Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubas - tai ne tik komanda, bet ir ištisa sostinės krepšinio istorija, įamžinta ne tik pergalių kronikose, bet ir ikoniškuose marškinėliuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius „Ryto“ marškinėlių istorijos momentus, nuo pirmųjų LKL čempionų aprangų iki legendinių žaidėjų pagerbimo.
Legendiniai 1999-2000 metų sezonas ir marškinėliai
„Ryto“ komandos gerbėjai atkreipė dėmesį į tai, kad „Ryto“ komandos žaidėjai apsivilko legendinius marškinėlius. Jie buvo naudojami „Lietuvos ryto“ komandos 1999-2000 metų sezone. Tame sezone sostinės komanda pirmą kartą tapo LKL čempionais, o juo į pergales vedė Ramūnas Šiškauskas, Arvydas Macijauskas ir Robertas Javtokas. Nemaža dalis gerbėjų komentaruose negailėjo pagyrų tokiam sprendimui.
Chucko Eidsono marškinėlių iškėlimas į arenos palubes
Balandžio 18 d. Vilniaus „Rytas“, minėdamas 15-ąsias triumfo Europos taurėje metines, LKL rungtynių su Šiaulių „Šiauliais“ ilgosios pertraukos metu savo šeimos bei senų bendražygių akivaizdoje pagerbė vieną geriausių visų laikų klubo žaidėjų legendinį Chucką Eidsoną - į arenos palubes iškelti jo marškinėliai.
Vienas geriausių Lietuvoje kada nors žaidusių legionierių savo karjerą „Ryte“ pradėjo 2007 metais, kur kone iškart tapo lyderiu, o jau 2008-2009 m. sezone su auksine komanda laimėjo visus penkis turnyrus, kuriuose dalyvavo - Europos taurę, Lietuvos krepšinio lygą, Lietuvos taurę, Baltijos krepšinio lygą ir Baltijos lygos Prezidentų taurę. Po įspūdingos Rimo Kurtinaičio treniruoto „Ryto“ pergalės 80:74 finale Turine prieš vieną turtingiausių to meto komandų Maskvos srities „Chimki“ Ch. Eidsonas tapo Europos taurės MVP ir buvo išrinktas į pirmąjį simbolinį sezono penketuką. Juodai-baltai-raudonus marškinėlius vilkėjusio žaidėjo įspūdingi pasirodymai nesibaigė Europos taurėje. Baltijos lygos finale Generolas pelnęs 41 tašką perrašė lygos rekordų lenteles ir vienas surinko daugiau naudingumo balų nei dvylika žalgiriečių kartu, o netrukus tapo ir dar vieno čempionato - Lietuvos krepšinio lygos MVP.
„Chuckas yra vienas geriausių legionierių kada nors žaidusių Lietuvoje. Jo pasiekimai įrašyti ne tik į mūsų Klubo, bet ir visos Lietuvos krepšinio istoriją, - šypsojosi Vilniaus „Ryto“ sporto direktorius Artūras Jomantas. - Kartu pasiekėme tikrai įspūdingas pergales. Džiaugiuosi, kad pavyko jį pasikviesti į Vilnių šiam minėjimui“. Į daug skambių pergalių Vilniaus „Rytą“ vedęs amerikietis 2008-2009 m. sezono metu Europos taurėje pelnė 232 taškus ir ant parketo praleido 515 minučių. Iš Vilniaus 2009 m. legionierius persikėlė žaisti į Tel Avivo „Maccabi“, vėliau savo karjerą tęsė tokiuose klubuose kaip „Barcelona“ ir Kazanės UNIKS. Sportinius batelius galutinai nusiavė 2014-aisiais. 2023-aisiais Ch. Eidsonas Lietuvos krepšinio aistruolių sprendimu buvo įtrauktas į 30 geriausių visų laikų LKL krepšininkų sąrašą. Be jo, į šį trisdešimtuką pavyko prasibrauti tik dar vienam legionieriui - Tanokai Beardui. Chuckui iki šiol priklauso rezultatyviausio ir naudingiausio pasirodymo LKL finaluose autoriaus vardas - penktajame 2009-ųjų serijos mače jis sušveitė net 34 taškus ir sukaupė net 39 naudingumo balus.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
„Dirbau „Žalgiryje“ ir prieš keletą metų, kai prieš mus žaisdavo Ramūnas Šiškauskas ir Aarvydas Macijauskas. Tada mūsų klausdavo, kaip negalite jų uždengti. Paskui, kai jie išėjo, niekas jų neuždengė. Tokios formos dabar yra Ch. Eidsonas. Nė vienam vyrui negaliu pasakyti, kad tu blogai gyneisi. Mes neturime vaistų prieš Ch. Eidsoną. Galite kalti mane prie kryžiaus, bet mes nieko negalime padaryti“, - kultinį komentarą tos serijos metu pateikė Gintaras Krapikas. Ch. Eidsono vidurkiai tame finale buvo tiesiog kosminiai - 22 taškai ir 28 efektyvumo balai.
