Įvadas
Lietuvos sportas, kaip ir visos Europos, yra neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos sporto raidą, dabartinę situaciją ir perspektyvas, atsižvelgdami į Europos sporto modelio ypatumus ir tendencijas. Aptarsime šaudymo sporto šakos augimą, jaunimo įsitraukimą, finansavimo ir infrastruktūros svarbą, taip pat analizuosime plaukimo sporto padėtį ir "Sėkmės Banga" klubo vaidmenį Lietuvos sporto kontekste.
Europos sporto modelio ypatumai
Nacionalinė sporto agentūra pateikia trijų dalių informaciją apie Europos sporto modelio ypatumus, kurie yra pagrindas, įgyvendinant Europos Sąjungos darbo planą sporto srityje 2021-2024 m. Ši apžvalga pristatoma, nes Lietuvos sporto organizacijų raida nulemta ne tik šalies, bet ir Europos socio-ekonominio vystymosi tendencijų. 2021-2024 m. ES darbo plane sporto srityje Europos sporto modelis nurodytas kaip pagrindinė tema ir Europos Komisijai pavesta ištirti uždarų sporto varžybų poveikį organizuoto sporto sistemai, atsižvelgiant į sporto specifiką ir įvardinant galimus iššūkius, su kuriais susiduria Europos sporto organizacijos. 2022 m. Taip pat buvo siekiama ištirti, kaip Europos sporto modelis prisitaiko prie skirtingų sąlygų ir konteksto organizuotam sportui įvairiose ES valstybėse narėse.
Pagrindiniai Europos sporto modelio ypatumai:
- Piramidės struktūra: Visose analizuotose Europos komandinėse sporto šakose taikomas piramidės modelis, pagal kurį sporto šakos federacija yra pagrindinė tam tikros sporto šakos valdymo institucija, paprastai atsakinga už profesionalaus ir mėgėjiško sporto organizavimą ir plėtrą šalyje.
- Atvira konkurencija: Atviros konkurencijos principas dažniausiai taikomas visose Europos sporto šakose ir yra specifinis Europos sporto bruožas, skiriantis jį nuo kitų modelių, pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos sporto valdymo modelio. Komandinėse sporto šakose beveik visuotinai taikoma perkėlimo į aukštesnę ir iškritimo į žemesnę lygą sistema.
- Solidarumas: Sutariama, kad finansinio solidarumo mechanizmas turėtų išlikti pagrindiniu Europos sporto modelio ramsčiu ateityje. Pripažįstama, kad Europos sporto šakų federacijos šioje srityje pirmauja pasaulyje. Sporto šakų federacijos yra sanglaudos garantai, todėl joms tenka pagrindinis vaidmuo, užtikrinant tiek masinio, tiek aukšto meistriškumo sporto solidarumą.
- Savarankiškumas: Pagal Europos sporto modelį sporto šakų federacijos ir jų valdymo organai turėtų būti pakankamai savarankiški, kad galėtų organizuoti ir valdyti sportą savo nuožiūra, tačiau neperžengdami ES teisės ribų.
- Savanoriai: Įrodyta, kad savanorių vaidmuo yra labai svarbus visoms sporto šakoms.
- Europos vertybių vaidmuo: Europos sporto modelis turėtų būti labiau orientuotas į konkrečių Europos vertybių, tokių kaip demokratijos, darbo ir žmogaus teisių apsaugą. Šios vertybės yra sporto šakų federacijų pilietinės atsakomybės pagrindas.
Nors Europos sporto modelis iš esmės tinkamai atspindi Europos sporto organizavimą, susirūpinimą kelia jo reprezentatyvumas, nes ne visada atsižvelgiama į sporto organizacijų įvairovę. Taip pat Europos sporto modelyje aiškiai neatskiriamos klubų ir nacionalinių rinktinių varžybos, kurių išsaugojimas ir vertės didinimas galėtų būti tvirtesnis tiek skatinant sportą ir fizinį aktyvumą, tiek puoselėjant Europos sporto vertybes. Europos sporto modelis galėtų aiškiau susieti sportą ir sveikatą bei svariau pripažinti teigiamą sporto poveikį visuomenės sveikatai. Sportininkų teisių apsauga turėtų būti neatsiejama Europos sporto modelio dalis, stiprinant kolektyvines teises ir suteikiant didesnį vaidmenį, priimant sprendimus. Gerojo valdymo ir etikos principai yra labai svarbūs Europos sporto modeliui. Žmogiškosios vertybės turėtų būti svarbesnės už ekonominius ir finansinius interesus.
