Lietuvos krepšinis - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinės tapatybės dalis. Nuo pat pirmųjų žingsnių 1920 m. Kaune krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, išugdęs daugybę talentingų žaidėjų ir trenerių. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos moterų studentų krepšinio rinktinės sudėtį, pasiruošimą ir lūkesčius 2011 m. sezonui.
Pasiruošimas 2011 m. sezonui
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė, ruošdamasi Europos čempionatui, gyveno atskirai nuo varžovų. Rinktinės fotografas Tomas Tumalovičius fiksavo krepšininkų kasdienybę, o sąlygos viešbutyje buvo puikios. Daug bendrauta su rinktinių atstovais, reaguojant į smulkiausius jų pageidavimus. Šarūnas Jasikevičius, vienas iš trijų krepšininkų, dalyvavusių neprivalomoje treniruotėje, teigė, jog komanda čempionatui pasirengė teigiamai.
Lūkesčiai ir tikslai
Lietuvos rinktinei, kuri pirmenybes pradės vienoje grupėje su Rusija, Turkija ir Slovakija, keliamas tikslas patekti į penketuką. Tai leistų papildomame atrankos turnyre kovoti dėl kelialapio į 2012 m. Londono olimpinės žaidynes. 2009 m. Europos pirmenybėse Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią vietą per visą istoriją - 11-ą. Nepaisant to, kad komandos sudėtis nuo to laiko kardinaliai nepasikeitė, šiemet tikimasi kur kas geresnio rezultato.
„Tikslai realūs. Norėtųsi sulaukti istorinio įvykio - moterų rinktinės patekimo į olimpines žaidynes. Aišku, lengva nebus. Šiai komandai nereikia tik įpareigojimų, jai reikia ir visuotinio palaikymo. - Niekas nestovi vietoje. Rinktinė ta pati, bet labiau subrendusi. Juk kai kurioms čempionatas Rygoje buvo debiutinis. Nemažai žaidėjų per tuos du metus padarė labai ryškią pažangą. Turime ir jaunų, ambicingų, ir patyrusių, visko mačiusių žaidėjų. Visada būna ir šuolių, ir nuopolių, todėl atsiremti į nesėkmę praėjusiame čempionate nereikėtų.
Istorinis kontekstas
Arčiausiai olimpinio kelialapio buvo 1999-ųjų rinktinė. Tai buvo stipriausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Olimpinis kelialapis tuomet buvo labiausiai ranka pasiekiamas. Tai buvo Svajonių komanda. Jei nori pakliūti į olimpines žaidynes, dabar ši komanda turi tapti Svajonių komanda. Viskas mūsų rankose. Favoritai nesame, bet ir 1997 metais, kai tapome Europos čempionais, favoritai nebuvome ir niekas aukso nesitikėjo.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Tada mes jau turėjome keletą žvaigždžių. Dabar turime daug neatsiskleidusių žvaigždžių. Aišku, tai Europoje pripažintos žaidėjos - Agnė Abromaitė, Eglė Šulčiūtė, kitos kylančios žaidėjos. Tuomet rinktinėje žaidė autoritetai, dabartinėms žaidėjoms dar reikia išsikovoti tuos vardus. Bet jos turi tokias galimybes.
Žaidėjų analizė
Ne kartą esate užsiminęs apie įžaidėjų, galinčių žaisti rinktinėje, trūkumą. Arčiausiai olimpinio kelialapio buvo 1999-ųjų rinktinė. Tai buvo stipriausia visų laikų Lietuvos moterų krepšinio rinktinė. Olimpinis kelialapis tuomet buvo labiausiai ranka pasiekiamas. Tai buvo Svajonių komanda. Jei nori pakliūti į olimpines žaidynes, dabar ši komanda turi tapti Svajonių komanda.
