Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės istorija olimpinėse žaidynėse, pradedant debiutu 1924 m. ir baigiant nesėkminga atranka į 2020 m. Tokijo olimpiadą. Aptariami svarbiausi rinktinės pasiekimai, įsimintinos akimirkos ir priežastys, kodėl Lietuvai nepavyko patekti į pastarąsias olimpines žaidynes.
Olimpinis debiutas ir tarpukario laikotarpis
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse debiutavo 1924 m. Paryžiuje, tačiau tarpukario olimpiečių rezultatai buvo labai kuklūs. Dalyvauta 1928 m. Amsterdamo vasaros ir Sankt Moritzo žiemos olimpiadose. 1924 m. į Paryžių išvyko futbolo rinktinė ir du dviratininkai: Juozas Vilpišauskas bei Isakas Anolikas. Futbolininkai 0:9 pralaimėjo Šveicarijai, o dviratininkai finišo nepasiekė. 1928 m. Amsterdame varžėsi 12 Lietuvos sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausiai pasirodė boksininkas Juozas Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas.
Dalyvavimas SSRS rinktinės sudėtyje (1952-1988 m.)
Po Antrojo pasaulinio karo, 1952-1988 m. olimpinėse vasaros ir žiemos žaidynėse geriausi Lietuvos sportininkai (jų buvo atrinkta 101) dalyvavo ją okupavusios Sovietų Sąjungos (SSRS) rinktinių sudėtyje ir iškovojo 60 medalių (25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos). Į olimpines žaidynes lietuviai sugrįžo vilkėdami SSRS rinktinės marškinėlius, tai įvyko 1952 m. Helsinkyje. Suomijos sostinėje sidabro medalius pelnė krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. Aukso medalio teko palaukti iki 1968 m. Meksiko žaidynių, kuriose čempionu tapo boksininkas Danas Pozniakas.
1960 m. Romos olimpiada
Šiemet sukanka 60 metų nuo Romos olimpinių žaidynių. Jose dalyvavo per 5300 sportininkų iš 83 šalių. Jie išsidalijo 150 medalių komplektų. Daugiausia apdovanojimų iškovojo SSRS, JAV ir Italijos atletai - atitinkamai 103, 71 ir 36. Į Romos olimpiadą vyko keturi Lietuvos sportininkai. Trys iš jų tapo olimpiniais prizininkais, o iki ketvirto medalio pritrūko labai nedaug. Olimpinį sidabrą iškovojo pavienę dvivietę su vairininku irklavę Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Bronzos medalį laimėjo Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (1958 m. pasaulio rekordininkė), numetusi ietį 53 m 45 cm. Po ketverių metų Tokijo olimpiadoje ji liko vos per žingsnį nuo prizininkų pakylos.
1980 m. Maskvos olimpiada
Į Maskvos olimpines žaidynes, nuo kurių jau prabėgo 40 metų, susirinko per 5 000 sportininkų iš 80 šalių. Žaidynes boikotavo net 64 šalys ir teritorijos (dėl SSRS karinės invazijos į Afganistaną 1979 m.). Buvo išdalyti 203 medalių komplektai. Maskvos olimpiadoje dalyvavo 16 Lietuvos sportininkų, jie laimėjo net 11 medalių (7 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos). Ant aukščiausio pakylos laiptelio jau antrą kartą per karjerą užkopė krepšininkė Angelė Jankūnaitė-Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė-Nenėnienė (pirmą sykį Monrealio olimpiadoje 1976 m.). Aukso medalius taip pat iškovojo krepšininkė Vida Šulskytė-Beselienė ir rankininkė Sigita Mažeikaitė-Strečen, plaukikai Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė (abu 200 m distancijoje krūtine; Lina pasiekė ir olimpinį rekordą). 100 m distancijoje krūtine L.Kačiušytė buvo septinta. Olimpinį auksą estafetėje 4 x 400 m iškovojo bėgikas Remigijus Valiulis. Olimpiniu vicečempionu tapo rankininkas Voldemaras Novickis. Per žingsnį nuo medalio liko šaulys Vladas Turla, užėmęs 4-ąją vietą. Galina Murašova disko metimo finale buvo septinta.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Seulo vasaros ir Kalgario žiemos olimpiada buvo paskutinės, kuriose lietuviai atstovavo Sovietų Sąjungai.
