Įvadas
Šaudymo sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas, siekiančias XX amžiaus pradžią. Ši sporto šaka, reikalaujanti didelio susikaupimo, tikslumo ir psichologinio atsparumo, išugdė ne vieną garsų sportininką, garsinusį Lietuvos vardą tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos olimpinio šaudymo sporto istoriją, nuo pirmųjų varžybų iki šių dienų pasiekimų.
Šaudymo Sporto Pradžia Pasaulyje ir Lietuvoje
Sportinio šaudymo iš lanko istorija prasidėjo 1900 metais, kai II-ose Olimpinėse Žaidynėse Paryžiuje buvo demonstruojamas parodomasis šaudymas iš lanko. Vyrai demonstravo savo meistriškumą iš 100, 80 ir 60 jardų, moterys - iš 60, 50 ir 40 jardų. 1904 metais šaudymas iš lanko oficialiai įtrauktas į Olimpinių Žaidynių programą. Žaidynės vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, San-Luiso mieste. Žaidynėse dalyvavo tik JAV komandos. 1908 m., o taip pat 1920 m. be Jungtinių Amerikos Valstijų komandų jau dalyvavo Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos lankininkų komandos. Šiose keturiose žaidynėse labiausiai pasižymėjo Hubert van Innis (BEL). Jis laimėjo 6 aukso ir 3 sidabro medalius. Tačiau 1920 m. 1931 m. Lvove (Lenkijoje) įkurta Tarptautinė šaudymo iš lanko federacija FITA (Federation Internationale de Tir a l’Arc), dabar - World Archery (WA). Pirmaisiais šios federacijos nariais tapo Prancūzija, Čekija, Švedija, Lenkija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vengrija ir Italija. Tais pačiais metais Lvove organizuotas pirmasis pasaulio šaudymo iš lanko čempionatas. Nuo to laiko iki 1953 metų tokie čempionatai vyko kasmet. Kiekvienais metais Tarptautinės šaudymo iš lanko federacijos gretas papildydavo vis nauji nariai. Įstojo tokios valstybės kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Danija, Suomija, Ispanija, Olandija, Meksika, Portugalija, Pietinė Afrika, Austrija, Naujoji Zelandija. 1953 metais nutarta pasaulio čempionatus rengti kartą per du metus. Nežiūrint į tai, šaudymo iš lanko sportas vis populiarėjo. 1965 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas nusprendė šią sporto šaką vėl paskelbti Olimpine sporto šaka, tačiau šaudymas iš lanko į Olimpiados programą buvo įtrauktas tik 1972 metais ir nuo to laiko lankininkai dalyvauja kiekvienose vasaros sporto šakų Olimpinėse Žaidynėse. Europos šalių čempionatas pirmą kartą įvyko 1968 metais Austrijoje.
Lietuvoje sportinis šaudymas pradėtas kultivuoti 1923 metais. Tais metais Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS) surengė pirmąsias kulkinio šaudymo sportiniais ginklais varžybas Kaune. Tai buvo pirmasis žingsnis link šaudymo sporto populiarinimo Lietuvoje.
Pirmieji Čempionatai ir Šaudymo Sąjungos Įkūrimas
1924 metais įvyko pirmasis Kauno, o 1925 metais - Lietuvos čempionatas. Pirmieji čempionai buvo K. Markevičius ir E. Pocevičiūtė. Iš pradžių buvo šaudoma tik mažo kalibro šautuvais. 1933 metais įsteigta Šaudymo sąjunga, kurios vadovu tapo T. Ivanauskas. Ši sąjunga vėl pradėjo rengti Lietuvos čempionatus, o aktyviausiai dalyvavo Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos ir policijos sporto organizacijos.
