Įvadas
Lietuvos krepšinis - populiariausia sporto šaka šalyje, turinti gilias tradicijas ir pasiekimus. Šis straipsnis skirtas Lietuvos moterų krepšinio rinktinės istorijai, pradedant įspūdingu pasirodymu 1938 m. Europos čempionate ir apžvelgiant dabartinius komandos tikslus bei iššūkius.
Krepšinio pradžia Lietuvoje
Krepšinis Lietuvoje pradėtas žaisti 1920 m. Kaune. Pirmieji šios sporto šakos propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius ir K. Dineika. Oficialios rungtynės įvyko 1922 m. balandžio 23 d. tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų. LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Pirmieji moterų krepšinio čempionatai surengti 1922 m., o vyrų - 1924 m.
Tarpautinis debiutas ir iškilimas
1925 m. įvyko pirmosios tarptautinės rungtynės, kuriose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė susitiko su Latvijos krepšininkais. 1938 m. moterų rinktinė susitiko su Estijos krepšininkėmis. Krepšinio iškilimas Lietuvoje prasidėjo 4-ajame dešimtmetyje. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo priimtas į FIBA. 1937 m. Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, papildyta Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu, tapo Europos čempione. Tai suteikė Lietuvai teisę rengti kitą žemyno čempionatą Kaune.
1938 m. Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje
1938 m. Romoje vykusiame I Europos moterų krepšinio čempionate Lietuvos moterų rinktinė iškovojo sidabro medalius. Rinktinės sudėtis buvo tokia: Stefanija Astrauskaitė, Bronė Didžiulytė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Tatjana Karumnaitė, Juzefa Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Eleonora Vaškelytė. Komandos treneris buvo F. Kriaučiūnas. Šis pasiekimas įrašė Lietuvos moterų krepšinį į Europos istoriją.
Sporto halės statyba Kaune
1939 m. Kaune buvo pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, specialiai skirtas krepšinio varžyboms. Tai rodo krepšinio svarbą ir populiarumą Lietuvoje tuo metu.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Pokario metai ir nauja karta
Po Antrojo pasaulinio karo nauja krepšininkų karta (V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius), žaidusi SSRS rinktinėse, 1947 m. tapo Europos čempionais. S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 m. tapo olimpiniais vicečempionais, o J. Daktaraitė - 1959 m. pasaulio ir 1960 bei 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas, keturis kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971 m.) Europos ir 1967 m. pasaulio čempionas, 1972 m. tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku - olimpiniu čempionu. A. Rupšienė 1976 ir 1980 m., o V. Beselienė 1980 m. laimėjo olimpinį aukso medalį. S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
Dalyvavimas SSRS čempionatuose
SSRS krepšinio pirmenybėse aukščiausioje lygoje žaidė vyrų komandos: KKI (1947-50; 1947 m. tapo SSRS čempionais, 1949 m. - vicečempionais), Kauno „Žalgiris“ (1946-47 ir nuo 1951 m.; 1951, 1985 ir 1986 m. tapo čempionais, 1953 m. laimėjo SSRS taurę, 1952, 1980, 1983-84 m. - antrą vietą, 1953-55, 1971, 1973, 1978 m. - trečią vietą), Klaipėdos „Žalgiris“ (1954 m.), Vilniaus „Spartakas“ (1961 m.) ir „Plastikas“ (1964 m.), „Statyba“ (1972 m. ir nuo 1975 m.; 1979 m. laimėjo trečią vietą). Moterų komandos: KKI (1948-49 m.), Kauno „Žalgiris“ (1950-59 m.), „Politechnika“ (1960-64, 1966-68, 1970-73 m.) ir „Banga“ (1984-85 m.), Vilniaus „Kibirkštis“ (1964 m. ir nuo 1968 m.; 1969, 1971-72 ir 1984 m. laimėjo trečią vietą).
„Žalgirio“ triumfas
Kauno „Žalgiris“ 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda.
