Tarpukario Lietuva - tai laikotarpis, kai jauna valstybė, ką tik atgavusi nepriklausomybę, kūrėsi ir stiprėjo visose srityse, įskaitant ir sportą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip sportas vystėsi Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų, kokios sporto šakos buvo populiariausios, kokie sportininkai garsino šalį ir kokie iššūkiai bei pasiekimai lydėjo šį laikotarpį.
Sporto užuomazgos ir visuomenės požiūris
Kai Lietuva 1918 metais paskelbė savo nepriklausomybę, šalis buvo sudėtingoje situacijoje, ir sportas tik lėtai brovėsi į žmonių gyvenimus. Tarpukario pradžioje sportas Lietuvoje nebuvo itin populiarus. Lietuva buvo žemdirbių kraštas, todėl sportas buvo laikomas tuščiu laiko švaistymu. Valstybė kūno kultūros reikmėms skyrė menkas lėšas. Visgi, situacija pamažu keitėsi.
Vis dėlto, visuomeninis sporto judėjimas plito visoje Lietuvoje: steigėsi daugiau sporto organizacijų, didėjo jų veikla, šalies sportininkai dalyvavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje rengiamose varžybose.
Sporto organizacijų kūrimasis ir teisinis reglamentavimas
Sportinei veiklai organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas).
Atsirado poreikis teisiškai reglamentuoti sporto sistemą. 1932 m. buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas, kuriuo įsteigtas pirmasis valstybinis sporto valdymo institutas - Kūno kultūros rūmai. Jie pradėjo veikti 1932 m. spalio 1 d. Kaune. Pirmuoju jų direktoriumi tapo Antanas Jurgelionis. Kūno kultūros įstatymo priėmimas ir valstybinio sporto instituto įkūrimas rodo, kad kūno kultūros ir sporto plėtra tapo valstybės rūpesčiu - tai rodo didėjanti valstybės finansinė parama sportui, nacionalinės kūno kultūros sistemos kūrimo pradžia, kūno kultūros ir sporto specialistų rengimas, fizinio lavinimo teikimas mokyklose, visuomenės fizinio pasirengimo lygio kėlimas ir kt.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu; 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF); 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL); 1924 - Kauno teniso klubas (KTK); 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS); 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK); 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
Populiariausios sporto šakos
Tarpukario Lietuvoje populiariausiomis sporto šakomis buvo futbolas, krepšinis, lengvoji atletika, dviračių sportas ir boksas.
Futbolas
Futbolas Lietuvoje pradėjo populiarėti XX a. pradžioje. Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose.
Žymiausi tarpukario Lietuvos futbolininkai buvo Romualdas Marcinkus ir Antanas Lingis.
Krepšinis
Krepšinis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje ir iš pradžių nebuvo itin populiarus. Jį lietuviai laikė moterišku sportu, todėl nelabai juo domėjosi. Tačiau situacija pasikeitė atvykus išeivijos lietuviams, kurie padarė tikrą krepšinio revoliuciją Lietuvoje. 1934 metais Kaune buvo įkurta pirmoji sporto salė, tinkanti profesionaliai žaisti krepšinį. Anot istorikės Justinos Minelgaitės, krepšiniui išpopuliarėti padėjo 1935 m. rugpjūtį Kaune vykęs Pasaulio lietuvių kongresas, į kurį atvyko dalis užjūrio sportininkų. 1937 m. į JAV jau važiavo lietuviai, o kongresas buvo lyg priemonė apsikeitimui žiniomis. Tai prisidėjo prie Lietuvos sportininkų laimėjimų Europos krepšinio čempionatuose 1937 ir 1939 metais. Lietuviai jau pirmą čempionato dieną pateikė staigmeną ir 22:20 nugalėjo vienaa iš favoričių laikytą Italijos komandą. Vėliau lietuviai 20:15 (16:10) nugalėjo Estiją, 21:7 (8:3) - Egiptą, 32:25 (18:18) - Lenkiją. Dramatišką Europos čempionato finalą rezultatu 24:23 (11:9) laimėjo Lietuva. Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinėje žaidė P.Talzūnas, pelnęs iš viso net 69 taškus.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
1939 metais trečiosios Europos krepšinio pirmenybės surengtos Kaune. Čempionatas prasidėjo dramatiškomis rungtynėmis su kaimynais latviais. Paskutinėmis sekundėmis pataikymas P.Lubino metimas atnešė Lietuvai pergalę 37:36 (15:17). Tuomet lietuviai tiesiog išsityčiojo iš vengrų - 79:15 (29:9) ir suomių - 112:9 (48:3). Lietuvos rinktinė užsitikrino pirmą vietą dar nesužaidus paskutinių rungtynių su Italija. Nepaisant to, Italija buvo nugalėta 48:15 (29:7).
Šios pergalės ne tik išgarsino Lietuvą Europoje, bet ir paskatino krepšinio populiarumą šalyje.
Lengvoji atletika
Adolfas Akelaitis priklausė tai sportininkų kartai, kuri savo pasiekimus iškovojo be šiuolaikinių treniruočių metodų, be profesionalios įrangos, bet su neįtikėtinu entuziazmu, valia ir meile savo šaliai. Jo vaikystė ir jaunystė sutapo su laikotarpiu, kai sportas Lietuvoje buvo laikomas ne tik fizinės kultūros, bet ir tautinio atgimimo dalimi. Akelaitis jaunystėje susidomėjo lengvąja atletika, kuri tarpukariu buvo viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje. Nors tikslių duomenų apie jo startus nėra išlikę daug, žinoma, kad jis priklausė pirmajai kartai lietuvių sportininkų, dalyvavusių olimpinėse žaidynėse. Jo dalyvavimas jose simbolizavo ne tik asmeninį pasiekimą, bet ir visos Lietuvos sporto ambicijas. Adolfas Akelaitis savo pasirodymais įrodė, kad lietuviai gali konkuruoti su stipriausiais pasaulio atletais, nepaisant mažų išteklių ar politinių sunkumų.
Dviratininkų sportas
1923 m. spalio 9 d. buvo įsteigta Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), turėjusi ir Futbolo skyrių.
Boksas
Tarpukaryje boksas Lietuvoje buvo viena iš populiariausių sporto šakų.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Sporto infrastruktūra ir renginiai
1922 pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas Lietuvos sportas (redaktorė E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė). Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939). 1935 įsteigtos 7 sporto apygardos: Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių, Ukmergės, Šiaulių, Klaipėdos.
Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9.
Tarpukario sporto žiniasklaidoje
Apie tai, kad krepšinis pradėjo užkariauti vis daugiau lietuvių širdžių, byloja jam tenkantis dėmesys spaudoje. Pačiame populiariausiame tarpukario laikraštyje „Lietuvos aidas“ beveik visada būdavo skyrelis sporto naujienoms aptarti, kuriose dažnai figūruodavo krepšinio aktualijų apžvalgos. Maždaug nuo 1937 metų, tai yra nuo pirmos Lietuvos krepšininkų pergalės Europos krepšinio čempionate, laikraštyje pradėtos spausdinti išsamesnės varžybų momentų apžvalgos.
Sovietinė okupacija ir sporto likimas
1940 metais Lietuvos Respubliką okupavo Sovietų Sąjunga. Nepriklausomybės neteko ir Lietuvos krepšinis.
1940 SSRS okupavus Lietuvą tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti.
tags: #lietuvos #sport #tarpukario #nuotraukos