Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos moterų krepšinio rinktinės trenerių istoriją, jų indėlį į komandos pasiekimus ir dabartinę situaciją. Nuo ištakų tarpukario Lietuvoje iki šių dienų, treneriai vaidino svarbų vaidmenį formuojant rinktinės žaidimo stilių, ugdant talentus ir siekiant pergalių tarptautinėje arenoje.
Moterų krepšinio ištakos ir pirmieji treneriai Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį Lietuvoje, įskaitant ir moterų krepšinį, pasirodė dar 1920 metais. Tuo metu moterys sportininkės pradėjo organizuotis, o viešai pasirodė 1920-1921 metais. Merginos treniravosi ir žaidė Vytauto parke, Kaune, pagal vokiečių taisykles - su mažesniu kamuoliu ir be lentų. Prie pirmosios moterų krepšinio užuomazgos nepriklausomoje Lietuvoje priklausė Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes. Tų pačių metų spalio 4-10 d. buvo surengtas ir pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas, kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga) komandos. LFLS krepšininkės tapo pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriai tarpukariu
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę, kurias laimėjo rezultatu 15:7. Rinktinei atstovavo Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Čypaitė, Juzė Jazbutienė, Paulina Kalvaitienė, Jadvyga Kuzmickaitė, Juzė Makūnaitė, Stasė Markevičienė, Genovaitė Miuleraitė ir Aldona Vailokaitytė.
Tais pačiais metais Lietuvos rinktinė debiutavo I Europos moterų krepšinio čempionate Romoje ir iškovojo sidabro medalius. Prieš čempionatą rinktinę ruošė trys Europos čempionai - Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovavo Feliksas Kriaučiūnas, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, išrinkta geriausia čempionato žaidėja (MVP).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Lietuva, laimėjusi sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Kaune. Tačiau dėl Antrojo pasaulinio karo čempionatas neįvyko.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriai sovietmečiu
Netekus nepriklausomybės, Lietuvos moterų krepšinio rinktinė toliau rungtyniavo Pabaltijo šalių čempionatuose. 1941 m. rinktinė, treniruojama Zenono Puzinausko, tapo I Pabaltijo šalių čempionato nugalėtojomis. 1946 m. II Pabaltijo šalių čempionate, treniruojama Vinco Sercevičiaus, ir 1947 m. III Pabaltijo šalių čempionate, treniruojama Stepo Butauto, Lietuvos moterų rinktinė vėl triumfavo.
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiadoje, treniruojama Vlado Kišono, Lietuvos moterų rinktinė taip pat tapo čempionėmis. 1951 m. III Pabaltijo šalių spartakiadoje, treniruojama Vytauto Bimbos, Lietuvos moterų rinktinė vėl iškovojo čempionių titulą.
Lietuvos moterų rinktinė taip pat dalyvavo SSRS žiemos čempionatuose ir tautų spartakiadose. 1953 m. I SSRS žiemos čempionate rinktinė, treniruojama Vytauto Bimbos, užėmė 4 vietą. 1956 m. I SSRS tautų spartakiadoje, treniruojama Viktoro Dzenio, Lietuvos moterų rinktinė užėmė 4 vietą. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiadoje, treniruojama Stepo Butauto, Lietuvos moterų rinktinė vėl tapo nugalėtoja. 1959 m. II SSRS tautų spartakiadoje, treniruojama Stepo Butauto, Lietuvos moterų rinktinė iškovojo 4 vietą.
Šiuo laikotarpiu išryškėjo tokios žaidėjos kaip Ona Bartkevičiūtė-Butautienė, Genovaitė Sviderskaitė, Gražina Tulevičiūtė ir Jūratė Daktaraitė, kurios vėliau tapo garsiomis trenerėmis.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriai atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos moterų krepšinio rinktinė vėl pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Skambiausia pergale tapo 1997-ųjų Senojo žemyno čempionių karūna.
