Įvadas
Lietuvos plaukimo federacija (LPF) - organizacija, vienijanti plaukimo sporto entuziastus ir profesionalus Lietuvoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama LPF istorija, pradedant nuo plaukimo sporto užuomazgų Lietuvoje iki šių dienų. Straipsnyje taip pat aptariami svarbiausi federacijos įvykiai, pasiekimai ir iššūkiai.
Plaukimo sporto užuomazgos Lietuvoje
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti siekia akmens amžių - apie 7000 m. pr. Kr. Apie 2000 m. pr. Kr. plaukimas minimas rašytiniuose šaltiniuose. Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo svarbi fizinio lavinimo priemonė.
Lietuvoje plaukimo sportas pradėtas kultivuoti 1922 m. Kauno jachtų klubo narių iniciatyva. Pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje įvyko 1924 m. birželio 24 d. Kaune, Nemune. Ši data laikoma plaukimo sporto pradžia Lietuvoje. Plaukikai varžėsi Nemune pasroviui 150, 300, 3000 m nuotoliuose.
1931 m. Raudondvaryje, Nevėžyje, surengtas pirmasis Lietuvos plaukimo čempionatas. Tais pačiais metais Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo tarptautinėse varžybose Rygoje. 1935 m. Kaune įrengta atvira 50 m plaukykla.
Lietuvos plaukimo federacijos įkūrimas ir veikla
1960 m. įkurta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1992 m. ji priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją (FINA).
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Nuo 1945 m. plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti Lietuvos kūno kultūros institutas, suformuota plaukimo katedra. 1949 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 × 5 metrų).
1945-1957 m. plaukimo sporto plėtote rūpinosi Respublikinė plaukimo sekcija, 1958 m. pavadinta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1953-2001 m. Vladas Kupstys buvo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius ir iki 1993 m. vadovavo federacijai.
Svarbūs LPF įvykiai ir pasiekimai
Per savo gyvavimo istoriją LPF organizavo daugybę plaukimo varžybų Lietuvoje ir užsienyje, prisidėjo prie plaukimo sporto populiarinimo ir aukšto meistriškumo sportininkų rengimo.
Svarbiausi LPF įvykiai ir pasiekimai:
- 1972 m. Birutė Užkuraitytė tapo SSRS čempione (400 m kompleksinis plaukimas).
- 1976 m. Arvydas Juozaitis tapo 100 m plaukimo krūtine SSRS čempionu, 1976 m. olimpinių žaidynių bronzos medalininku.
- 1978-79 m. Lina Kačiušytė 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą, 1978 m. ji tapo pasaulio, 1979 m. SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1981 m. universiados čempione.
- 1979-80 m. Robertas Žulpa 3 kartus gerino 200 m plaukimo krūtine SSRS rekordą, 1979-81, 1983 m. jis tapo SSRS, 1980 m. olimpinių žaidynių, 1983 m. universiados čempionu.
- 1988 m. Raimundas Mažuolis laimėjo sidabro medalį Seulo olimpinėse žaidynėse (4 × 100 m estafetė laisvuoju stiliumi).
- 1994 m. Raimundas Mažuolis pasaulio čempionate Romoje iškovojo bronzos medalį (50 m laisvuoju stiliumi).
- 1998 m. Darius Grigalionis Europos čempionate laimėjo sidabro medalį (plaukimas nugara).
- 2003 m. Saulius Binevičius Europos čempionate laimėjo bronzos medalį (200 m laisvuoju stiliumi).
- 2012 m. Rūta Meilutytė tapo Londono olimpinių žaidynių čempione, daugkartinė pasaulio ir Europos plaukimo krūtine čempionė, rekordininkė.
- 2017 ir 2019 m. Danas Rapšys tapo Europos, 2018 m. - pasaulio plaukimo čempionu.
LPF iššūkiai ir ateities vizija
Nepaisant pasiekimų, LPF susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimo trūkumas, plaukimo bazių stoka, kvalifikuotų trenerių trūkumas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
LPF siekia:
- Užtikrinti plaukimo sporto prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams.
- Gerinti plaukimo sporto infrastruktūrą.
- Rengti aukšto meistriškumo sportininkus.
- Populiarinti plaukimo sportą Lietuvoje.