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirti marškinėliai
Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda Lietuvos atkūrimo šimtmetį nusprendė paminėti ypatingai. Mintis apsirengti aprangomis, kurių žaidybiniai marškinėliai būtų trumpomis rankovėmis, atitiktų naujausias dizaino, konstrukcijos ir medžiagų technologijas, bet svarbiausia - būtų skirti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kilo „Lietuvos ryto“ klubui. Aprangų dizaine buvo sukurti ir panaudoti tam tikri proginiai Lietuvos 100-mečio akcentai, marškinėliams parinktos lengvos medžiagos bei judesių nevaržanti konstrukcija, o specialiai pagaminti aprangų pavyzdžiai išbandyti aikštelėje treniruočių metu. „Iš pradžių galbūt buvo šiek tiek neįprasta, nes su trumpomis rankovėmis Lietuvoje marškinėlių dar nėra buvę. Bandymai praėjo sėkmingai, todėl buvo pritarta aprangų modeliui.
Klubas ir jo pavadinimo istorija
Lietuvos sostinėje įkurta krepšinio komanda Vilniaus „Žalgiris“, kuri 1964-siais buvo pervadinta „Plastiku“. „Plastiko“ žaidėjai sudarė tais pačiais metais įregistruotos naujos komandos „Statyba“ pagrindą. Vadovaujamas „Statybos“ įkūrėjo ir pirmojo trenerio Antano Paulausko, jaunų ir talentingų žaidėjų kolektyvas pradėjo kurti dešimtmečius gyvavusią klubo istoriją. 1997-aisiais metais klubas buvo pervadintas „Lietuvos ryto“ vardu. Jau ne kartą buvo skelbta, kad kitą sezoną sostinės komanda atvers dar vieną istorijos puslapį ir bus su nauju pavadinimu.
Dėmesys krepšinio veteranams
Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas jau nuo sezono pradžios rodo ypatingą dėmesį sostinės krepšinio veteranams.
Krepšinio marškinėlių kolekcionavimas Lietuvoje
Sporto kolekcionierius ir treneris Gytis Kavaliauskas renka unikalią krepšinio atributiką, o jo kolekcija laikoma viena įspūdingiausių visoje Lietuvoje. Tarp eksponatų - istoriniai Lietuvos rinktinės ir NBA žaidėjų marškinėliai, kamuoliai, trofėjai ir net autentiški suvenyrai, liudijantys didžiausias Lietuvos krepšinio pergales.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Vilnietis daugau nei dvidešimt metų gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir būtent kolekcionavimo aistra paskatino G. Kavaliauską įsimylėti Lietuvos krepšinio istoriją. Dabar G. Kavaliauskas krepšinio žinias ir istoriją perduoda dirbdamas treneriu savo gimtajame mieste. „Krepšinio meilė šeimoje buvo tas didžiausias impulsas pakylėjęs link marškinėlių kolekcionavimo. Ačiū tėčiui už Lietuvos patriotizmą, meilę krepšiniui ir sportui“, - kalbėdamas su naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistu sakė G. Kavaliauskas.
