygmenyje.
Povilas Verenis seniai „išaugo“ jaunių ir jaunimo rinktinių marškinėlius, jo pasiekti rezultatai iki šiol neišstumiami iš Lietuvos ledo ritulio istorijos viršūnių.
Dainius Zubrus taps pirmuoju aktyviu šalies federacijos prezidentu, kuris atstovaus savo rinktinei tokio lygio ledo ritulio čempionate. Nors rinktinei jos kapitonas atstovaus jau ketvirtą kartą, šiemet jis į pirmenybes išvyksta su nauju titulu šalies ledo ritulio pasaulyje - 40-metis rudenį buvo išrinktas asociacijos „Hockey Lietuva“ prezidentu.
Lietuvos Rinktinės Kova Dėl Medalių
Lietuvos rinktinė aktyviai pradėjo rungtynes, bet jau ketvirtąją rungtynių minutę į Lietuvos vartus krito įvartis. Tikslus buvo Jevgenijus Skačkovas (03:49). Antrajame kėlinyje lietuviai pradėjo spausti savo varžovus prie jų vartų, o oponentai ne kartą gelbėjosi pražangomis. Įvartį praleidę rumunai dar kartą pažeidė taisykles ir nors ir šį kartą per dvi nuobaudos minutes pasižymėti nepavyko, oponentams nespėjus susigrupuoti prie savo vartų iš toli tiksliai ritulį į vartus paleido Jaunius Jasinevičius (33:40, rez. perd. Išlyginus rezultatą visiškai perimti iniciatyvos neleido jau lietuviams duota nuobauda. Trečiasis varžovų įvartis neišmušė Lietuvos atstovų iš vėžių, toliau spausdami varžovus jie vėl išlygino rezultatą. Po sumaišties prie varžovų vartų Tadas Kumeliauskas nukreipė ritulį į vartus (38:14, rez. perd. Trečiąjį kėlinį lietuviai pradėjo idealia greita ataka. Markas Kaleinikovas išvedė Emilijų Krakauską vieną prieš vartininką, o Lietuvos rinktinės puolėjas technišku veiksmu pirmą kartą rungtynėse išvedė rinktinę į priekį (43:35, rez. perd. Įsibėgėję lietuviai netrukus pelnė ir penktąjį įvartį. Šį kartą savo meistriškumą pademonstravo jau Paulius Gintautas (45:24, rez. perd.
„Labai džiaugiamės rezultatu, rungtynės buvo nelengvos, sunkiai jas pradėjome, tačiau komanda surado būdų sugrįžti į rungtynes ir laimėti. Mūsų komandai tai yra didžiulis pasiekimas. Prieš čempionatą sakiau, kad važiuojame kovoti dėl medalių ir dabar juos turime. Priminsime, kad trečią vietą IA divizione užėmę lietuviai pakartojo geriausią rezultatą Lietuvos rinktinės istorijoje per visą nepriklausomos šalies istoriją.
Įtaka Kaimyninėms Šalims
Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, prisidėjo prie kanadietiško ledo ritulio populiarinimo regione. Anksčiau šiose šalyse buvo žaidžiamas „rusiškasis ledo ritulys“ - bandis. Kęstutis Bulota, studijuodamas Berlyne, susipažino su kanadietišku ledo rituliu ir grįžęs į Lietuvą pradėjo jį propaguoti, taip paskatindamas šios sporto šakos plitimą Baltijos šalyse.
Elektrėnai - Ledo Ritulio Centras
1976 m. Elektrėnai įrašė savo vardą į Lietuvos ledo ritulio istoriją, kai lapkričio 7 d. buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje dirbtinio ledo čiuožykla ir vyko pirmosios ledo ritulio varžybos. Elektrėnai tapo pagrindiniu ledo ritulio centru Lietuvoje, išugdžiusiu daug talentingų žaidėjų.
Elektrėnų jauniai kovojo su Maskvos „Dinamo“, Leningrado SKA, Maskvos CASK, Minsko „Junost“, Rygos „Dinamo“ ir kt. komandomis.