Lietuvoje, šalyje, kurioje krepšinis yra daugiau nei sportas - tai aistra, religija, tautos identiteto dalis, krepšinio arenos užima ypatingą vietą. Jos - ne tik betono ir plieno statiniai, bet ir vietos, kur gimsta legendos, išgyvenami triumfai ir nusivylimai, kur susijungia bendruomenės jausmas ir meilė krepšiniui. Vilniaus „Ryto“ arena, dabar žinoma kaip „Jeep“ arena, yra viena tokių vietų, turinti savo unikalią istoriją ir reikšmę Lietuvos krepšinio kontekste.
„Jeep“ Arenos Atidarymas ir Charakteristika
„Jeep“ vardu pavadinta krepšinio arena buvo atidaryta 2005 m. rugsėjo 28 d. Ji yra įsikūrusi greta „Siemens“ arenos. Šioje salėje rungtynes gali stebėti apie 2500 žiūrovų. Vilniaus „Rytas“ šiame Lietuvos krepšinio lygos ir Karaliaus Mindaugo taurės sezone varžovus pasitiks „Jeep“ arenoje. Arenoje taip pat namų rungtynes žaidžia bei treniruojasi dukterinė „Ryto“ ekipa Vilniaus „Perlas“.
Partnerystė su „Jeep“
„Ryto“ namų arenos pavadinimas pakeistas „Jeep“ - visame pasaulyje žinomam tikrų visureigių prekės ženklui - tapus auksiniu Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo rėmėju.
„Džiaugiamės šia naujai užgimusia partneryste su tokiu visame pasaulyje žinomu prekės ženklu kaip „Jeep“. Mane ypač džiugina, kad tarptautiniai verslai atsisuka į mūsų komandą. Tikiu, kad tokiu būdu mes klojame pamatus ateities pergalėms. Pagrindinės klubo arenos pervadinimas rodo, kad pavasarį prasidėjusios draugystės pradžia yra sėkminga ir naudinga abiem pusėms“, - teigia Vilniaus „Ryto“ klubo direktorius Rolandas Jarutis.
Paramos sutartis galioja nuo praėjusio sezono pabaigos iki šio sezono pabaigos. Auksinio rėmėjo pozicija yra aukščiausias paramos statusas Vilniaus „Ryto“ krepšinio klube.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
„Galimybė turėti tokio žinomo ir ilgą istoriją turinčio krepšinio klubo rėmėjo statusą - didelė garbė mums ir „Jeep“ prekės ženklui. Džiaugiamės mūsų didelio masto partneryste ir neslėpsime, kad matyti „Jeep“ prekės ženklą, kuris įkūnija veržlumą, atkaklumą ir drąsą, ant krepšinio arenos mums yra malonu“, - teigia oficialaus tiesioginio „Jeep“ importuotojo Baltijos šalyse „Autobrava“ vadovas Laurynas Žukauskas.
Vilniaus „Ryto“ Klubas: Istorinis Kontekstas
Nors sirgalių gretose šis klausimas kelia daug diskusijų, Vilniaus „Rytas“ savo istoriją skaičiuoja dar nuo 1964-ųjų, kai buvo įkurta „Statyba“. Per savo gyvavimo metus klubas gali pasigirti įsimintinomis pergalėmis, titulais bei visu būriu išaugintų krepšininkų, kurie vertė kalnus ir pasaulinėje scenoje.
Pavadinimų Kaita ir Transformacijos
Per savo gyvavimo istoriją klubas ne kartą keitė pavadinimą:
- „Statyba“ (1964-1997 m.)
- „Lietuvos rytas“ (1997-2018 m.)
- „Rytas“ (nuo 2018 m.)
1997-aisiais sostinės ekipą įsigijo Lietuvos dienraštis „Lietuvos rytas“, šį klubą valdęs du dešimtmečius iki pat 2017-ųjų, kai per pasaulį nuskambėję rasinio pobūdžio pasisakymai privertė klubo savininką Gedvydą Vainauską parduoti komandą.
Svarbiausi Pasiekimai
- Du Europos taurės titulai (2005 ir 2009 m.)
- Penki Lietuvos krepšinio lygos trofėjai (2000, 2002, 2006, 2009 ir 2010 m.)
- Keturi BBL ar NEBL pirmos vietos apdovanojimai (2002, 2006, 2007 ir 2009 m.)