Kolekcionuoti G. Kavaliauską paskatino tėtis. Pirmųjų marškinėlių jo amžiną atilsį tėtis paprašė Mindaugo Lukauskio. Mindaugas mielai sutiko juos atsiųsti į Ameriką. 2013 m. Niujorke su tėčiu įkūrė krepšinio klubą „Geležinis vilkas“, o pirmųjų žaidėjų, kurie turėjo LKL ir NCAA patirties, taip pat paprašėme padovanoti mums savo marškinėlius. Taip viskas ir prasidėjo. Klube žaidė Aurimas Adomaitis, Tomas Jasiulionis, Tomas Balčėtis, Arminas Urbutis, Žygimantas Šeštokas, Mindaugas Kupšas, Gilvydas Biruta. Dar turėjo žaisti ir Martynas Pocius, bet tą vasarą jį pasikvietė Lietuvos rinktinė.
Šiandien G. Kavaliausko sporto kolekciją sudaro paprastos krepšininkų kortelės, pasirašytos kortelės, kortelės su originalių marškinėlių gabaliukais. Jis turi Kobe Bryanto kortelę su jo vilkėtų marškinėlių gabaliuku, taip pat Michaelo Jordano, Kevino Duranto, LeBrono Jameso ir kitų NBA legendų marškinėlių gabaliukus. Jeigu neklystu, šiuo metu 430 žaidybinių marškinėlių kolekciją. Taip pat turiu LKL žaidėjų licencijų, senesnių laikų rungtynių programėlės, autografais papuoštų krepšinio kamuolių, NBA žaidėjų pasirašytų nuotraukų, kepurių, kitos fanų atributikos, suvenyrų, nes gyvendamas Niujorke dažnai lankydavausi NBA rungtynėse. Neseniai sulaukiau kolekcijos papildymo. 2010 m. „Šiaulių“ komanda LKL laimėjo 3-ąją vietą ir krepšininkams ta proga buvo padaryti bronziniai žiedai. Vieną jų gavau iš artimo draugo Igno Ramašausko. Tai yra vienas iš neįprastesnių mano eksponatų.
Pagrindinė kolekcionavimo idėja - žaidybiniai marškinėliai ir virtualaus muziejaus kūrimas. Norisi, kad žmonės galėtų prisiminti komandas kaip „Statyba“, „Drobė“, NECA, kurių jau nebėra. Viena iš mano motyvacijų - suteikti žmonėms tą lietuviško krepšinio nostalgijos jausmą.
Marškinėliai sudėti spintose arba plastikinėse dėžėse. Svarbu, kad nedulkėtų ir gerai išsilaikytų. Virtualų muziejų galima rasti „Instagram“ paskyroje pavadinimu „Gvjerseys“. Yra padaryti albumai pagal kuriuos galima išrūšiuoti, kokias komandas norite pažiūrėti. Taip pat kuriamas internetinis puslapis, kuriame bus apžiūrėti visą kolekciją.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Didžiausią emocinę vertę G. Kavaliauskui teikia daiktai, kurie yra labiausiai susiję su Lietuvos krepšinio istorija. Pavyzdžiui, jis turi 1992 m. Dariaus Dimavičiaus marškinėlius, kuriais jis vilkėdamas su Lietuvos rinktine iškovojo Barselonos žaidynių bronzos medalį. Taip pat turi 1996 m. Atlantos olimpinių žaidynių prizininkų Gintaro Einikio, Ryčio Vaišvilos, 2012 m. Londono olimpinių žaidynių Jono Valančiūno žaidybinius marškinėlius. Jam istoriškai labai brangūs „Statybos“ ir „Sakalų“ marškinėliai, nes pats esu vilnietis, dažnai lankydavausi rungtynėse. Su daug žaidėjų šnekėjau ir jie man sakė: „Ką tu darai yra labai nuostabu, nes tu išsaugai istoriją.“ Jie sakydavo, tie marškinėliai einamuoju momentu jiems buvo kaip tiesiog darbo rūbas, bet su metais to rūbo vertė tik auga. Pas mane patys seniausi yra 1965 m. Kauno „Žalgirio“ marškinėliai. Mano manymu, Lietuvos krepšinio istorija taip ir yra išsaugoma.
