Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi kuo greičiau įveikti trasą su pažymėtais kontroliniais punktais. Ši sporto šaka apima įvairias rungtis, įskaitant sprintą, vidutinę trasą ir maratoną. Taip pat vyksta estafetės ir daugiadienės varžybos, kuriose sumuojamas kelių dienų laikas.
Orientavimosi Sporto Apibrėžimas ir Rūšys
Orientavimosi sportas - tai orientavimasis vietovėje pagal žemėlapį ir kompasą, per trumpiausią laiką įveikiant trasą su paženklintais kontroliniais punktais. Orientavimosi sportas apima įvairias rūšis: orientavimasis bėgant, slystant slidėmis, važiuojant kalnų dviračiais, orientavimasis takais. Orientuodamiesi sportininkai bėga sprintą, vidutinę, ilgą trasą, maratoną. Rengiamos estafečių, daugiadienės (sumuojamas kelių dienų laikas) varžybos.
Orientavimasis takais (angl. trail orienteering, Trail‑O) - orientavimosi sporto rūšis, kai dalyviai kontrolinių punktų buvimą nustato eidami arba važiuodami takais, keliais, bet ne pačiame kontroliniame punkte (įvairaus amžiaus sveiki ir neįgalūs vyrai bei moterys varžosi kartu).
Orientavimosi Sporto Ištakos ir Raida
Pirmosios orientavimosi sporto varžybos įvyko Norvegijoje 1897 m. 1961 m. buvo įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF). Nuo 1962 m. vyksta Europos čempionatai, o nuo 1966 m. - pasaulio čempionatai. Orientavimosi sportas turi olimpinės sporto šakos statusą nuo 1977 m., tačiau iki šiol neįtrauktas į olimpinę programą.
Orientavimosi Sportas Lietuvoje: Pradžia ir Augimas
Lietuvoje 1955 m. surengtos pirmosios varžybos su orientavimosi įgūdžiais. 1961 m. Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos (mačas Vilnius-Kaunas), laimėjo G. Juška. 1962 m. Palūšėje įvyko I Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto pirmenybės, 1964 m. Trakuose - I Pabaltijo studentų pirmenybės (laimėtojai V. Januškienė ir V. Nekrašas).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
1964 m. prie Respublikinės turizmo tarybos įkurta Lietuvos orientavimosi sporto sekcija (1978 įkurta Lietuvos orientavimosi sporto federacija), 1991 m. ji priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF). 1973 m. Vilniuje įvyko pirmosios masinės orientavimosi sporto varžybos. Nuo 1963 m. vyksta Lietuvos čempionatai (pirmieji čempionai L. Chmieliauskaitė ir V. Januškis); čempionai (daugiau kaip 10 kartų, be estafečių) išvardyti 1 lentelėje. Nuo 1991 m. čempionatuose pradėjo varžytis klubų komandos.
Lietuvos Sportininkų Pasiekimai SSRS Čempionatuose
1963 m. I SSRS orientavimosi sporto čempionate L. Štarolytė pelnė aukso medalį, taip pat individualiose varžybose dar laimėti sidabro (M. Gausmanaitė) ir trys bronzos medaliai, o Lietuva komandinėje įskaitoje užėmė 1 vietą. 1963-1990 m. nemažai Lietuvos sportininkų buvo SSRS varžybų ir čempionatų laimėtojai bei prizininkai (2 lentelė).
Lietuvos Orientacininkų Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose
Nuo 1992 m. Lietuvos orientacininkai dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose.
Reikšmingi Lietuvos orientavimosi sportininkų pasiekimai:
- 2001 m.: Pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse mišri komanda (V. Rudzenskaitė, S. Ambrazas, G. ir E. Voveriai) laimėjo sidabro medalius.
- 2002 m.: Europos orientavimosi sporto bėgant čempionate moterų komanda (V. Rudzenskaitė, I. Sargautytė, G. Voverienė) iškovojo bronzos medalį.
- 2008 m.: Europos čempionate kalnų dviračių estafetės moterų komanda (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, V. Reinartaitė) iškovojo sidabro medalį.
- 2011 m.: Pasaulio čempionate kalnų dviračių estafetės moterų komanda (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, A.
Lietuvos Orientavimosi Sporto Čempionatas Kalnų Dvirračiais
Paskutinis aukso medalis orientacininkių kolekciją papildė po Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionato.