- Didžiausias „Statybos“ pasiekimas istorijoje - trečioji vieta SSRS čempionate 1979-aisiais.
Simbolinė „Ryto“ Žaidėjų Rinktinė
15min sporto skyriaus žurnalistai (Kęstas Rimkus, Donatas Urbonas, Marius Bagdonas, Marius Milašius, Mantas Krasnickas ir Rokas Pakėnas) balsavimo būdu išrinko 12 geriausių visų laikų Vilniaus „Ryto“ žaidėjų bei šios simbolinės ekipos trenerį. Rinkdami šią sudėtį 15min žurnalistai atkreipė dėmesį į tuometį krepšininkų žaidimo lygį, praleistą laikotarpį ekipoje, įtaką rezultatams ir pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
- Šarūnas Marčiulionis
- Robertas Štelmaheris
- Jonas Kazlauskas
- Rimantas Girskis
- Arvydas Macijauskas
- Andrius Giedraitis
- Frederickas House'as
- Ramūnas Šiškauskas
- Chuckas Eidsonas
- Matthew Nielsenas
- Robertas Javtokas
- Marijonas Petravičius
Treneris: Rimas Kurtinaitis
Kiti kandidatai, sulaukę 15min sporto skyriaus balsų į visų laikų „Ryto“ komandą: Ericas Elliotas, Hollisas Price'as, Steponas Babrauskas, Martynas Gecevičius, Kareemas Rushas, Mindaugas Lukauskis, Simas Jasaitis, Artūras Jomantas, Andrius Šležas, Tyrone'as Nesby, Jonas Valančiūnas.
2000-ųjų LKL Čempionatas ir 2005-ųjų Europos Taurė: Prisiminimai
„Sporto istorijos“ susisiekė su 2000 ir 2005-ųjų pergalių kalviais Andriumi Šležu ir Sauliumi Kuzminsku, kurie sutiko prisiminti „Lietuvos ryto“ triumfą LKL čempionate ir Europos taurėje.
Š. Sakalausko Patikrinimai ir Vakariniai Skambučiai
2000 m. gegužės 10 d. „Lietuvos rytas“ namų arenoje 70:65 nugali Kauno „Žalgirį“, laimi seriją 3:1, o vos 20-ies Arvydas Macijauskas šokinėja iš laimės. Netrukus ant jo sukrenta praktiškai visi naujai iškepti LKL čempionai - Ramūnas Šiškauskas, Andrius Giedraitis, Ericas Eliottas, Giedrius Aidietis, Gintaras Kadžiulis ir visi kiti.
1999-2000 m. sezone klubą treniravo Šarūnas Sakalauskas, kuris tapo pirmuoju treneriu LKL istorijoje, kuriam pavyko nuo sosto nuversti „Žalgirį“.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
A. Šležas prisiminė Š. Sakalausko treniruočių ypatumus: „Šarūno vedamos treniruotės būdavo labai suplanuotos ir labai gerai paruoštos. Buvo daug aiškinimo, kaip ir ką reikia atlikti. Tik Šarūnas mus labai mėgdavo tikrinti kelionėse. Treneris labai mėgdavo ateiti į viešbučio kambarius ir pažiūrėti, kaip mes gyvename, ar laikomės sportinio režimo. Pūsti į alkotesterį tikrai neliepdavo, bet atidžiai apžiūrėdavo mus ir kambarius. Jeigu komanda nebūdavo išvykusi, treneris mėgdavo žaidėjams paskambinti vakare ir taip patikrinti, ar žaidėjai yra namuose. Juk tada nebuvo mobiliųjų, buvo tik namų telefonai, kuriuos vadindavome „laidiniais“. Šiaip Š. Sakalauskas buvo ir yra labai geras treneris ir žmogus - jis nuoširdžiai domėdavosi mūsų gyvenimais, klausdavo, kaip mums sekasi ir taip toliau“.
Komandai - 1 000 Litų Premija
1997-2008 m. klube rungtyniavęs A. Šležas prisiminė vieną iš J. Vainausko taikytų krepšininkų motyvacijos metodų: „Mums Jonas sakydavo, kad jeigu varžovai LKL čempionate mums neįmes 60 taškų, mes gausime 1 000 litų. Jeigu mums pavykdavo tai pasiekti, Jonas po rungtynių ateidavo į masažinę ir ant stalo „numesdavo“ 1 000 litų. Tuo metu LKL buvo tikrai silpnesnis, mums tai būdavo stimulas ir mes gaudydavome komandas, kurios būdavo mūsų kelyje. Buvome susiradę vieną kavinę Pilies gatvėje, į kurią visada eidavome su žmonomis ir vaikais. Padėdavome tą tūkstantį litų ant stalo ir tiek. Jeigu pritrūkdavome, mūsų brangiausias žaidėjas, amžiną atilsį Oleksandras Okunskis mums „užmesdavo““.