Nepriklausomybės atkūrimas ir dalyvavimas FIBA varžybose
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurtos 1958 m.; 1945-58 m. Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 m. Barselonos, 1996 m. Atlantos ir 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. 2003 m. vaikinų jaunių rinktinė iškovojo pasaulio čempionato sidabro, 2005 m. jaunimo rinktinė (iki 21 m.) - aukso medalius. Europos čempione 1994 m. tapo Lietuvos vaikinų jaunių, 1996 m. - jaunimo rinktinė.
Treneriai
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937 m.), P. Lubinas (1939 m.), V. Garastas (1992-96 m.), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16 m.), A. Sireika (2001-06 m.), R. Butautas (2007-09 m.), Kęstutis Kemzūra (2010-12 m.), D. Adomaitis (2016-19 m.), D. Maskoliūnas (2019-2021 m.), Kazys Maksvytis (nuo 2021 m.), moterų - F. Kriaučiūnas (1938 m.), V. Gedvilas (1996-2002 m.), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13 m.), Rūtenis Paulauskas (2008-09 m.), Mantas Šernius (2013-15 m. ir nuo 2016 m.), Rimvydas Samulėnas (2015-16 m.).
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos moterų rinktinė Europos čempionatuose
Lietuvos rinktinė Senojo žemyno pirmenybėse dalyvavo aštuntą kartą. Lietuvės 1938 metais iškovojo sidabro medalius, o 1997 metais - tapo Europos čempionėmis. Prieš dvejus metus Italijoje vykusiame čempionate Lietuvos rinktinė buvo šešta. Mūsiškės Europos pirmenybėse dar dalyvavo 1995, 1999, 2001 ir 2005 metais.
Pasirengimas ir tikslai
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė nuolat siekia aukščiausių tikslų. Pavyzdžiui, prieš išvykdama į Latviją dalyvauti Europos čempionate, komanda teigė, kad pagrindinis tikslas - patekti į kitų metų pasaulio čempionatą. Tam Latvijoje reikėjo patekti į stipriausių komandų penketą arba į šešetą, jeigu tarp penkių geriausių ekipų būtų pasaulio čempionato šeimininkė Čekija. Tuometė rinktinės kapitonė Sandra Valužytė teigė, kad komanda tikisi patekti į šešetuką ir pabrėžė, kad komandai labiausiai trūksta dar vienos pajėgios aukštaūgės. S. Valužytė čempionato favoritėmis laikė Rusijos ir Baltarusijos komandas, prie pajėgiausių priskirdama ir Lietuvos rinktinę.
Išeivijos indėlis
Lietuvos krepšinio istorijoje svarbų vaidmenį suvaidino išeivijos lietuviai. Jie ne tik dalyvavo sportiniame gyvenime, bet ir minėjo svarbias sukaktis. Pavyzdžiui, 1957 m. Čikagoje buvo paminėta Lietuvos krepšinio pergalių 20 metų sukaktis, kurios metu vyko geriausių Šiaurės Amerikos lietuvių krepšinio komandų turnyras. Minėjime dalyvavo ir Lietuvos krepšinio veteranai, buvę 1937-1939 m. Europos krepšinio pirmenybių dalyviai.
Tautinė olimpiada Kaune
Dvidešimties metų Lietuvos laisvės sukaktis buvo paminėta įspūdinga pirmosios Tautinės olimpiados švente, įvykusia 1938 m. Kaune. Tai buvo didelis ir gražiai suorganizuotas pasaulio lietuvių sportininkų pasirodymas. Olimpiados programoje buvo įvairių sporto šakų varžybos, sulaukusios didelio dalyvių skaičiaus ir žiūrovų susidomėjimo.
Olimpinis debiutas ir sugrįžimas
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikoma 1924 m., kai šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai. Sugrįžimas į olimpines žaidynes po ilgos pertraukos buvo didelis įvykis Lietuvai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
SSRS laikotarpis
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS, lietuviai iš viso iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).
LTOK atkūrimas
1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. Tai buvo svarbus žingsnis siekiant, kad Lietuva vėl galėtų dalyvauti olimpinėse žaidynėse kaip nepriklausoma valstybė.
Dabartiniai iššūkiai ir perspektyvos
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimas, konkurencija su stipriomis Europos komandomis ir talentingų žaidėjų pritraukimas. Nepaisant to, komanda nuolat siekia tobulėti ir garsinti Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.