2023 Metų Čempionato Rezultatai
Estafečių varžybose G.Andrašiūnienė ir V.Aleliūnienė trasą įveikė per 1 val. 15 min. 58 sek. ir artimiausias persekiotojas aplenkė beveik 4 min. Sidabrą laimėjo Viktorija Michnovič ir Algirda Mickuvienė iš „Perkūno“ komandos, bronza atiteko Vytenei Puišytei ir Romai Puišienei iš „Būdakalnio“ klubo.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
„Į estafečių varžybas dėjome daug vilčių. Jau daug metų kartu su Vesta bandėme laimėti aukso medalį. Visada būdavome ant prizininkų pakylos, bet ne ant aukščiausio laiptelio. Šįkart pasisekė. Gerai, kad pavyko išvengti klaidų, nes trasa buvo techniška ir trumpa. Todėl viena nedidelė klaidelė galėjo tave išbraukti iš pretendentų į medalius sąrašo, - sakė G.Andrašiūnienė. - Man tai buvo paskutinės sezono varžybos. Šiemet sezonas buvo gan rezultatyvus. Iškovojau Europos čempionato aukso medalį, patekau ant podiumo pasaulio čempionate. Kas labiausiai džiugina, tai ketvirta vieta bendroje pasaulio taurės varžybų įskaitoje. Ko gero, tokio aukšto rezultato dar nebuvo Lietuvos istorijoje. Tai rodo nuoseklius rezultatus ir suteikia daug motyvacijos kitiems metams.“
Vyrų estafečių varžybose Lietuvos čempiono titulą apgynė „Perkūno“ klubas - Aidas Žigilėjus, Lukas Petrovas ir Jonas Maišelis. Čempionai trasą įveikė per 1 val. 52 min. 37 sek. Antrą vietą užėmusi „S-Sportas“ komanda Petras Andrašiūnas, Jonas Vytautas Gvildys ir Ignas Ambrazas nugalėtojams pralaimėjo daugiau negu 6 min. Bronzos medaliai įteikti „Būdakalnio“ komandai atstovavusiems Dariui Kalvaičiui, Nojui Kalvaičiui ir Šarūnui Dmukauskui. Kauno rajone, Kulautuvos miške vykusiose estafečių varžybose startavo 60 komandų.
Medaliai išdalinti ir Lietuvos orientavimosi čempionate kalnų dviračiais vidutinėje trasoje. Kauno rajone Kačerginėje vykusiose varžybose prie starto linijos stojo 153 sportininkai. Vyrų varžybose Lietuvos čempiono vardą apgynė I.Ambrazas iš „S-Sportas“. Čempionas apie 18,5 km distanciją su 28 kontroliniais punktais įveikė per 57 min. 57 sek. Kaip ir pernai, antrą vietą užėmė J.Maišelis iš „Perkūno“. Vicečempionas nugalėtojui pralaimėjo 1 min. 44 sek. Bronzą laimėjo J.V.Gvildys iš „S-Sportas“. Moterų varžybose aukso medalį iškovojo Ramunė Arlauskienė. „Būdakalnio“ komandai atstovaujanti R.Arlauskienė apie 13,8 km distanciją su 22 kontroliniais punktais įveikė per 59 min. 38 sek. Sidabrą laimėjusi R.Puišienė savo komandos draugei pralaimėjo 1 min. 1 sek. Trečioje vietoje finišavo G.Andrašiūnienė.
Kiti Žymūs Lietuvos Orientavimosi Sportininkų Pasiekimai
- Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatas: Rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius iškovojo Europos čempiono titulą. Šarūnas Zdanavičius iškovojo bronzos medalį.
- Europos pirmenybės: Lietuvos vyrų rinktinė (Deividas Takinas, Viktoras Narkevičius, Kęstutis Žižiūnas) iškovojo bronzos medalius.
- Pasaulio kurčiųjų graikų ir romėnų imtynių čempionatas: Mantas Kazimieras Sinkevičius iškovojo sidabro medalį.
- Pasaulio kurčiųjų orientavimosi sporto čempionatas:
- Mantas Volungevičius, Mikalojus Makutėnas ir Rokas Koveckis tapo planetos vicečempionais vyrų estafetės rungtyje.
- Adrija Atgalainė, Judita Volungevičienė ir Gedvilė Diržiūtė iškovojo bronzos medalius moterų estafetės varžybose.
- Rokas Koveckis iškovojo bronzos medalį vidutinės trasos rungtyje ir sidabro medalį ilgosios trasos rungtyje.
- Gedvilė Diržiūtė ir Rokas Koveckis iškovojo sidabro medalius sprinto mišrių porų (1+1) estafetės rungtyje.
- Gedvilė Diržiūtė iškovojo bronzos medalį sprinto rungtyje.
- Pasaulio girdinčiųjų veteranų orientavimosi sporto čempionatas: Tomas Kuzminskis iškovojo planetos vicečempiono titulą.