Tarpvalstybinės Varžybos ir Pasaulio Čempionato Medaliai
1933 metais įvyko pirmosios tarpvalstybinės varžybos su Latvijos šauliais, kuriose latviai nugalėjo rezultatu 956:766. Tačiau Lietuvos šauliai netrukus įrodė savo meistriškumą tarptautinėse arenose. 1937 metais pasaulio čempionato šaudymo olimpiniais pistoletais varžybose Lietuvos komanda (Pranas Giedrimas, Kazys Sruoga, A. Mažeika, Vladas Nakutis, Antanas Karčiauskas) ir individualiose varžybose Pranas Giedrimas laimėjo sidabro medalius. 1939 metais Lietuvos komanda (Jonas Miliauskas, Pranas Giedrimas, Antanas Jelenskas, A. Mažeika, Vladas Nakutis) vėl iškovojo sidabro medalius, o Jonas Miliauskas individualiose varžybose pelnė bronzos medalį.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Šaudymo Sportas Sovietmečiu
1940 metais SSRS okupavus Lietuvą, Šaudymo sąjunga, priklausiusi Tarptautinei šaudymo sąjungai nuo 1935 metų, buvo uždaryta. 1940-1945 metais šaudymo sportas Lietuvoje nebuvo kultivuojamas. Dauguma šaulių buvo įkalinti, žuvo rezistencinėje kovoje arba pasitraukė į Vakarus.
Po karo šaudymo sportą kultivavo tik SSRS kariai, "Dinamo" draugijos ir Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) nariai. Pasikeitė šaudymo specifika, pradėtos naudoti kitos rungtys, taikiniai ir ginklai. Vėliau šaudymo sportas pradėjo populiarėti tarp moksleivių ir studentų. Nuo 1948 metų vėl kasmet buvo rengiami Lietuvos šaudymo sporto čempionatai, o nuo 1950 metų dalyvauta SSRS čempionatuose.
1950 metais Maskvoje vykusiose sąjunginėse varžybose K. Motieka ir V. Puronas pirmieji įvykdė SSRS sporto meistro normatyvą. Nuo 1950 metų šaudymas sportiniais ginklais buvo planinė, prioritetinė karinio rengimo sporto šaka, kultivuota sovietų armijoje, "Dinamo", "Lokomotyvo", "Spartako", "Žalgirio", "Nemuno" draugijose, SDAALR ir Švietimo ministerijai pavaldžiose vaikų ir jaunimo sporto mokyklose, miestų ir rajonų sporto mokyklose. Nedidelės šaudyklos veikė daugelyje gamyklų, bendrojo lavinimo, specialiųjų ir aukštųjų mokyklų.
1960 metais įkurta Respublikinė šaudymo federacija, veikusi iki 1990 metų. Lietuvos šauliai sėkmingai rungtyniavo SSRS, pasaulio, Europos čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. T. Sasnauskienė (stambaus kalibro revolveris) 1957 metais tapo pirmąja Lietuvos šaule - SSRS čempione ir rekordininke. Aleksas Daukša (mažo kalibro šautuvas) 1967 metais - SSRS jaunių, 1968 metais - Europos jaunimo, 1974 metais - SSRS čempionu.
Vladas Turla greitašaudos mažo kalibro pistoletu rungtyje užėmė 4 vietą XXII olimpinėse žaidynėse Maskvoje 1980 metais. Jis pakartojo tris SSRS rekordus individualiose ir komandinėje rungtyse bei pasiekė naujus šaudymo revolveriu rekordus individualiojoje ir komandinėje rungtyse. 1981-1985 metais tapo triskart Europos šaudymo čempionu, 1985 metais - Europos čempionato bronzos medalininku ir dukart Europos čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 kartus - Europos čempionatų komandinėje įskaitoje laimėtoju (visus kartus su SSRS rinktine), 3 kartus - pasaulio šaudymo čempionu, 1985 metais - pasaulio čempionato komandinio šaudymo varžybų laimėtoju, 5 kartus - pasaulio čempionatų laimėtoju komandinėje įskaitoje (visus kartus su SSRS rinktine). 4 kartus gerino pasaulio šaudymo rekordus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Nijolė Petrosian 1983 metais tapo SSRS rekordininke (pneumatiniais pistoletais 593 taškai iš 600), 1985 metais Almantas Pauliukonis pagerino 3 SSRS rekordus: laisvo pavyzdžio šautuvu komandinėje rungtyje (3 × 40 šūvių) - 3478 taškai, stovint - 1131 taškas, gulint - 1769 taškai.
