Įvadas
Krepšinis Lietuvoje - populiariausia sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Nors dažnai daugiausiai dėmesio sulaukia vyrų krepšinis, moterų krepšinio istorija Lietuvoje taip pat yra turtinga ir kupina įsimintinų momentų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos moterų krepšinio rinktinės raidą nuo pat ištakų iki dabartinių dienų, prisimindami svarbiausius pasiekimus, iškiliausias asmenybes ir iššūkius, su kuriais susiduria ši sporto šaka.
Moterų Krepšinio Pasaulinės Ištakos ir Lietuviškas Pėdsakas
Pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 d. JAV, Masačusetso valstijoje, Northampton koledže. Pirmakursių komanda nugalėjo antrakurses rezultatu 6:5. Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berenson Abbot, kuri tituluojama pasaulinio moterų krepšinio motina.
Mažai kam žinomas faktas, kad Senda Berenson Abbot buvo lietuvaitė. Ji gimė 1868 m. Lietuvoje, Butrimonių kaime, netoli Stakliškių, Valvrojenskajos pavarde. 1875 m., būdama septynerių, su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Jos tėvas Albertas Bostone įsikūrė metais anksčiau. Vėliau šeima pakeitė pavardę į Berenson, siekdama atsiriboti nuo žydiškos kilmės.
Senda Berenson sužinojo apie Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį 1892 m. iš YMCA leidinio „Physical Education“. Ji kreipėsi į J. Naismithą ir gavo leidimą pritaikyti žaidimą moterims. S. Berenson supaprastino taisykles, padalindama aikštelę į tris zonas ir apribodama kamuolio varymą. Jos pataisos buvo įteisintos 1899 m. ir galiojo iki XX a. 7-ojo dešimtmečio. 1901 m. ji parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“, kurį redagavo 12 metų. 1985 m. Senda Berenson-Abbott buvo įtraukta į Krepšinio šlovės muziejų.
Moterų Krepšinio Atsiradimas Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų, pasirodė 1920 metais. Buvo rašoma apie besiorganizuojančias moteris sportininkes, kurios viešai pasirodė 1920-1921 metais. Merginos treniravosi ir žaidė krepšinį Vytauto parke pagal vokiškas taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. įvyko pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos. LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę ir laimėjo rezultatu 15:7.
1938 m. Europos Čempionatas Romoje: Sidabro Žygis
1938 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė debiutavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Tai buvo debiutas tokio rango varžybose, o moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes.
Rinktinę ruošė trys Europos čempionai: Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate komandai vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Genovaitė Miuleraitė tapo čempionato lydere ir buvo išrinkta geriausia žaidėja (MVP). Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“.
Lietuvos rinktinė čempionate sužaidė ketverias rungtynes, iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo tik Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Italijos rinktinę 23:21, antrosiose - Šveicarijos rinktinę 28:10, trečiose - Prancūzijos rinktinę 20:14.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Užėmusi antrąją vietą, Lietuva gavo teisę rengti II Europos čempionatą 1940 m., tačiau jis neįvyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
1940-1960 m. Etapas: Pabaltijo Čempionatai ir Spartakiados
Netekus nepriklausomybės, moterys, kaip ir vyrų rinktinė, niekur nepradingo, organizavosi ir rungtyniavo rengiamuose Pabaltijo šalių čempionatuose. Svarbiausi pasiekimai šiame etape:
- 1941 m. - I Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1946 m. - II Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1947 m. - III Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojos.
- 1948 m. - I Pabaltijo šalių spartakiados čempionės.
- 1951 m. - III Pabaltijo šalių spartakiados čempionės.
Lietuvos moterų rinktinė taip pat dalyvavo SSRS žiemos čempionatuose ir tautų spartakiadose:
- 1953 m. - 4 vieta I SSRS žiemos čempionate.
- 1954 m. - 5 vieta II SSRS žiemos čempionate.
- 1955 m. - 8 vieta III SSRS žiemos čempionate.
- 1956 m. - 4 vieta I SSRS tautų spartakiadoje.
- 1957 m. - V Pabaltijo šalių spartakiados nugalėtojos.
- 1959 m. - 4 vieta II SSRS tautų spartakiadoje.
Šio laikotarpio rinktinės lyderės buvo Stefanija Astrauskaitė ir Genovaitė Miuleraitė (prieškaris) bei Ona Bartkevičiūtė-Butautienė (pokaris). Rinktinėje taip pat debiutavo vėliau išgarsėjusios Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė.
