Įvadas
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 2012 metais siekė aukštų tikslų, bandydama prasibrauti į svarbius tarptautinius turnyrus. Šis straipsnis apžvelgia rinktinės sudėtį, pasiruošimą, tikslus ir perspektyvas, atsižvelgiant į to meto iššūkius ir lūkesčius.
Rinktinės Kandidatės ir Pasiruošimas
Trečiadienį Vilniuje vykusioje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) spaudos konferencijoje buvo pristatytos Lietuvos moterų krepšinio rinktinės kandidatės. Po pertraukos prie rinktinės vairo grįžęs Algirdas Paulauskas spaudos konferencijoje atsakė į žurnalistų klausimus. Rinktinės administratorius Valdas Gecevičius bei trys rinktinės krepšininkės taip pat pasidalijo savo mintimis.
A.Paulauskas teigė: „Malonu visus matyti po tam tikros pertraukos. Džiaugiuosi, kad krepšininkės veržiasi į rinktinę, neatsisako dalyvauti. Galima buvo ir daugiau įtraukti kandidačių, bet pasirengimui laiko daug nėra, todėl netikslinga būtų kviesti į rinktinę daugiau žaidėjų. Pasirinkome optimaliausią sąrašą, kurį per trumpą laiką galima būtų paruošti svarbioms varžyboms. Vienintelės žaidėjos trūksta Ivetos Marčiauskaitės. Ji po motinystės atostogų paprašė laiko sutvirtėti. Ateityje ji moterų rinktinėje turėtų rungtyniauti. Naudodamasis proga norėčiau apgailestauti, kad yra tokia bėda su Vilniaus TEO komanda. Jeigu mes neteksime vietos Eurolygoje, tai apie moterų krepšinio ateitį kalbėti yra labai sunku. Gerai, kad daugelis žaidėjų rungtyniauja užsienyje, jos turi tarptautinių turnyrų patirties.“
V.Gecevičius teigė, kad pagal kandidačių sąrašą yra šiek tiek pakeitimų. Taip pat džiaugėsi, kad treneris Paulauskas sutiko grįžti, nes trenerių pasirinkimo didelio nėra. Tikslai iškelti patekti į kitų metų moterų Europos krepšinio čempionatą. Jis tikisi, kad bendrų pastangų dėka gerai pasiruošime ir pateksime į čempionatą. Mūsų rinktinės biudžetą sudarys 630 tūkstančių litų.
Agnė Abromaitė teigė, kad stengsimės patekti į Europos čempionatą. Pirmą kartą nepateko į pasaulio čempionatą, dėl to buvo nusivylimas. Sezonus visos turėjome neblogus. Tikiuosi, kad mūsų, kaip žaidėjų, lygis pagerėjo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Gintarė Petronytė teigė, kad mūsų tikslai bus patys aukščiausi. Susirenka rinktinės pagrindas, koks buvo pernai. Norime užimta pirmąją vietą grupėje ir iš karto patekti į Europos čempionatą.
Vaida Sipavičiūtė teigė, kad labai laukiu debiuto rinktinėje. Reikia pakelti moterų krepšinio lygį, todėl stengsimės patekti į Europos čempionatą.
Rinktinės sudėtis
Šalies moterų nacionalinės rinktinės sudėtis:
- Vileikytė Viktorija (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Kuodytė Ieva (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Petrauskaitė Ramunė (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Juodytė Jūratė (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Grubliauskaitė Simona (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Kalinauskaitė Ernesta (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Kenstavičiūtė Ina (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Paulavičiūtė Irmantė (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Nomeikaitė Erlanda (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Žukaitė Raminta (Šiaulių "Gintra-Strekte-Uni")
- Macijauskienė Evelina (Vilniaus SM "Tauras")
- Chmeliauskaitė Ugnė (Vilniaus SŽK "Žuvėdra-Tauras")
Tikslai ir Lūkesčiai
Vyriausiai Lietuvos rinktinei, kuri pirmenybes pradės vienoje grupėje su Rusija, Turkija ir Slovakija, keliamas tikslas patekti į penketuką. Tai leistų papildomame atrankos turnyre kovoti dėl kelialapio į 2012 m. Londono olimpines žaidynes. 2009 m. Europos pirmenybėse Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią vietą per visą istoriją - 11-ą. Nepaisant to, kad komandos sudėtis nuo to laiko kardinaliai nepasikeitė, šiemet tikimasi kur kas geresnio rezultato.