Lietuvos šaudymo sporto atgimimas
Lietuvos šaudymo sportas pastaraisiais metais išgyvena tikrą atgimimą. Mūsų šalyje atsiranda vis daugiau jaunų talentų, kurie puikiai pasirodo tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose turnyruose. Daugelis jaunuolių jau spėjo pasiekti įspūdingų rezultatų, nuolat laimi medalius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šios sėkmės ne tik motyvuoja jų bendraamžius, bet ir skatina trenerius bei sporto organizacijas daugiau investuoti į jaunimo ugdymą.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Jauni šauliai neapsiriboja tik varžybomis. Jie aktyviai prisideda prie šaudymo kultūros plėtros Lietuvoje, organizuodami įvairias iniciatyvas, seminarus ir meistriškumo pamokas. Be to, naujieji talentai drąsiai taiko modernias treniruočių metodikas, įskaitant technologijų panaudojimą, siekdami tobulinti savo įgūdžius. Jie naudoja vaizdo įrašų analizę, leidžiančią įvertinti savo techniką ir identifikuoti tobulinimo galimybes.
Šie talentai, su savo pasiekimais ir iniciatyvomis, tikrai prisideda prie Lietuvos šaudymo sporto ateities. Jų entuziazmas ir aistra šiam sportui ne tik padeda jiems patiems, bet ir įkvepia kitus.
Šaudymo sporto tendencijos Lietuvoje
Pastaraisiais metais šaudymo sporte stebima nuolatinė augimo tendencija. Daugėja tiek sportininkų skaičiaus, tiek dalyvavimo tarptautinėse varžybose. Tai rodo, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių domisi šiuo sportu ir siekia tobulėti. Šaudymo rezultatų analizė atskleidžia ne tik individualių sportininkų augimą, bet ir bendrą bendruomenės įsitraukimą. Ypač svarbus aspektas yra jaunimo dalyvavimas šaudymo varžybose. Be to, didėja ir dėmesys šaudymo sportui iš lanko, kuris Lietuvoje populiarėja. Šis sportas reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir didelės koncentracijos, kantrybės bei strateginio mąstymo.
Finansavimas ir infrastruktūra taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Šalies vyriausybė ir įvairios organizacijos investuoja į šaudymo sportą, gerindamos treniruočių sąlygas ir teikdamos paramą sportininkams. Be to, šaudymo sporto populiarumas gali būti susijęs su vis didėjančiu dėmesiu psichologiniams aspektams, kurie yra itin svarbūs šioje srityje. Sportininkai vis dažniau domisi psichologinio pasiruošimo metodais, kad galėtų geriau valdyti stresą ir emocijas varžybų metu.
Bendrai, šaudymo sporto tendencijos Lietuvoje atspindi augantį susidomėjimą ir investicijas į sportą, kuris ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir stiprina bendruomenes, ugdo jaunimą bei skatina tarptautinį bendradarbiavimą.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Jaunimo dalyvavimas šaudymo sporte
Jaunimo dalyvavimas šaudymo sporte Lietuvoje pastaraisiais metais rodo teigiamą tendenciją, kurią skatina įvairios iniciatyvos ir programos. Pagrindinės jaunimo šaudymo sporte skatinimo priemonės apima mokyklų programas, jaunimo organizacijų renginius ir sporto stovyklas. Daugelis mokyklų Lietuvoje įtraukia šaudymą į kūno kultūros pamokas arba organizuoja specialias šaudymo treniruotes, kuriose gali dalyvauti visi norintieji.
Be to, Lietuvoje organizuojamos įvairios šaudymo varžybos ir turnyrai, kurie skatina jaunimo dalyvavimą ir konkurencingumą. Tokie renginiai ne tik suteikia galimybę pasirodyti, bet ir padeda formuoti sportinę kultūrą, skatinti komandinį darbą ir draugystę tarp dalyvių.