Žymios krepšininkės vėliau tapo trenerėmis. Ona Butautietė treniravo Šarūną Marčiulionį. Tragiškai žuvo Sviderskaitė, 1973 m. kartu su savo komandos žaidėjomis lėktuvo katastrofoje Prahoje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Gražina Tulevičiūtė buvo pirmoji lietuvė, pakviesta į SSRS krepšinio rinktinę, su kuria 1957 m. tapo pasaulio vicečempione, o 1958 m. iškovojo Europos čempionato sidabro medalį. Jūratė Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio čempione.
1960-1990 m. Etapas: Naujos Kartos
Šiuo laikotarpiu Lietuvos krepšinis išgyveno pakilimą. Nauja krepšininkų karta (V. Kulakauskas, S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius) žaidė SSRS rinktinėse ir tapo Europos čempionais (1947), olimpiniais vicečempionais (1952). J. Daktaraitė 1959 m. tapo pasaulio, 1960 ir 1962 m. Europos čempione. M. Paulauskas 4 kartus (1965, 1967, 1969 ir 1971) tapo Europos ir 1967 m. pasaulio čempionu, o 1972 m. - olimpiniu čempionu. A. Rupšienė (1976, 1980) ir V. Beselienė (1980) laimėjo olimpinius aukso medalius. S. Jovaiša, V. Chomičius ir A. Sabonis 1982 m. tapo pasaulio čempionais.
SSRS krepšinio pirmenybėse žaidė vyrų komandos: KKI, Kauno Žalgiris, Klaipėdos Žalgiris, Vilniaus Spartakas ir Plastikas, Statyba; moterų komandos: KKI, Kauno Žalgiris, Politechnika ir Banga, Vilniaus Kibirkštis.
Kauno Žalgiris 1986 m. laimėjo pasaulio klubinių komandų Joneso taurę, 1998 m. - Europos šalių taurių laimėtojų taurę, 1999 m. - Eurolygos taurę.
Nepriklausomybės Laikotarpis: 1991 m. - Dabar
1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio organizacijos - Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) narystę. Nuo 1992 m. Lietuvos krepšinio rinktinės ir klubai dalyvauja visose FIBA rengiamose varžybose.
Skambiausia nepriklausomos Lietuvos moterų krepšinio rinktinės pergalė - 1997 m., kai Vydo Gedvilo vadovaujama komanda tapo Europos moterų krepšinio čempione Budapešte. Tai neabejotinai skambiausia nepriklausomos Lietuvos moterų krepšinio rinktinės pergalė. 1995-aisiais penktąją vietą Europos čempionate užėmusi Lietuvos moterų rinktinė nebuvo laikoma čempionato favorite, tačiau į vieną kumštį puikiai susilipdytas lietuvaičių kolektyvas pasižymėjo didžiuliu kovingumu ir tapo neįmenama mįsle visoms varžovėms. Apie šią skambią Lietuvos krepšinio pergalę, žaidėjų vienybę ir atsidavimą pasakojama septintojoje „Krepšinio namų“ dokumentikos dalyje.
Pasak V. Gedvilo, šios rinktinės sėkmę lėmė ir tai, kad niekas iš jos daug nesitikėjo ir nekėlė jokių tikslų. Taip pat krepšininkes užgrūdino ir sudėtinga tuometinė finansinė situacija Lietuvos moterų krepšinyje. Prieš čempionatą merginos prausdavosi po šaltu vandeniu, o aprangos su Lietuvos užrašu joms buvo įteiktos tik prieš pat išvyką į Vengriją. Net tokia atrodytų menka, bet svarbi detalė tuo metu merginas sujaudino net iki ašarų.
„Įsivaizduokite, iki Europos čempionato mes maudėmės tik su šaltu vandeniu būdami stovyklose. Mes neturėjome aprangų, mes žaidėme su senomis aprangomis kažkokiomis, pasiruošimas buvo problematiškas, - pasiruošimo pirmenybėms užkulisius prisiminė V. Gedvilas. - Niekas netikėjo ta rinktine, niekas išskyrus mane ir mano komanda. Išleistuvėse Rimas Kurtinaitis, kuris tuomet buvo Sporto depertamento direktorius, prižadėjo milijoną litų, aišku, jis pajuokavo, aš suprantu, nes jis netikėjo.“
Po triumfo Budapešte Lietuvos Vyriausybė į Vengriją atsiuntė lėktuvą, o oro uoste lietuvaitės buvo pasitiktos minios tautiečių, su šampanu ir gėlėmis. „Kai pamatė per langus, kiek žmonių susirinko, tai merginos visos verkė lėktuve“, - didžiuodamasis kalbėjo V. Gedvilas.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos moterų krepšinio rinktinė dalyvavo 10 Europos ir 3 pasaulio čempionatuose. 2001 ir 2005 metais Lietuvos moterys Europoje užėmė 4-ąją vietą ir iškovojo kelialapius į pasaulio čempionatą. Ten Lietuvos moterų rinktinė du kartus iškovojo 6 vietą, prieš save praleisdamos tik dvi Europos komandas (1998 m. Rusiją ir Ispaniją, o 2002 m. - Rusiją ir Prancūziją).
