Įvadas
Tarpukario Lietuva, išsivadavusi iš imperijų gniaužtų, ėmėsi kurti savo identitetą, kuriame svarbią vietą užėmė sportas. Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos sporto raida 1918-1940 metais, atskleidžiant sporto organizacijų kūrimąsi, sportininkų pasiekimus tarptautinėse arenose ir sporto svarbą tautinės savimonės formavimui.
Sporto Sąjūdžio Pradžia ir Organizacinė Raida
Lietuvõs spòrtas, nors ir turintis apraiškų senovės baltų buityje, carinės Rusijos valdžioje nebuvo itin populiarus. Tačiau, atgavus nepriklausomybę, sportinė veikla ėmė sparčiai vystytis. Iniciatyvos ėmėsi iš Rusijos, Latvijos, JAV grįžę ir vietiniai lietuviai: S. Garbačiauskas, E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė, P. Oleka, K. Dineika, Pranas Šližys, J. J. Bulota, S. Darius, J. Eretas ir kiti.
1919 m. Kaune įkurta pirmoji nepriklausomos Lietuvos sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga (LSS), kuriai vadovavo Pranas Šližys. 1920 m. įsteigta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS), kultivavusi beveik visas to meto populiarias sporto šakas, o jai vadovavo S. Garbačiauskas. 1922 m. Kaune įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto institucija, vadovavusi visam sporto sąjūdžiui ir atstovavusi Lietuvai tarptautiniu lygiu.
Kūrėsi ir kitos sporto organizacijos: Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (LGSF), Lietuvos dviratininkų sąjunga (LDS), Lietuvos futbolo lyga (LFL), Kauno teniso klubas (KTK), Klaipėdos įgulos ir krašto sporto sąjunga (KSS), Akademinis sporto klubas (ASK), Jaunalietuvių sporto organizacija (JSO). 1922 m. pasirodė pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“, kurio redaktorė buvo E. Kubiliūnaitė‑Garbačiauskienė.
1932 m. įsteigta valstybinė institucija - Kūno kultūros rūmai, kurie susistemino vadovavimą kūno kultūrai ir sportui. 1934-1938 m. veikė Aukštieji kūno kultūros kursai, rengę kūno kultūros mokytojus. Buvo statomos sporto bazės: Kūno kultūros rūmai Kaune ir Klaipėdoje, Kauno stadionas, gimnazijų sporto salės, Kauno sporto halė. 1935 m. įsteigtos 7 sporto apygardos, o 1936 m. - Valstybinis kūno kultūros ženklas.
Taip pat skaitykite: Federacijos prezidentai ir krepšinis
Populiariausios Sporto Šakos ir Čempionatai
20 a. 3 dešimtmečio pradžioje Lietuvoje pradėtos populiarinti sporto šakos, kurios Vakarų Europoje jau buvo kultivuojamos kelis dešimtmečius. Nuo 1921 m. pradėti rengti įvairių sporto šakų Lietuvos čempionatai: lengvosios atletikos, futbolo, moterų krepšinio, dviračių sporto, vyrų krepšinio, bokso, šaudymo, stalo teniso, teniso, plaukimo. Nuo 1935 m. vyko gimnazijų žaidynės.
Krepšinis
Krepšinis tarpukario Lietuvoje išpopuliarėjo neatsitiktinai. Steponas Darius supažindino Lietuvos visuomenę su krepšiniu. 1922 m. balandžio 23 d. sužaistos pirmosios oficialios krepšinio rungtynės. 1937 m. Lietuvos vyrų rinktinė pirmą kartą tapo Europos krepšinio čempione, o 1938 m. Lietuvos moterų rinktinė tapo Europos krepšinio vicečempione. 1939 m. Lietuvos vyrų rinktinė antrą kartą tapo Europos krepšinio čempione.
Futbolas
Futbolas taip pat buvo viena populiariausių sporto šakų. Petro Kaminkso nuotraukos ir fotoatvirukai - gyvas įrodymas, kad futbolas Lietuvoje gyvavo ir tarpukariu. 1923 m. birželio 24 d. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė pirmas oficialias rungtynes. 1924 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė iškovojo pirmąją pergalę. Tarpukario laikotarpiu Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialias rungtynes.