2005 m. Europos Taurės Triumfas
2005 m. Tomo Mahoričiaus vadovaujamas Lietuvos sostinės klubas Šarlerua mieste vykusiame Europos taurės finale 78:74 nugalėjo Kozanės „Makedonikos“ ir sportiniu keliu pateko į prestižinį Eurolygos turnyrą.
Prieš 20 metų klubą į priekį vedė Tyrone‘as Nesby, Simas Jasaitis, Robertas Štelmaheris, Tomas Delininkaitis Robertas Javtokas ir kiti.
2004 m. rudenį buvo atidaryta „Siemens“ arena (dabar - „Twinsbet“), kuri tuo metu buvo moderniausia krepšinio arena visoje Lietuvoje. 2005 m. kovą vykusios antrosios pusfinalio serijos rungtynės su „Valencia“ iki šiol yra įvardinamos kaip vienos įspūdingiausių „Lietuvos ryto“ rungtynių. Tuomet „Valencia“ buvo Europos taurės favoritė, o Ispanijos klubo garbę gynė tokios žvaigždės kaip Igoris Rakoševičius, Fabricio Oberto, Dejanas Tomaševičius, Ademola Okulaja, Antoine‘as Rigaudeau, tačiau vilniečiai sugebėjo atsirevanšuoti už išvykoje 4 taškais patirtą pralaimėjimą ir triumfuoti 75:65. Būtent šios rungtynės yra įvardinamos kaip neoficialus 2005 m. Europos taurės finalas.
Tvyrojusi Įtampa Tarp V. Djurovičiaus ir F. House‘o
Reiktų priminti, kad 2004-2005 m. sezoną „Lietuvos rytas“ pradėjo vadovaujant Vlade Djurovičiui, kuris pasižymėdavo itin griežtomis treniruotėmis. Sausį treneris buvo atleistas, o reiklųjį serbą pakeitė humaniškesnis specialistas iš Slovėnijos Tomo Mahoričius, su kuriuo klubas nužingsniavo iki pat Europos taurės viršūnės.
Taip jau sutapo, kad 2005 m. sausį sudėtingą traumą patyrė tuometinis „Lietuvos ryto“ lyderis Frederickas House‘as. Kryžminius raiščius nusitraukęs „Lietuvos ryto“ lyderis buvo priverstas praleisti visą likusią sezono dalį. Reaguodamas susiklosčiusią situaciją, apdairusis J. Vainauskas sudarė sutartį su Tyrone‘u Nesby, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo puikus vilniečių pasirinkimas.
Su „Sporto istorijomis“ bendravęs Andrius Šležas atskleidė, kad tarp F. House‘o ir V. Djurovičiaus tame sezone tvyrojo didžiulė įtampa: „Djurovičiaus apšilimai buvo tokie, kokius mes dabar darome su vaikais Moksleivių krepšinio lygoje. Sakykime, tu stovi viduryje, o tau du žmonės iš kraštų duoda perdavimus. Tu turi greitai reaguoti, negali miegoti. Djurovičius, pamatė, kad mes House‘ui labai lėtai padavinėjame kamuolius. Treneris atėjo, paėmė iš kažko kamuolį ir metė House‘ui, nors jis dar nebuvo pasiruošęs. Djurovičius pradėjo labai rėkti ir kažką smarkiai aiškinti. Frederickas, aišku, laikėsi santūriau, bet irgi kažką po nosimi burbėjo. Tarp jų tikrai būdavo jaučiama įtampa.“
A. Šležas taip pat prisiminė: „Dar pamenu, mes darydavome „centravimo“ pratimus - įkirsdavome po krepšiu ir laukdavome perdavimo. Tai Djurovičius mums kamuolį paduodavo ne su rankomis, o spirdavo iš kojos. Ten smūgis eidavo geras. Jeigu tokį smūgį prasileistum, tai nosį ir nuneštų“.
#