1984-1988 metais kulkinis šaudymas buvo masiškiausias, kai veikė jo skyriai prie aukštojo sportinio meistriškumo mokyklų (ASMM) Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, SDAALR aukštojo sportinio meistriškumo mokyklos skyrius Kaune, 11 šaudymo skyrių prie kompleksinių vaikų ir jaunimo sporto mokyklų, Dinamo draugijos Vilniaus ir Kauno filialai, Sovietų armijos sporto klubas. Buvo apie 85 000 šaulių, iš jų 1 SSRS nusipelnęs sporto meistras - Vladas Turla, 7 SSRS tarptautinės klasės ir 108 SSRS sporto meistrai.
Atkūrus Nepriklausomybę
1990 m. vasario 11 d. bendrame LSSR kulkinio ir LSSR stendinio šaudymo federacijų susirinkime atkurta Lietuvos šaudymo sporto sąjunga. 1991 metais ją pripažino Tarptautinė šaudymo sporto federacija ir Europos šaudymo konfederacija.
1993 metais Europos jaunimo čempionato šaudymo mažo kalibro pistoletu rungtyje B. Budrytė (Zachovajevienė) užėmė 4 vietą, 1994 - Vaida Masalskytė (Gulbinskienė) - 10 vietą, 1995 - 8 vietą, 1997 - 3 vietą, 1998 - Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) - 1 vietą, Vaida Masalskytė (Gulbinskienė) - 7 vietą, 1999 - Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) - 3 vietą, 2000 - 6 vietą. 1998 metais Lietuvos merginų komanda - Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė), Vaida Masalskytė (Gulbinskienė), D. Jurelytė - užėmė 4 vietą.
1998 metais pasaulio jaunimo čempionate Lina Labanauskaitė (Zajančkauskienė) buvo septinta.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Daina Gudzinevičiūtė - Olimpinė Čempionė
Viena ryškiausių Lietuvos šaudymo sporto žvaigždžių yra Daina Gudzinevičiūtė. 2000 metais Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse ji iškovojo aukso medalį tranšėjinio šaudymo rungtyje. Finale jos pergalę lėmė paskutinis šūvis - šaltakraujiškumą išlaikiusi lietuvė vienu tašku aplenkė prancūzę Delphine Racinet. D.Gudzinevičiūtės auksas pateko į olimpinių žaidynių istoriją, nes moterų šaudymo varžybos tranšėjinėje aikštelėje buvo surengtos pirmą kartą. 93 taškus surinkusi šaulė tapo olimpine rekordine, kurios rezultatas buvo pagerintas tik po 8 metų.
Šiandien D.Gudzinevičiūtė - trečiosios kadencijos siekianti LTOK prezidentė, vienintelė Lietuvos istorijoje TOK narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto narė. Olimpinė čempionė vaidina svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos sporto pasaulyje, bet ir tarptautiniame olimpiniame judėjime.
Šaudymas užsienyje
LIETUVIAI užsienyje kulkinį šaudymą daugiausia kultivuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Nuo 1954 yra susibūrusios šaulių grupės. Hamiltono lietuvių medžiotojų ir žūklautojų klubas įsirengė šaudyklą (joje 1993 ir 2000 vyko pasaulio lietuvių šaudymo varžybos). 1965 šaudymo sekcija įkurta prie Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS, vadovai: J. Zavys, B. Savickas, K. Deksnys). 1966-2008 vyko Šiaurės Amerikoje gyvenančių pabaltijiečių ir lietuvių šaudymo varžybos.