Nepriklausoma Lietuva olimpinėse žaidynėse (nuo 1992 m.)
Nuo 1992 m. Barselonos olimpiados Lietuvos olimpiečiai - vėl suverenios valstybės atletai. Atkūrus nepriklausomybę, 1991 m. buvo atkurta ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystė Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK). Lietuva, kaip suvereni valstybė, į žaidynes grįžo po 52 metų pertraukos - į 1992 m. Barselonos olimpiadą.
1992-2016 m.: Bronziniai krepšininkų laimėjimai ir kiti medaliai
1992 m. Barselonoje Lietuvos sportininkai jau startavo po sava, trispalve vėliava, o čempionui skirtą Lietuvos himną pirmas išgirdo disko metikas Romas Ubartas. Jo auksas buvo pirmasis iš 25 medalių, kuriuos nepriklausomos Lietuvos atletai pelnė olimpinėse žaidynėse. Iš 25 apdovanojimų po 6 buvo aukso ir sidabro, 13 - bronzos. Bendroje valstybių iškovotų medalių lentelėje, kurioje pirmiausiai vertinamas auksas, Lietuva yra 61-oje vietoje. Ji - laipteliu žemiau už Uzbekistaną ir laipteliu aukščiau už Maroką.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė į pasaulinį krepšinio elitą kaip nepriklausoma šalis grįžo 1992-ųjų olimpiadoje, iškovodama bronzos medalius. Šis pasiekimas pakartotas ir 1996-ais, Atlantoje, o bronza lietuviai pasidabino ir 2000-aisiais Sidnėjuje. 2004-ais Atėnuose lietuviai krito pusfinalyje, o 2008-ais Pekine pralaimėjo mūšį dėl bronzos. 2012-ais rinktinė užėmė jau tik 8-ą vietą, o 2016-ais - 7-ą vietas. Kituose tarptautiniuose turnyruose Lietuvos krepšinio rinktinė taip pat jau senokai lipo ant nugalėtojų pakylos.
Dalyvių skaičiaus rekordą Lietuva pasiekė 2008 m. Pekine, į kurį delegavo 71 sportininką. O sėkmingiausios buvo 2000 m. Sidnėjaus ir 2012 m. Londono žaidynėse - abejose lietuviai pelnė po 2 aukso ir 3 bronzos medalius.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
2000 m. Sidnėjaus olimpiada
Jauniausia jubiliejinė 2000-ųjų vasaros olimpiada vyko Sidnėjuje. Australijoje startavo 10 651 atletas iš 199 šalių, jiems išdalyta 300 medalių komplektų. Lietuvos garbę Sidnėjuje gynė 61 olimpietis - baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių plento ir treko, dziudo, gimnastikos, imtynių, irklavimo, lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, stalo teniso, sunkiosios atletikos ir šiuolaikinės penkiakovės atstovai. Lietuvos vėliavą atidarymo iškilmėse nešė 1988 m. olimpinis vicečempionas ir 1992 m. Lietuviai Australijoje susižėrė penkis medalius. Čempionais tapo sensacingai olimpinį rekordą pasiekusi šaulė Daina Gudzinevičiūtė, dabartinė LTOK prezidentė, ir disko metikas Virgilijus Alekna. Bronzos medaliais Australijoje pasipuošė dviratininkė Diana Žiliūtė, irkluotojų įgula Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė bei Jono Kazlausko treniruojama vyrų krepšinio rinktinė. Lietuvos krepšininkai pusfinalyje po itin dramatiškos kovos tik 83:85 nusileido iš NBA žvaigždžių sudarytai JAV rinktinei. Rungtynėse dėl bronzos medalių lietuviai aiškiai pranoko žaidynių šeimininkus Australijos krepšininkus - 89:71 ir trečią kartą iš eilės tapo olimpiniais bronzos medalininkais (prieš tai 1992 m. Barselonoje ir 1996 m. Atlantoje).