Pasak trenerių ir žaidėjų, tikslai buvo realūs, o siekis - istorinis įvykis, moterų rinktinės patekimas į olimpines žaidynes. Komandai reikėjo ne tik įpareigojimų, bet ir visuotinio palaikymo. Rinktinė buvo subrendusi, o kai kurios žaidėjos čempionate Rygoje debiutavo. Nemažai žaidėjų per tuos du metus padarė labai ryškią pažangą. Turime ir jaunų, ambicingų, ir patyrusių, visko mačiusių žaidėjų.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Rinktinės Stiprybės ir Iššūkiai
Arčiausiai olimpinio kelialapio buvo 1999-ųjų rinktinė. Tai buvo stipriausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Olimpinis kelialapis tuomet buvo labiausiai ranka pasiekiamas. Tai buvo Svajonių komanda. Jei nori pakliūti į olimpines žaidynes, dabar ši komanda turi tapti Svajonių komanda. Viskas mūsų rankose. Favoritai nesame, bet ir 1997 metais, kai tapome Europos čempionais, favoritai nebuvome ir niekas aukso nesitikėjo.
Įžaidėjų Trūkumas
Ne kartą buvo užsiminta apie įžaidėjų, galinčių žaisti rinktinėje, trūkumą. Dabar yra tik viena tikra įžaidėja - Rima Valentienė, bet ją gali pavaduoti ir kitos žaidėjos. Ta problema egzistuoja ir kitose rinktinėse. Tai daugelio komandų bėda. Šiandien tikrų įžaidėjų yra labai mažai. Krepšinis nuėjo į atletizmą, viskas paremta fizinėmis savybėmis, universalumu. Tam tikrą laiką buvo žaidžiamas toks krepšinis, kai labai daug galvoti aikštėje nebereikėjo.
Priekinės Linijos Konkurencija
Priekinės linijos situacija rinktinėje priešinga - konkurencija išties didelė. Turime pasirinkimo komfortą, tai nėra blogai. Žaidėjos viena kitai leidžia pailsėti, ir kiekviena turi savo vaidmenį.
Lyderystės Klausimas
Po Jurgitos Štreimikytės pasitraukimo rinktinėje nebuvo akivaizdžios lyderės. Nėra ir dabar, to vaidmens gali imtis kelios žaidėjos. Mes niekad nesureikšmindavome J.Štreimikytės buvimo ar nebuvimo komandoje. Be J.Štreimikytės žaidėme ir tuomet, kai ji dar galėjo žaisti - 2005 metais žaisdami be jos buvome ketvirti. Tokios žaidėjos kaip J.Štreimikytė - žaidėjos, su tokiu autoritetu ir patirtimi - dabartinėje komandoje neturime. Bet, kas žino - gal atsiras. Turi atsirasti. Manau, Sandra Linkevičienė yra šios komandos lyderė. Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
Pasirengimo Etapas ir Varžovai
Lietuvos krepšininkės pasirengimo 2013 metų Europos čempionato atrankos varžyboms etape sužaidė 9 rungtynes, per jas iškovojo 4 pergales. Nors jų rezultatais nesu patenkintas, merginos kiekviename mače rungtyniavo vis geriau, labiau viena kitą suprato. Žaidėjos gerai dirbo treniruotėse, o krepšinio federacija mums sudarė puikias sąlygas. Manau, atrankos varžyboms esame pasirengę optimaliai. Lietuvos rinktinė visas 2013 metų Europos čempionato atrankos varžybų C grupės namų rungtynes žais Kauno sporto halėje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Olandijos rinktinė lietuvaitėms yra neblogai pažįstama. Olandijos komandoje šiemet yra šešios naujos krepšininkės, tačiau jų žaidimo braižas panašus. Išnagrinėjome jų rungtynių vaizdo įrašus, žinome, kaip žaisti su šia komanda. Labai svarbu bus apsiginti nuo jų snaiperių, tritaškius šioje ekipoje pataiko net vidurio puolėja.
Apie Olandijos moterų krepšinio lygį nieko nežinau. Tiek Italija, tiek Kroatija, tiek Belgija yra pajėgios rinktinės. Į šį atrankos turnyrą visos komandos stengiasi surinkti pajėgiausias sudėtis, nes nori kovoti dėl kelialapių į 2012 metų olimpiadą Londone. Žinoma, norėtųsi žaisti su teoriškai stipresnėmis varžovėmis, tačiau yra kaip yra. Su bulgarėmis žaisti sunku. Jos visada kovoja iš visų jėgų. Japonių krepšinio mokykla labai įdomi, ten dideli greičiai. Prieš jas žaisti naudinga. Iš visų varžovių naudos bus.