Lengvoji Atletika
Lengvoji atletika taip pat buvo populiari sporto šaka, o Lietuvos sportininkai dalyvavo įvairiose tarptautinėse varžybose.
Tarptautiniai Ryšiai ir Olimpinis Sąjūdis
Vienas Lietuvos sporto prioritetų buvo tarptautiniai ryšiai ir tarptautinės varžybos. Pirmoji Lietuvos sporto organizacija, tapusi tarptautinės federacijos nare, buvo Lietuvos futbolo lyga, 1923 m. priimta į FIFA. 1924 m. į Tarptautinę federaciją priimta Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1928 m. - Lengvosios atletikos komitetas, 1935 m. - Šaudymo sąjunga, 1936 m. - Krepšinio komitetas.
Taip pat skaitykite: Rinktinės dizainas ir technologijos
Olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai debiutavo 1924 m. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiuje žaidė su Šveicarija. Pirmasis Lietuvos sportininkas, dalyvavęs pasaulio čempionate 1928 m. Davose (Šveicarija), - greitojo čiuožimo atstovas K. Bulota.
1937 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kuris organizavo olimpinį sąjūdį Lietuvoje, rengė sportininkus ir komandas olimpinėms žaidynėms, atstovavo Lietuvai Tarptautiniame olimpiniame sąjūdyje. Pirmasis LTOK pirmininkas buvo V. Augustauskas. 1938 m. LTOK surengė Lietuvos tautinę olimpiadą, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, Brazilijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Latvijoje gyvenančių lietuvių sportininkų.
Žymūs Sportininkai ir Pasiekimai
Tarpukario Lietuva išaugino nemažai žymių sportininkų, garsinusių šalies vardą tarptautinėse arenose.
Isakas Anolikas
Isakas Anolikas, žydų kilmės Lietuvos sportininkas, daugkartinis šalies dviračių sporto čempionas, dukart dalyvavo olimpinėse žaidynėse (1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame).
Leonas Juozapaitis
Leonas Juozapaitis - vienas iš tų tarpukario Lietuvos sportininkų, kurių vardai šiandien skamba ne tik sporto istorijos puslapiuose, bet ir tautinės savimonės kontekste. Jis aktyviai dalyvavo kelių sporto šakų plėtroje, ypač garsėjo kaip lengvaatletis ir futbolininkas.
Taip pat skaitykite: Palangos „Olimpas“ lygoje
Antanas Lingis
Antanas Lingis, rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, tris kartus tapo Lietuvos futbolo čempionu.
Kiti Sportininkai
Reikšmingų rezultatų pasiekė šaudymo meistrai, krepšininkai, stalo tenisininkai ir šachmatininkai.
Sporto Įtaka Kariuomenei ir Visuomenei
Sportas visada vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos gyvenime. Stiprus, ištvermingas, fiziškai aktyvus karys ar šaulys buvo idealizuojamas, propaguojamas. Be sporto varžybų neapsieidavo nei viena dalinio, pulko šventė, šaulių metinės šventės.
Okupacijos Metai ir Sporto Likimas
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, tautinės sporto organizacijos buvo uždarytos arba tapo SSRS sporto organizacijų filialais. Daugelis sportininkų ir sporto organizatorių buvo ištremti. Per Vokietijos okupaciją (1941-1944) atsikūrė nepriklausomybės metais veikę sporto klubai ir organizacijos. Okupantų valdžia nenuolankius sportininkus ir sporto organizatorius suėmė ir išvežė į Vokietiją.
Pokario Sporto Sistema
1940-1941 ir nuo 1944 m. kūno kultūros ir sporto sistema buvo pertvarkoma SSRS pavyzdžiu. Nuo 1945 m. aukštosiose mokyklose, įmonėse, gamyklose, kolūkiuose, vidurinėse mokyklose pradėti steigti sporto kolektyvai. 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (dabar Lietuvos sporto universitetas), rengęs kūno kultūros specialistus.
Nepriklausomybės Atkūrimas ir Dabartinis Sportas
1988 m. atkurtas LTOK, o 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. 1991 m. atkurtos LTOK tarptautinės teisės, o Lietuvos sporto šakų federacijos atgavo savo tarptautines teises.