Dabar yra tik viena tikra įžaidėja - Rima Valentienė, bet ją gali pavaduoti ir kitos žaidėjos. Ta problema egzistuoja ir kitose rinktinėse. Tai daugelio komandų bėda. Šiandien tikrų įžaidėjų yra labai mažai. Krepšinis nuėjo į atletizmą, viskas paremta fizinėmis savybėmis, universalumu. Tam tikrą laiką buvo žaidžiamas toks krepšinis, kai labai daug galvoti aikštėje nebereikėjo.
Sutinku, tai vienas iš faktorių. Juk dažniausiai pirkdami amerikietę pirmiausiai ieškome įžaidėjos arba vidurio puolėjos. Amerikietės daug kur išstūmė vietines žaidėjas iš šių pozicijų. Jai daug ir neteks šio vaidmens. Vienose kitose rungtynėse.
Priekinės linijos situacija rinktinėje priešinga - konkurencija išties didelė. Nesakyčiau taip. Turime pasirinkimo komfortą, tai nėra blogai. Žaidėjos viena kitai leidžia pailsėti, ir kiekviena turi savo vaidmenį.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Po Jurgitos Štreimikytės pasitraukimo rinktinėje nebuvo akivaizdžios lyderės. Nėra ir dabar, to vaidmens gali imtis kelios žaidėjos. Mes niekad nesureikšmindavome J.Štreimikytės buvimo ar nebuvimo komandoje. Be J.Štreimikytės žaidėme ir tuomet, kai ji dar galėjo žaisti - 2005 metais žaisdami be jos buvome ketvirti. Aišku, su ja gal būtume ir finale žaidę. Bet, kaip sakiau, niekad nesureikšmindavome jos buvimo ar nebuvimo. Tokios žaidėjos kaip J.Štreimikytė - žaidėjos, su tokiu autoritetu ir patirtimi - dabartinėje komandoje neturime. Bet, kas žino - gal atsiras. Turi atsirasti. Manau, Sandra Linkevičienė yra šios komandos lyderė. Tiek aikštelėje, tiek už jos ribų.
Iš arti labai daug nemačiau,. Mačiau Giedrę Paugaitę - labai aptiko. Per kelis metus padarė milžinišką pažangą. Sandra Linkevičienė mano klube žaidė, ir žaidė puikiai. Aušra Bimbaitė „Viči-Aistės“ ekipoje labai gerą sezoną turėjo. Kai ji žaidė Kurske, komandoje buvo keturios užsienietės, o tik trys galėjo būti aikštelėje. Jai tekdavo mažiau laiko, ir tokių galimybių atsiskleisti neturėjo. Šiemet Aušra turėjo psichologinį komfortą ir tikrai sužaidė taip, kaip ji moka. Šiek tiek nuliūdino, kad Gintarė Petronytė nedaug šį sezoną gavo žaisti, tačiau didelis pliusas yra tai, kad treniravosi su Sylvia Fowles. Tai tikra mašina moterų krepšinyje. Stipresnės moters krepšinyje nesu matęs. Manau, treniruotės su ja Gintarei išėjo į naudą. Agnė Abromaitė ilgai ieškojo klubo, pateko į gerą, bet ten jai teko antraeilis vaidmuo. Be to, turėjo traumą sezono metu. Bet vėl gi galima įžvelgti ir teigiamų dalykų tame - nenualino savęs fiziškai ir Lenkijoje bus pilna jėgų. Juolab, prisimename, kaip sėkmingai už rinktinę žaidė praėjusią vasarą atrankos varžybose. 16 tašų vidurkis ir itin patikimas žaidimas gynyboje. Vaidos Sipavičiūtės sezonas buvo daug prastesnis nei prieš tai, bet keičiant klubą tokie dalykai nutinka dažnai. Ne visada gerai pakeisti klubą. Tai didelė loterija. Jei žaidi sėkmingai, keisti klubą rizikinga, kartais geriau pasilikti. Nežinau, ar Vaidai vertėjo palikti vengrų klubą ir keltis į Prancūziją, iš kurios vėliau teko bėgti į Italiją. Nėra taip paprasta pakliūti į gerą komandą. Labai daug atvejų, kai gera žaidėja nerodo žaidimo, nes patenka ne į jai skirta komandą. Taip nutiko ir Vaidos atveju.