Žymūs Lietuvos Orientavimosi Sporto Klubai
- Kaune: Takas, Medeina
- Vilniuje: Ąžuolas, Labirintas, Perkūnas
- Šiauliuose: Sakas
- Klaipėdoje: Kopa
- Alytuje: Dainava
- Ignalinoje: Būdakalnis
- Jurbarke: Karšuva
- Molėtuose: Klajūnas
- Panevėžyje: Lėvuo
Lietuvos Orientavimosi Sporto Federacijos Vadovai
- E. Sadauskas (1964-1967)
- J. Juškevičius (1967-1968)
- J. A. Starkauskas (1968-1969)
- R. Jadenkus (1970-1971)
- G. Juška (1972-1973)
- G. Tuleika (1973-1974, 1975-1988)
- V. Januškis (1974-1975)
- R. Mikaitis (1988-1996)
- A. Sysas (1996-2005)
- D. Kazlauskas (nuo 2005)
Judita Traubaitė: Nuo Orientavimosi Iki Biatlono
Judita Traubaitė - pasaulio orientavimosi sporto jaunimo čempionė, dabar atstovaujanti Lietuvos biatlono rinktinei. Ji užaugo su orientavimosi sportu, pasiekė nemažai laimėjimų tarptautinėse varžybose, o dabar sėkmingai siekia savo svajonės biatlone.
Juditos Traubaitės Pasiekimai Orientavimosi Sporte
- 2020 m.: Pasaulio jaunimo (iki 20-ies metų) orientavimosi sporto slidėmis čempionatas.
- 2022 m.: Pasaulio jaunimo (iki 23-ejų metų) orientavimosi sporto slidėmis čempionatas - bronzos medalis.
- 2022 m.: Pasaulio studentų orientavimosi sporto slidėmis čempionatas.
- 2023 m.: Pasaulio jaunimo (iki 23-ejų metų) orientavimosi sporto slidėmis čempionatas - du aukso medaliai.
Juditos Traubaitės Kelias Į Biatloną
J. Traubaitė visada mėgo žiemos sporto šakas ir kelerius metus stebėjo biatloną. Pirmą kartą pabandžiusi biatloną, ji iš karto pajuto susidomėjimą šia sporto šaka. Jau pirmojo sezono metu ji įvykdė pasaulio taurės kvalifikaciją, o Europos čempionate buvo viena iš taikliausių Lietuvos rinktinės narių.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Lietuvos Orientavimosi Sporto Federacija (LOSF)
Lietuvos orientavimosi sporto federacija (LOSF) - pagrindinė orientavimosi sportą Lietuvoje koordinuojanti nacionalinė organizacija. Federacija vienija orientavimosi sporto klubus, organizuoja varžybas, rengia sportininkus ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse organizacijose. LOSF siekia užtikrinti šios sporto šakos vystymąsi, prieinamumą visoms amžiaus grupėms ir aukšto meistriškumo sportininkų ugdymą.
LOSF įkurta 1990 metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau orientavimosi sportas Lietuvoje turi gilesnes šaknis - pirmosios varžybos vyko dar XX amžiaus viduryje.
Orientavimosi Sporto Ateitis
Nors orientavimosi sportas nėra olimpinė sporto šaka, jis turi didelį potencialą augti ir populiarėti. 2011 m. Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvavo 2133 sportininkų mėgėjų, buvo 7 Lietuvos nusipelnę treneriai, prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta 1-2 masinės varžybos visiems norintiems. 2011 m. veikė 33 sporto klubai.
Iki 1990 m. orientavimosi sporto varžybose teisėjavo 8 sąjunginės kategorijos teisėjai: E. Baliutavičiūtė (nuo 1974), N. Narbutaitė (nuo 1974), V. Vitkus (nuo 1977), J. V. Nekrašas (nuo 1979), J. A. Starkauskas (nuo 1979), G. Juška (nuo 1982), J. Tuleika (nuo 1984), R. Švagždienė (nuo 1986), dabar 5 IOF licencijuoti teisėjai kontrolieriai: A. Dambrauskas (1997), R. Jovaišas (1997), D. Morkūnas (1997), V. Nekrašas (2000), V.
Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (iki 1978 Lietuvos orientavimosi sporto sekcijos) pirmininkai: E. Sadauskas (1964-1967), J. Juškevičius (1967-1968), J. A. Starkauskas (1968-1969), R. Jadenkus (1970-1971), G. Juška (1972-1973), G. Tuleika (1973-1974, 1975-1988), V. Januškis (1974-1975), prezidentai: R. Mikaitis (1988-1996), A. Sysas (1996-2005), D. Kazlauskas (nuo 2005), generaliniai sekretoriai: K. Abramikas (2008-2011), V.
tags: #lietuvos #orientavimosi #sporto #cempionatas