Gyvendamas Niujorke, G. Kavaliauskas dažnai lankydavosi NBA rungtynėse "Madison Square Garden" arenoje. Per NBA lietuvius dažnai pavykdavo gauti „Backstage Pass“ bilietus. Su tokiais bilietais galima prieiti arčiau aikštės, pakalbėti su žaidėjais. Teko laimė kalbėtis su daug NBA žvaigždžių - Russelu Westbrooku, Carmelo Anthony, Kristapu Porzingiu ir daug kitų megažvaigždžių. Iš NBA žaidėjų marškinėlius yra gauti daug sunkiau. Pati marškinėlių „medžioklė“ vyksta jau sezono pabaigoje Tai dažniausiai būna „alternatyvieji“ marškinėliai, kurių jie jau nebenaudos. Jie turi daug komplektų marškinėlių, bet ir sezonas yra ilgas. Pavyzdžiui, per atkrintamąsias yra naudojami specialūs marškinėliai, ant kurių yra užsiūti įvairūs „patchai“ (liet. išskirtiniai ženklai). Iš NBA marškinėlių turiu Lino Kleizos, Jono Valančiūno, Mindaugo Kuzminsko, Dariaus Songailos, Zazos Pachuilos, kuris man savo marškinėlius atsiuntė kaip Kalėdų dovaną. Jie buvo pasirašyti Milvokio „Bucks“ žaidėjų. Turiu ir nemažai nežaidybinės aprangos su autografais. Pavyzdžiui, Magico Johnsono, Roberto Parisho, Hakeemo Olajuwono, Ricko Barry.
Emocinė vertė nusveria pinigus. Jei per visą gyvenimo istoriją gal keli tūkstančiai eurų ir gautųsi, bet čia maksimum. Iš kitų kolekcionierių nusipirkdavau marškinėlius labai geromis kainomis. Būdavo, kad juos man ir padovanodavo. Aišku yra ir kitas vertės matas, toli gražu ne tik pinigai. Pavyzdžiui, pasaulyje egzistuoja tik 2 Virginijaus Praškevičiaus Minesotos „Timberwolves“ marškinėliai. Vienus turiu aš, o kitus - Virgis. Už tuos marškinėlius buvau gavęs 7 000 eurų pasiūlymą, bet atsisakiau. Paskui turėjau galimybę juos išsikeisti į žaidybinius Tony Parkerio marškinėlius, bet irgi atsisakiau. Save ir savo veiklą gerbiantys kolekcionieriai turi elgtis atitinkamai. Jei gavai iš krepšininko dovaną, tai yra jo energetika ir pasitikėjimas, kuris skirtas būtent tau. Tokie marškinėliai jau neturi būti parduodami. Virginijus yra labai artimas mano draugas ir tų marškinėlių tikrai neparduočiau - jie visada kabės pas mane ant sienos. Jie man verti daugiau nei pinigai.
Žmona, seneliai, mama tikrai palaiko G. Kavaliausko hobį. Aišku, labai palaikė ir a. a. tėtis, nes nuo jo viskas ir prasidėjo. Per kolekcionavimą užsimezga labai daug ryšių. Yra draugų, kurie, aišku, klausia kam man tų marškinėlių tiek daug reikia. Aš turiu savo minčių ir noriu atidaryti savo muziejų.
G. Kavaliauskas bendrauja su lietuviais, kurie turi tokia pačią aistrą kaip ir jis. Jis turi labai gerą draugą, Vilniaus „Ryto“ faną Lauryną Dapkevičių, su kuriuo keičiamės idėjomis ir minitmis. Su Mariumi Baliukoniu mainomės marškinėliais ir kitaip padedame vienas kitam. Šiauliuose yra Vygintas Ališauskas, Varėnoje - Motiejus Baublys. Valdas Gecevičius su savo kolekcija ir muziejumi apskritai yra kitame lygyje. Visi jie yra žinomi Lietuvos kolekcionieriai, kurie bando išsaugoti Lietuvos sporto istoriją.