Mūsų grupė tikrai labai stipri. Ir labai lygi. Bet kuriai komandai gali paslysti koja. Visos įveikiamos, bet ir pralaimėti galima be kuriai. Kiekvieną kiekvienai bet kuriuo metu gali nusukti sprandą. Visiškai skirtingų mokyklų, skirtingų stilių komandos.
Lietuvos Krepšinio Istorija ir Pasiekimai
Lietuvoje krepšinis yra populiariausia sporto šaka. Pradėtas žaisti 1920 Kaune. Pirmieji krepšinio propaguotojai buvo E. Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, S. Darius, K. Dineika. 1922 04 23 įvyko pirmosios oficialios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno miesto rinktinės krepšininkų, kurias 8:6 laimėjo LFLS. 1922 surengti pirmieji moterų, 1924 vyrų Lietuvos krepšinio čempionatai. 1925 įvyko tarptautinės rungtynės - Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės su Latvijos krepšininkais, 1938 - moterų rinktinės su Estijos krepšininkėmis.
Krepšinio iškilimas prasidėjo 4 dešimtmečio pradžioje. 1936 Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas priimtas į FIBA. 1937 Rygoje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais P. Talzūnu ir F. Kriaučiūnu tapo Europos čempione ir Lietuva įgijo teisę kitą žemyno čempionatą rengti Kaune. 1938 I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje sidabro medalius iškovojo Lietuvos moterų rinktinė. 1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Nauja krepšininkų karta (žaidė SSRS rinktinėse) - V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1947 tapo Europos čempionais, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius 1952 - olimpiniais vicečempionais, J. Daktaraitė - 1959 pasaulio, 1960 ir 1962 Europos čempione. 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) Europos ir 1967 pasaulio čempionas M. Paulauskas 1972 tapo pirmuoju Lietuvos krepšininku olimpiniu čempionu. 1976 ir 1980 olimpinį aukso medalį laimėjo A. Rupšienė, 1980 - V. Beselienė. 1982 pasaulio čempionais tapo S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis.
Kauno Žalgiris 1986 laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso, 1998 - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 - Eurolygos taurę ir tapo pajėgiausia Europos klubine komanda. 1991 FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (įkurta 1958; 1945-58 Lietuvos krepšinio sekcija) narystę. Nuo 1992 Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose. Vyrų krepšinio rinktinė 1992 Barselonos, 1996 Atlantos ir 2000 Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse, 2010 pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius.
Lietuvos vyrų rinktines treniravo F. Kriaučiūnas (1937), P. Lubinas (1939), V. Garastas (1992-96), J. Kazlauskas (1997-2001, 2012-16), A. Sireika (2001-06), R. Butautas (2007-09), Kęstutis Kemzūra (2010-12), D. Adomaitis (2016-19), D. Maskoliūnas (2019-2021), Kazys Maksvytis (nuo 2021), moterų - F. Kriaučiūnas (1938), V. Gedvilas (1996-2002), Algirdas Paulauskas (2003-07, 2010-13), Rūtenis Paulauskas (2008-09), Mantas Šernius (2013-15 ir nuo 2016), Rimvydas Samulėnas (2015-16).
Krepšinis Lietuvoje: Daugiau Nei Sportas
Lietuvos meilė krepšiniui prasidėjo 1920 m., kai ši sporto šaka buvo pristatyta šalyje. Vos po dvejų metų Lietuva pakartojo šį žygdarbį ir laimėjo 1939 m. „EuroBasket“ čempionatą, vykusį Kaune. Lietuvai įsiliejus į Sovietų Sąjungą, jos krepšinio plėtra susidūrė ir su iššūkiais, ir su galimybėmis. Bene legendiškiausia šio laikotarpio figūra buvo Arvydas Sabonis, laikomas vienu iš labiausiai patyrusių krepšinio istorijoje aukštaūgių. Būdamas SSRS rinktinėje A. Sabonis padėjo iškovoti auksą 1988 m.
1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės Lietuvai simbolizavo ne tik krepšinį. Tai buvo pirmasis šalies tarptautinis sporto pasirodymas nuo 1990 m., kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Lietuvos rinktinė užkariavo širdis ne tik dėl savo pribloškiančio žaidimo, bet ir dėl savo nesėkmės istorijos. Sunkiai iškovota pergalė prieš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) - iš esmės pervadintos Sovietų Sąjungos komandą - dėl bronzos medalio buvo simbolinis triumfas, kuris turėjo atgarsį toli už aikštės ribų. 1996 ir 2000 m. Lietuva įrodė, kad 1992 m. pasirodymas nebuvo atsitiktinumas, ir 1996 m. (Atlantoje) bei 2000 m. (Sidnėjuje) iškovojo dar vieną olimpinį.