Vaida Sipavičiūtė iš kitų rinktinės žaidėjų išsiskiria tuo, kad jos krepšinio kelias driekėsi per JAV studentų lygą. Savitos technikos elementų žaidėjos, pabuvojusios JAV, be abejo, atsiveža. Svarbiausia, kad mentalitetas nepasikeistų. Laimei, Vaidos atveju tai nenutiko. Galima sakyti, Amerikoje ji nesugedo - liko lietuve. Būna grįžta žaidėjos ir praeina du trys metai, kol susigaudo, kokiame pasaulyje gyvena.
Yra žaidėjų, kurios nėra turėję reikalų su užsienio kubais. Faktas, kad jos žaidžia LMKL, nekelia džiaugsmo ir optimizmo. Bet visada turi būti šansas kažkur pasirodyti. Jos gavo šansą pasirodyti rinktinėje. Štai Marinos Solopovos pavyzdys - pažaidė Eurolygoje, ir jau turi pasiūlymų važiuoti į užsienį, į stiprų klubą. Taip pat gali atsitikti ir su kitomis žaidėjomis, nors aš manau, kad Marina dar galėtų pažaisti „Viči-Aistės“ ekipoje. Nes, kaip jau kalbėjome, ne visada patekusi į naują klubą žaidėją lieka patenkinta savo vaidmeniu. Kita vertus, kol LMKL lygis yra toks, koks yra dabar, užsienyje pažaisti bus naudinga bet kuriuo atveju.
Varžovai ir grupės analizė
Mūsų grupė tikrai labai stipri. Ir labai lygi. Bet kuriai komandai gali paslysti koja. Visos įveikiamos, bet ir pralaimėti galima be kuriai. Kiekvieną kiekvienai bet kuriuo metu gali nusukti sprandą. Visiškai skirtingų mokyklų, skirtingų stilių komandos. Mūsų grupė tikrai labai stipri. Ir labai lygi. Bet kuriai komandai gali paslysti koja. Visos įveikiamos, bet ir pralaimėti galima be kuriai.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Dabar moterų krepšinis daug atletiškesnis, daug. Labai sustiprėjusi gynyba. Daabr nepalyginamai daugiau dėmesio skiriama žaidimui gynyboje. Žaidime atsirado daug vyrų krepšinio elementų, kurių anksčiau nebuvo.
Nuo 1997 metų, kai Lietuva tapo Europos čempione, labai pakilo ispanių lygis. Ir tada jos buvo penktos, tačiau pastaruoju metu jų dominavimas tapo itin ryškus. Nors čempionėmis netampa, nuolat būna tarp prizininkių. Čekės tapo rimtomis varžovėmis, bet labai susilpnėjo vokietės. Latvės buvo atsigavę, o tai rodo, kad sprendimas grįžti prie senosios internatinės krepšininkių rengimo sistemos šioje šalyje pasiteisino. Praėjusiame čempionate joms nepasisekė, bet namuose visuomet sunkiau žaisti. Žinoma, prancūzės per tą laiką dukart tapo čempionėmis ir išlieka pagrindinėmis favoritėmis. Lietuva? Mes visąlaik būnam prie lyderių. Neskaitant praėjusio čempionato ir dar vieno, kai nepatekome, visuomet būname maždaug 4-6 vietose. Mažai šaliai toks stabilumas yra didelis dalykas.
Krepšinio tradicijos ir reikšmė Lietuvai
Lietuvos krepšinis - ne tik sporto šaka, bet ir nacionalinės tapatybės dalis. Nuo pat pirmųjų žingsnių 1920 m. Kaune, krepšinis tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi, išugdęs daugybę talentingų žaidėjų ir trenerių. Lietuva dukart organizavo Europos krepšinio čempionatus: 1939 ir 2011 metais.
tags: #lietuvos #moteru #studenciu #krepsinio #rinktine #2011