G. Kavaliausko manymu, Lietuvos sporto kolekcionierius sieja ryšys, bendravimas, domėjimasis ta pačia tema. „Nr. 1“ dalykas yra nostalgija. Mano istorija ta, kad kai išvažiavome į Ameriką, būtent pradėjau domėtis krepšiniu. Aš imdavau Lietuvių žaidėjų plakatus ir kabindavau juos ant sienos. Dabar pasižiūriu į tuos plakatus ir suprantu, kad turiu 80 proc. tų žaidėjų marškinėlių.
Didžiausia G. Kavaliausko svajonė šioje srityje - didžiojo NBA trejeto Jordano, Kobes ir LeBrono parašai. Gauti jų marškinėlius man būtų pernelyg brangu ir vargu, ar įmanoma, bet parašus - kodėl gi ne? Reikia tikėti, siekti ir gal kažkada tai įvyks. Aišku, turbūt visų Lietuvos sporto kolekcionierių svajonė - 1937 ir 1939 m. Lietuvos rinktinės marškinėliai, kuriais vilkėdami krepšininkai tapo Europos čempionais. Taip pat labai domina Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus, Arvydo Sabonio Kauno „Žalgirio“ marškinėliai, su kuriais jie laimėjo Sovietų Sąjungos čempionatą. Tai yra vienetiniai dalykai. Gal kažkada jie pasibels į duris. Dar norėčiau gauti Šarūno Marčiulionio marškinėlius. Jau turiu Augusto Marčiulionio marškinėlius, todėl būtų nuostabu turėti tėvo ir sūnaus duetą.
G. Kavaliauskas mano, kad tarpkurio Lietuvos rinktinės marškinėliai kažkur yra. Kažkur gal guli niekam nereikalingi spintoje ar šaltame rūsyje. Tikrai tikiu, kad bent vienas egzempliorius dar tikrai yra. Galbūt patys žmonės nežino, kad jį turi.
Šiais laikais yra labai daug kompanijų, kurios gali atsekti tokius dalykus. Yra aukcionų kompanijos, kurios autentifikuoja dalykus. Kai esi kolekcionierius, jau pradedi atkreipti dėmesį, kad tai yra pirktiniai marškinėliai, kad pagal metus kažkas nesueina. Kuo daugiau kolekcionuoji pats, tuo daugiau dėmesio atkreipi į detales. NBA marškinėliai yra registruojami, autentifikacija tikrai yra. Beje, neseniai gavau Roko Jokubaičio marškinėlius, su kuriais jis žaidė Eurolygos finalo ketverte Kaune, Kiekvieni marškinėliai yra kažkuo išskirtiniai. Ar kokia reklama „žemiau“, ar koks siūlas išlindęs. Daug dalykų, pagal kuriuos galima atsekti tuos dalykus.
Gyvenimas JAV davė pagrindą G. Kavaliausko kolekcionavimui. Artumas su NBA davė tą įnašą. Krepšinio meilė šeimoje buvo tas didžiausias impulsas pakylėjęs link marškinėlių kolekcionavimo. Dabar dirbdamas treneriu krepšinio mokykloje, G. Kavaliauskas aistra jau spėjo užkrėsti ir savo auklėtinius. Susidomėjimo tarp vaikų yra. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai kolekcionuoja LKL korteles. Vaikams jis planuoja įteikti korteles.
G. Kavaliausko manymu, viena iš jo kolekcionavimo misijų - suteikti žmonėms žinių ir įrodymų, kaip krepšinio pasaulis atrodė prieš jiems gimstant. Kai gyvenau Amerikoje, žinojau, kad čia yra daug atsikrausčiusių lietuvių. Kai jiems parodydavau „Žalgirio“ ar „Drobės“ marškinėlius, jie nustebdavo ir sakydavo: „Čia juk yra mano komanda!“. Labai malonu žmonėms suteikti nostalgiją ir pamatyti šypseną jų veide. Tai duoda daug nuoširdumo ir malonu, kad žmonės tikrai džiaugiasi matydami marškinėlius. Man atrodo, kad kartu su dirbtinio intelekto tobulėjimu jau artimoje ateityje atsivers dar daugiau kolekcionavimo galimybių ir patrauklių būdų, kaip jaunimui istorinius įvykius perduoti patraukliu būdu.
tags: #lietuvos #ryto #krepsinio #marskineliai