Taip pat svarbu paminėti, kad šaudymas yra sportas, reikalaujantis didelės disciplinos ir atsakomybės. Jaunimas, užsiimantis šaudymu, mokosi ne tik techninių įgūdžių, bet ir gebėjimo koncentruotis, valdyti stresą ir priimti greitus sprendimus. Lietuvoje taip pat veikia daugybė šaudymo sporto klubų, kurie aktyviai siekia pritraukti jaunimą. Klubuose organizuojamos treniruotės, seminarai ir kitos veiklos, kurių metu jaunimas gali tobulinti savo įgūdžius ir gauti profesionalių trenerių patarimų.
Jaunimo dalyvavimas šaudymo sporte yra svarbi Lietuvos sportinės kultūros dalis, kuri atspindi ne tik individualius pasiekimus, bet ir bendrą šalies sportinį augimą.
Technologijų įtaka šaudymo sportui
Technologijų pažanga įneša ženklių pokyčių į šaudymo sportą, keisdama treniruočių metodus ir varžybų organizavimo praktiką. Pirmiausia, šaudymo sporte vis dažniau naudojamos pažangios matavimo sistemos. Tokie įrankiai, kaip lazeriniai taikikliai ir elektroniniai treniruokliai, leidžia tiksliai fiksuoti šūvių taiklumą ir greitį. Vaizdo technologijos taip pat suteikia naujų galimybių. Treniruotėse sportininkai gali filmuoti savo šūvius ir vėliau analizuoti, kaip laikosi jų kūno pozicija ir kiti svarbūs aspektai. Naujos medžiagos ir gamybos technologijos leidžia kurti lengvesnius ir tvirtesnius ginklus, kurie pagerina šaudymo tikslumą. Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip mobiliosios programėlės ir internetinės platformos, palengvina informacijos dalijimąsi tarp sportininkų ir trenerių. Tai leidžia lengviau analizuoti rezultatus ir planuoti treniruočių programas. Technologijos taip pat keičia varžybų organizavimą. Skaitmeniniai registracijos ir rezultatų fiksavimo sprendimai padeda greitai ir efektyviai organizuoti renginius, užtikrinant skaidrumą ir tikslumą.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Plaukimo sportas Lietuvoje: "Sėkmės Banga" klubo pavyzdys
Šiame skyriuje išnagrinėsime plaukimo klubo "Sėkmės Banga" istoriją, veiklą ir jo vaidmenį Lietuvos sporto kontekste. Straipsnyje remiamasi Registrų centro duomenimis ir kita prieinama informacija apie klubą ir Lietuvos plaukimo sportą.
Klubo įkūrimas ir teisinė forma
Plaukimo Klubas "Sėkmės Banga" (kodas 300622770) buvo įkurtas 2006 m. gruodžio 6 d. Registrų centro duomenimis, tai yra ne pelno siekianti įstaiga, kurioje vykdoma savanoriška veikla. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Šiuo metu klubas įsikūręs Kauno g.
Finansinė padėtis
2023 metais Plaukimo Klubas "Sėkmės Banga" pardavimo pajamos siekė 21 070 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -3 134 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Plaukimo sporto istorija Lietuvoje
Sporto apraiškų būta jau senovės baltų buityje ir darbe. Rusijos valdomoje Lietuvos teritorijoje sportuota mažai. Pirmoji sporto organizacija buvo 1885 m. Vokietijos valdomoje Klaipėdoje įkurtas irklavimo klubas "Neptūnas".
1918 m. nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje sportinė veikla pradėta organizuoti iš Rusijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) grįžusių ir vietinių lietuvių - S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės‑Garbačiauskienės, P. Olekos, K. Dineikos, Prano Šližio, J. J. Bulotos, S. Dariaus, J. Ereto ir kitų iniciatyva bei pastangomis. Pradėta steigti sporto organizacijas (sąjungas, klubus). 1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS; pirmininkas Pranas Šližys). 1920 m. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kuri kultivavo beveik visas to meto populiarias sporto šakas (pirmininkas S. Garbačiauskas). 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, kuri vadovavo visam sporto sąjūdžiui ir tvarkė jo veiklą, atstovavo Lietuvai tarptautiniu lygiu. Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: 1922 - Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), 1923 - Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), 1923 - Lietuvos futbolo lyga (LFL), 1924 - Kauno teniso klubas (KTK), 1926 - Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), 1930 - Akademinis sporto klubas (ASK), 1931 - Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO).