2020 m. Tokijo olimpiada: Pandemija, lūkesčiai ir nusivylimas
2020-ųjų Tokijo olimpiada turėjo tapti aštuntosiomis vasaros žaidynėmis, kuriose po nepriklausomybės atkūrimo dalyvautų mūsų šalies atstovai. Tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos startai Japonijoje nukelti į ateinančius metus. Nepaisant žaidynių nukėlimo, atletai ir Nacionaliniai olimpiniai komitetai, kurie jau iškovojo kelialapius į Tokijo olimpiadą, jų nepraras.
Palyginti su 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėmis, Lietuvos komanda išretėjo. Prieš penkerius metus turėjome 67 olimpiečius, šiemet - tik 41, o tai yra antirekordas, jei neskaičiuosime prieškarinių pasirodymų. Rio de Žaneire lietuviai iškovojo keturis medalius ir, deja, šį pasiekimą Tokijuje bus labai sunku pakartoti.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės nesėkmė atrankoje
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą modernios Lietuvos eroje nepateko į Olimpines žaidynes. Krepšinis Lietuvoje antroji, o kitiems gal net ir pirmoji religija. Deja, bet atkaklią kovą galėjome išvysti tik pirmus kėlinius, o po ilgosios pertraukos, į areną bei prie televizoriaus ekranų susirinkę sirgaliai galėjo džiaugtis nebent galintys stebėti vieno geriausio pasaulio krepšininko - L. Dončičiaus šou Žalgirio arenoje. Lietuvai neliko nieko kito, tik pripažinti Slovėnijos pergalę, kai buvo nusileista rezultatu 85:96. Mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė sensacingai nepateko į Olimpines žaidynes pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo. Lietuva dar 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionatu metu iškovojo vos 9-ąją vietą, todėl tiesiausiu keliu - užėmus prizinę vietą bei gavus kelialapį į Tokiją, Olimpinių pasiekti nepavyko.
Kaunas, o taip pat ir Belgradas (Serbija), Splitas (Kroatija) bei Viktorija (Kanada), gavo teisę rengti keturis atrankos turnyrus, kurių finalai turėjo padėti išaiškinti į Olimpines vykstančias komandas. Tiesa, tokia prabanga Kaune atsiėjo tikrai nepigiai - turnyras kainavo apie 3 mln. EUR. LKF Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA) sumokėjo starto mokestį, sudarytą iš trijų dalių: 1 mln. eurų, kuriuos skyrė Vyriausybė, 1 mln. eurų, kuriuos suteikė Kauno savivaldybė bei 156 tūkst. eurų, kurie buvo paimti iš LKF biudžeto. Federacijos skaičiavimais, dar 900 tūkst. Vis tik, tokios lėšos ir viltys, atrodo, daugiau slėgė, nei įkvėpė. Šešios atrankos turnyro Kaune komandos kovojo dėl vieno bilieto į Tokiją. Lietuva, Venesuela ir Pietų Korėja pradėjo turnyrą A grupėje, o Slovėnija, Lenkija ir Angola - B grupėje.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, po Nepriklausomybės atgavimo dalyvavo visose Olimpinėse, tačiau rezultatų prastėjimas jau buvo pastebimas ne vienerius metus.
Apžvalga po Tokijo olimpinių žaidynių
Tokijo žaidynės oficialiai jau yra baigtos. Lietuvos olimpinė rinktinė Japonijoje iškovojo vieną medalį - sidabru pasidabino penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė. Šypsenos neslėpusi sportininko tikini, kad, nepaisant visko, didelio nuovargio nejaučia, o medalį žūtbūt reikėjo iškovoti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dėkoja olimpiadoje dalyvavusiems Lietuvos sportininkams, tačiau bendrą sporto situaciją apibūdina - esame duobėje. „Neabejoju, kad sportininkai olimpiadoje padarė viską, kas buvo jų jėgoms. Atletams dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra karjeros viršūnė, kurią labai sunku pasiekti.
tags: #lietuvos #nacionaline #vyru #krepsinio #rinktine #olimpiada2020