Konfliktas dėl trenerio P. Andrijausko
Pastaruoju metu Lietuvos plaukimo bendruomenę sukrėtė istorija, susijusi su treneriu P. Andrijausku. Gruodžio 19-21 dienomis Vilniuje vykusio Lietuvos plaukimo čempionato trumpame baseine fone viešojoje erdvėje tęsėsi diskusijos dėl trenerio P. Andrijausko istorijos. Treneris buvo kaltinamas nederamu elgesiu su sportininkėmis.
Po šiuo įrašu komentarą parašė Lietuvos plaukimo rinktinės narys K. Trepočka. Jis teigia, kad viena publikacijose cituota ir itin daug reakcijų sukėlusi frazė buvo pasakyta jo, o ne trenerio. Pasak K. Trepočka taip pat pateikė savo versiją dėl kito epizodo, susijusio su trenerio auklėtiniams siųsta nuotrauka.
"LTU Aquatics" viešai deklaravo netoleruojanti diskriminacijos, neetiško bendravimo ar netinkamo elgesio ir pranešė, kad sprendimai dėl trenerių štabo ir susijusių klausimų bus priimami artimiausiu metu.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) atsiribojo nuo vieno iš savo narių - plaukimo federacijos „LTU Aquatics“ - prezidento Sauliaus Binevičiaus teiginių, esą kaltinimų nederamu elgesiu sulaukęs treneris irgi yra auka, kaip ir nuo jo nukentėjusi sportininkė.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Raimundo Mažuolio karjera ir gyvenimas
Straipsnis apie buvusį Lietuvos plaukimo asą, olimpietį sidabro medalio laimėtoją Seule 1988 m. Geriausią 1994 m. Lietuvos sportininką, dalyvavusį net trijose olimpiadose, tai jau minėtame Seule, Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse. Mažuolis pirmasis Lietuvos sportininkas nešęs Lietuvos trispalvę vėliavą net dvejose olimpiadų atidarymo ceremonijose iš eilės.
Majamio apylinkėse balto galingo pikapo „Ford F-150“ vairą Raimundas Mažuolis (49 m.) suka pas klientus, kuriems mūrys namo apdailos akmenis. Visi čia žino, kad jis turi auksines rankas, bet mažai kuris girdėjęs, kad šis plikšis plačiais pečiais buvo didžiausia plaukimo žvaigždė Lietuvoje, nešė šalies vėliavą dvejose olimpinėse žaidynėse, o jo vestuves Vilniaus katedroje rodė televizijos. Buvęs plaukikas vis šypsosi ir kartoja, kad gyvena labai gerai.
Savo namuose Nort Majami Biče buvęs plaukikas saugo olimpinį sidabro medalį, iškovotą 1988 metų Seulo olimpinėse žaidynėse. Viena trauma, vienas nesėkmingas pasirodymas 1996 metų Atlantos olimpinėse žaidynėse ir konfliktas su Lietuvos olimpiniu komitetu paskandino begalinę plaukimo aistrą. Išgaravo ir lietuvių meilė plaukikui.
R.Mažuolis jai pasipiršo amerikietiškai - priklaupęs ant vieno kelio, ištiesęs žiedą su deimantu, o viskas vyko Monte Karle po pasaulio taurės varžybų. Dabar grįžus į Vilnių niekas jo nebeatpažįsta. Ir dėl to, kad praėjus tiek metų pasikeitė išvaizda, ir todėl, kad Floridoje jis liko gyventi visiems laikams.
Mokymas plaukti Lietuvoje
Lietuva patenka tarp Europos šalių, kuriose skendimų rodikliai yra vieni aukščiausių. Lietuvos plaukimo federacija jau ne vienerius metus organizuoja sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms.
LPF specialistų patirtis rodo, kad vidutiniškai 18 pamokų užtenka, norint, kad pradinukai įgautų plaukimo pagrindus - apsiprastų su vandens aplinka, nejaustų baimės pasinerti po vandeniu, atsimerkti, nebijotų vandens, gebėtų plūduriuoti, kontroliuoti kvėpavimą, ir galėtų nuplaukti 25 metrus. Programą remia Kūno kultūros ir sporto departamentas bei Švietimo ir mokslo ministerija.
Jubiliejiniai metai ir renginiai Klaipėdoje
Lietuvos plaukimo sporto šaka šiemet mini šimtmetį ir Klaipėda tampa svarbiu jubiliejinių metų renginių miestu. Taip pat ruošiama ir paroda-informacinis stendas „Plaukimas Klaipėdoje“. Bus prisiminti ir ryškiausi Klaipėdos miesto sportininkai - Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių dalyviai.
tags: #lietuvos #plaukimo #federacija #facebook