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje buvo populiarinamos sporto šakos, kurios Vakarų Europos šalyse kultivuotos jau kelis dešimtmečius. Pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: 1921 - lengvosios atletikos, 1922 - futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, 1924 - vyrų krepšinio, 1925 - bokso, šaudymo, 1927 - stalo teniso, 1929 - teniso, 1931 - plaukimo; nuo 1935 - gimnazijų žaidynės.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, jos vadovai buvo A. Jurgelionis (1932-34), V. Augustauskas (1934-40), Vincas Petronis (1940), Andrius Keturakis (1941), A. Vokietaitis (1941-43), V. Bakūnas (1943), M. Zaroskis (1943-44). Kūno kultūros rūmų iniciatyva ir pastangomis buvo susistemintas vadovavimas kūno kultūrai ir sportui. 1934-38 veikė Aukštieji kūno kultūros kursai - aukštosios mokyklos statusą turėjusi dvimetė mokykla, kuri rengė aukštesniųjų ir vidurinių mokyklų kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune (1934), Klaipėdoje (1938), Kauno stadionas (1936), gimnazijų sporto salės, pirmasis statinys Europoje krepšinio varžyboms - Kauno sporto halė (1939).
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA (Tarptautinę futbolo asociacijų federaciją). 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 - Šaudymo sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas.
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija ir pralaimėjo 0:9. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių (P. Žižmaras, K. Bulota, V. Dovydaitis ir J. Dovydaitis, V. Augustauskas, J. Vabalas, E. Vaškelytė) buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-44) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius (L. Puskunigį, V. Bakūną, A. Vokietaitį, V. Tumėną) suėmė ir išvežė į Vokietiją.
1940-41 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu: valstybinę instituciją - Kūno kultūros rūmus - pakeitė Fizinės kultūros ir sporto komitetas prie LSSR liaudies komisarų tarybos (1941 01-06), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR komisarų tarybos (1944-46), Kūno kultūros ir sporto komitetas prie LSSR Ministrų tarybos (1946-1986), LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas (1986-90).
Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai, nemažai jų vėliau tapo kūno kultūros plėtros, sportininkų ir komandų rengimo centrais.
1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (1999-2012 Kūno kultūros akademija, nuo 2012 Lietuvos sporto universitetas), nuo 1954 m. rengiami kūno kultūros specialistai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (iki 1992 Vilniaus pedagoginis institutas, 1992-2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011-18 Lietuvos edukologijos universitetas), nuo 1949 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo steigiamos kūno kultūros katedros.
Po karo SSRS pasisavinus Lietuvos sporto organizacijų tarptautines teises į olimpines žaidynes, į pasaulio ir Europos čempionatus Lietuvos sportininkai galėjo išvykti tik patekę į SSRS rinktinę. 1947 m. krepšininkai S. Butautas, K. Petkevičius, J. Lagunavičius ir V. Kulakauskas tapo Europos čempionais. 1952 m. pirmuosius olimpinius (sidabro) medalius į Lietuvą parvežė S. Butautas, K. Petkevičius ir J. Lagunavičius. Boksininkas A. Šocikas pasiekė pergalių SSRS (1950-54, 1956) ir Europos (1953, 1955) čempionatuose. Pirmąja Lietuvos sportininke pasaulio čempione 1956 m. tapo tinklininkė Liudmila Meščeriakova, olimpiniu čempionu 1968 - boksininkas D. Pozniakas. 1959-90 m. Lietuvos sportininkai laimėjo 57 pasaulio čempionatų aukso medalius. Pirmoji Lietuvos pasaulio rekordininkė B. Kalėdienė (Zalagaitytė) 1958 m. numetė ietį 57 m 49 cm, pirmoji pasaulio moteris, nušokusi į tolį daugiau kaip 7 m - V. Bardauskienė (Praha, 1978; 7,09 m).