Lietuvos merginų jaunimo rinktinės Europos čempionatuose dalyvauti pradėjo 1995 m. Merginų U18 rinktinė 2008 m. iškovojo auksą, o merginų U16 rinktinė 2006 m. - bronzą, 2019 m. - sidabrą.
Klubinis Moterų Krepšinis Lietuvoje
Lietuvoje paplitusi nuomonė, jog moterų rinktinės rezultatai yra tiesiogiai priklausomi nuo šalies čempionato pajėgumo ir moterų klubų dalyvavimo Eurolygos arba Europos taurės turnyruose.
1992-1995 metais Lilianos Ronchetti taurės turnyre dalyvavo Vilniaus „Telekomo“ bei Kauno „Viktorijos“ klubai. 2005-2017 metais Europos taurės turnyre pakaitomis rungtyniavo net 6 Lietuvos klubai. Eurolygoje 2000-2014 m. kasmet rungtyniavo po vieną Lietuvos komandą. Vilniaus „Lietuvos telekomas“ 2005 m. užėmė 3-iąją, o 2006 m. - 4-ąją vietas Eurolygoje.
Problemos ir Sprendimai
Pastaruoju metu girdima vis daugiau nusiskundimų dėmesio moterų krepšiniui stoka bei kaltinimų tyčiniu jo žlugdymu. Atsižvelgdama į tai, LKF sukūrė darbo vietas profesionalams, atsakingiems už jaunimo, moterų krepšinį, aukštos kvalifikacijos trenerių parengimą.
Pagrindinės mergaičių/moterų krepšinio problemos:
- Nepakankamas mergaičių fizinis aktyvumas ankstyvame amžiuje.
- Visuomenėje vyraujanti neigiama nuomonė apie sportuojančią mergaitę/moterį.
- Formuojama neigiama nuomonė apie moterų krepšinio padėtį Lietuvoje bei LKF darbą.
- Aukšto meistriškumo žaidėjų trūkumas suaugusiųjų kategorijoje.
- Jaunų specialistų trūkumas mergaičių krepšinyje.
LKF vykdo projektus pradinių klasių moksleivėms („Iššūkis žvaigždei“, „NIKE Vikruolių taurė“, „Mokyklų krepšinio 3×3 turnyras LKF taurei laimėti“, „Jr. NBA“), projektus U14 („Aukime kartu“) ir U12 („Ateik, išmok, pranok!“) amžiaus kategorijų mergaitėms, organizuoja mergaičių treneriams skirtus seminarus, finansuoja U15 ir U17 merginų rinktinių dalyvavimą EGBL čempionate, skiria finansinį skatinimą klubinėms komandoms dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Siekiant motyvuoti su mergaitėmis dirbančius trenerius, suteikti jiems naujausių žinių apie treniruočių planavimą, organizuojami mergaičių treneriams skirti seminarai. Aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose, vienijančiuose su mergaitėmis dirbančius trenerius ir treneres moteris. Skiriamas išskirtinis dėmesys jaunimo rinktinių nares išugdžiusioms trenerėms ir specialistėms, parengusioms daugiausiai žaidėjų moterų lygai.
Dabartinės Tendencijos ir Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvos moterų krepšinis išgyvena renesansą. Lietuvos rinktinė po 10 metų pertraukos sugrįžo į Europos čempionatą ir turi šansą užsitikrinti vietą pasaulio čempionato atrankoje. Vilniaus „Kibirkštis“ dalyvaus atrankoje į Eurolygą bei buria sudėtį iš Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad 2019 metų merginų U16 rinktinės rezultatai (sidabras Europos čempionate) turėtų teigiamai paveikti U18 (2021 m.) ir U20 (2023 m.) čempionatus. Pridėjus dar 4-6 metus, 2027-2029 m. turėtume stebėti moterų rinktinės rezultatų šuolį.