Vilius Stanišauskas - dabartinis Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris
Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto posėdyje Vilius Stanišauskas buvo patvirtintas vyriausiuoju moterų rinktinės treneriu. Jis pakeitė Rimantą Grigą.
V. Stanišausko trenerių štabe dirba asistentė Sandra Linkevičienė, fizinio rengimo treneris Ugnius Savickas, o Gintarė Petronytė įsitraukė į sportinę dalį kaip trenerio asistentė.
V. Stanišauskas anksčiau jau dirbo Lietuvos rinktinės trenerių štabe, asistuodamas Rimantui Grigui. Jis taip pat vadovavo rinktinei mače prieš Lenkiją, kai R. Grigas negalėjo dirbti dėl ligos.
V. Stanišauskas yra tapęs aštuoniolikmečių merginų Europos čempionato nugalėtoju (2022 m.) ir šešiolikmečių merginų Senojo žemyno čempionato vicečempionu (2019 m.). Su Justės Jocytės karta jis pirmąsyk po 10 metų pertraukos pateko į planetos pirmenybes, kuriose pakartojo rekordinį rezultatą ir užėmė 8-ąją vietą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Šiuo metu V. Stanišauskas treniruoja LCC Tarptautinio universiteto komandą, kuri varžosi moterų Lietuvos krepšinio lygoje (MLKL) ir Baltijos pirmenybėse. Su LCC ekipa jis 2023 m. iškovojo Lietuvos čempionato bronzą, o pernai - sidabrą.
2014-2015 m. jis buvo Kazio Maksvyčio asistentas „Neptūno“ komandoje, 2015-2019 m. dirbo „Fortūnos“ treneriu.
Artėjantis moterų Europos krepšinio čempionatas vyks birželio 18-29 dienomis Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Pasirengimas Europos čempionatui 2024
Moterų rinktinė pradės treniruotes ir pasirengimą gegužės 12 dieną Klaipėdoje, vėliau sportuos Molėtuose ir Vilniuje bei turės dvi išvykas į Turkiją ir Graikiją. Laukia 6 kontrolinės rungtynės, suplanuotos taip, kad vyks 2 mačai per 2 dienas.
Į rinktinę pakviestos žaidėjos, siekiant turėti kuo stipresnę komandą, bet kartu pridėti ir jaunų žaidėjų. Beveik visos žaidėjos, kurios buvo lange, liko komandoje. Daugilė Ūsė dėl traumos negalės dalyvauti.
Į rinktinę po pertraukos grįžta Monika Grigalauskytė. Taip pat komandoje bus Justė Jocytė, kuri atsisakė galimybės žaisti WNBA, nes jai svarbiausia yra rinktinė ir Europos čempionatas. Tarp kandidačių yra ir ką tik vaikelio susilaukusi Kamilė Nacickaitė. Prie komandos jungiasi G. Nikitinaitė iš Anglijos. Laura Juškaitė debiutavo Eurolygoje šį sezoną.
Šios žaidėjos iš esmės neturi patirties Europos čempionate, pusė kandidačių žaidžia Lietuvos moterų lygoje. Tačiau komanda pasižymi vieningumu, ką parodė ir languose - kad gali būti vieninga, kaip vienas kumštis siekti savo tikslo.
Europos čempionatas 2024 ir perspektyvos
Europos čempionate Lietuvos rinktinė pradės B grupėje Bolonijoje, kur žais su Slovėnija (birželio 18 d.), Serbija (birželio 19 d.) ir Italija (birželio 21 d.).
Pirmąsias rungtynes Bolonijos „PalaDozza“ arenoje Lietuvos rinktinė laimėjo prieš Slovėniją rezultatu 77:71.
Lietuvos rinktinė sieks ne tik sėkmingai pasirodyti Europos čempionate, bet ir ruošiasi 2027 m. Europos pirmenybėms, kurias kartu rengs Belgija, Lietuva, Suomija ir Švedija.