1963, 1965, 1967 m. Europos čempionėmis tapo Vilniaus Žalgirio aštuonvietės irkluotojos (I. Bačiulytė, S. Bublytė, Sofija Korkutytė, Aldona Margenytė, A. Perevoruchova, L. Semaško, G. Striogaitė, R. Tamašauskaitė; treneris Eugenijus Vaitkevičius). 4 kartus (1951, 1985, 1986, 1987) SSRS čempionais tapo Kauno Žalgirio krepšininkai (Algirdas Brazys, V. Chomičius, Raimundas Čivilis, Virginijus Jankauskas, S. Jovaiša, G. Krapikas, R. Kurtinaitis, Mindaugas Lekarauskas, A. Sabonis, Arūnas Visockas; treneriai V. Garastas ir Henrikas Giedraitis). 1986 m. Žalgiris laimėjo aukščiausią pasaulio klubinių komandų varžybų apdovanojimą - tarpžemyninę Jones taurę.
1968 m. Lietuvoje buvo 140 įvairių sporto mokyklų, iš jų 3 aukštojo sportinio meistriškumo, 43 olimpinio rezervo specializuotos vaikų ir jaunių, 93 vaikų ir jaunių, Panevėžio internatinė, Vilniaus respublikinė internatinė sporto mokyklos. Jose veikė 5785 grupės, mokėsi 87 392 jaunieji sportininkai.
1988 m. gruodžio 11 d. atkurtas LTOK, kurio prezidentu išrinktas A. Poviliūnas. Atsikūrė žydų sporto draugija Makabi, lenkų - Polonia. 1989 m. įkurta Lietuvos olimpinė akademija. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietoj LSSR valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės.
1988 m. Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Adelaidėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990) beveik visi sportininkai atsisakė dalyvauti SSRS rinktinėse ir čempionatuose. Daug geriausių žaidėjų (krepšininkų, futbolininkų, rankininkų) nuo 1988 m. išvažiavo sportuoti į užsienio klubus. Š. Marčiulionis pirmas iš Lietuvos krepšininkų 1989 m. debiutavo NBA (San Francisko Golden State Warriors komandoje).
1991 m. vasarą Lietuvoje buvo surengtos IV Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kuriose dalyvavo apie 2000 lietuvių sportininkų iš Argentinos, Australijos, Baltarusijos, Brazilijos, Čilės, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Prancūzijos, Rusijos, Urugvajaus, Vokietijos ir Lietuvos.
Tarptautinis olimpinis komitetas 1991 m. rugpjūčio 18 d. Berlyne atkūrė LTOK tarptautines teises. Savarankiškomis pasiskelbė Lietuvos sporto šakų federacijos, atgavo savo tarptautines teises (pvz., Lietuvos krepšinio federacija 1991 m. gruodžio 20 d.), tapo tarptautinių federacijų narėmis.
1992 m., po 64 m. pertraukos, savarankiška Lietuvos olimpinė rinktinė vėl dalyvavo žiemos olimpinėse žaidynėse Albertville’yje. Tais pačiais metais 47 sportininkų Lietuvos olimpinė rinktinė varžėsi vasaros olimpinėse žaidynėse, kur disko metikas R. Ubartas tapo olimpiniu čempionu, o vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius.
1993 m. įsteigta Lietuvos sporto federacijų sąjunga. V. Vitkauskas 1993 m. gegužės 10 d. pirmasis iš Lietuvos įkopė į Everestą.
Plaukimo infrastruktūra ir iššūkiai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje jaučiamas plaukimo baseinų trūkumas, ypač regionuose. Nors mažesniuose miestuose baseinai statomi, vis dar beveik pusė šalies savivaldybių neturi tam tinkamų baseinų. Taip pat trūksta jaunų, kvalifikuotų trenerių, ypač naujai atidarytuose baseinuose. Kauno Miesto Plaukimo Mokykla - biudžetinė Kauno miesto savivaldybės įstaiga, veikianti pagal Kauno plaukimo mokyklos nuostatus.
Žymūs Lietuvos plaukikai ir treneriai
Algirdas Statkevičius (g. 1953 m.) - plaukikas, vandensvydininkas, plaukimo ir vandensvydžio treneris, sporto organizatorius. SSRS sporto meistras (1971). Kauno plaukimo federacijos prezidentas (1998-2004), Kauno apskr.
Sporto socialinė ir ekonominė vertė
Sporto nauda visuomenei dažnai yra nepakankamai įvertinta. Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra akivaizdus, tačiau platesni jo teigiami efektai, įskaitant socialinį kapitalą (pasitikėjimas tarp žmonių, bendruomeniškumas ir pagalba vieni kitiems), subjektyvią gerovę (kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybę ir laimę) ir netgi poveikį darbo rinkai - dažnai lieka nematomi, nes juos sudėtinga išmatuoti pinigine išraiška.
Sportas yra svarbus veiksnys kuriant socialinį ryšį bendruomenėse. Dalyvavimas organizuotame sporte ar savanorystė sporto srityje stiprina bendruomeniškumo jausmą, skatina pasitikėjimą tarp žmonių ir padeda formuoti tvirtus tarpusavio santykius. Sporto organizacijos, klubai ir jų organizuojamos varžybos bei įvairūs renginiai kuria sąlygas, kuriose gimsta ir stiprėja socialinis kapitalas.
Sportas prisideda prie žmonių subjektyvios gerovės. Sportuojantys asmenys dažniau jaučiasi laimingesni, patiria daugiau teigiamų emocijų, yra labiau patenkinti savo gyvenimu ar jaučia jo prasmę. Tyrimo rezultatai išlieka panašūs nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar gyvenamosios vietos.
Ekonominiu požiūriu, sportas padeda mažinti išlaidas sveikatos apsaugos sistemai. Fizinis aktyvumas gali iki 40 procentų sumažinti diabeto riziką, iki 68 procentų - klubo lūžių, iki 48 procentų - depresijos, taip pat reikšmingai mažina demencijos ir kognityvinio nuosmukio (laipsniškas atminties, dėmesio ir mąstymo gebėjimų silpnėjimas) tikimybę. Pagerėjus fizinei ir psichinei sveikatai, žmonės rečiau serga, sumažėja pravaikštų skaičius darbe, didėja jų produktyvumas.
Sporto vaidmuo yra svarbus švietimo kontekste. Sportas, ypač vaikų ir jaunimo tarpe, siejamas su geresniais mokymosi pasiekimais, aukštesniu dėmesio lygiu ir didesne motyvacija mokytis.
Sporto prieinamumas Europos Sąjungoje nėra tolygus. 2019 m. tik 37 procentai žemiausių pajamų gyventojų nurodė sportuojantys bent kartą per savaitę, kai tuo tarpu aukščiausių pajamų grupėje tokių asmenų buvo 55 procentai. Dalyvavimas sporto renginiuose taip pat dažniau būdingas aukštesnių pajamų asmenims - 2022 m. duomenimis, jų dalyvavimo rodikliai net dvigubai viršijo žemiausių pajamų grupės rodiklius.
Sporto kuriamą socialinę ir ekonominę vertę galima pamatuoti, taikant Socialinės investicijų grąžos ( Social Return on Investment, SROI) metodą. Šis metodas leidžia įvertinti tiek tiesioginius ekonominius rezultatus, tiek netiesioginę - nematerialią naudą, pavyzdžiui, subjektyvios gerovės ar socialinio kapitalo augimą.
Sporto diplomatija
Nacionalinė sporto agentūra surengė antrąjį tarptautinio sporto diplomatijos projekto renginį. Dvi dienas Vilniuje ir Kaune dalyviai sėmėsi žinių apie sporto diplomatiją ir kaip šį galingą įrankį panaudoti reikšmingiems socialiniams pokyčiams. Renginį vedė sporto diplomatijos ekspertai iš Jungtinių Amerikos Valstijų - dr. Carrie LeCrom ir dr. Michael Hemphill. Ilgametę patirtį tarptautinėje sporto, kultūros ir viešosios diplomatijos srityje turintys lektoriai nagrinėjo sporto diplomatijos formas, supažindino su tarptautiniais pavyzdžiais. Dr. C. LeCrom teigė, kad sportas yra stipri jungtis, vienijanti žmones visame pasaulyje ir sudaro galimybę sportą panaudoti svarbiems tikslams. Dr. M. Hemphill pabrėžė, kad sporto diplomatija prasideda nuo pozityvių santykių, grįstų abipuse pagarba, nauda ir mainais.